Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 10N-76591135-16 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 10N-76591135-16 M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį dėl to, kad jis 2016 m. birželio 4 d., 18.13 val., Panevėžio r. sav., kelio Panevėžys – Šiauliai 12 kilometre, vairuodamas automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie geležinkelio pervažos, tuo metu, kai įvažiuoti į ją buvo draudžiama (degė du pakaitomis mirksintys raudoni signalai), neįvykdė reikalavimo sustoti prieš šviesoforą, įvažiavo į pervažą ir sustojo taip, kad pakeliamasis užtvaras nusileido ant automobilio stogo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismui M. J. pateikė skundą dėl nutarimo Nr. 10N-76591135-16 pakeitimo. Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, mano, jog pareigūnas, jį priimdamas, nesivadovavo ATPK 256-257 straipsnių reikalavimais bei neįvykdė ATPK 284 straipsnio numatytų pareigų, nepagrįstai netaikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Nurodė, kad 2016 m. birželio 4 d. vyko keliu Panevėžys – Šiauliai. Artėdamas prie geležinkelio pervažos, esančios kelio 12-ajame kilometre, matė degančius pakaitomis mirksinčius šviesoforo signalus ir, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, sustojo, kaip buvo įsitikinęs, neįvažiavęs į pervažą. Po 5 – 7 sekundžių pajuto, kad kažkas nukrito ant jo automobilio stogo. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad ant stogo yra nusileidęs užtvaras ir tada suprato, kad automobilio priekine dalimi yra įvažiavęs į pervažos teritoriją. Jis neketino pervažiuoti pervažos, o sustojo esant draudžiamam signalui, tačiau klaidingai įvertino sustojimo vietą dėl šių aplinkybių: 1) jam artėjant prie pervažos kitų transporto priemonių nebuvo; 2) kadangi kelio atkarpoje nuo Panevėžio iki pervažos kelio dangoje vietomis yra suformuotos duobės ir provėžos nuo sunkiasvorių automobilių, jis, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, važiavo savo juostoje arčiau vidurio linijos, vengdamas kelio dangos pažeidimų; 3) pervaža, prie kurios privažiavo, kerta kelio važiuojamąją dalį ne statmenai, o gana aštriu kampu; 4) prie pervažos nėra horizontalaus kelio ženklinimo, įspėjančio apie pervažos ribas. Jis sustojo gerokai toliau nei 10 metrų nuo pirmojo bėgio ir tik užtvarui nusileidus ant automobilio, suprato, kad dėl aukščiau išvardintų aplinkybių netinkamai įvertino atstumus pervažos prieigose, tačiau šiais savo veiksmais niekam grėsmės, pavojaus ar žalos nesukėlė. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo paimtas jo paaiškinimas, o skiriant nuobaudą, visiškai nebuvo atsižvelgta į kaltės formą. Prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir neatimti teisės vairuoti automobilį arba neskirti administracinės nuobaudos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris pateikė 2016 m. lapkričio 18 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai, M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai.

Teismo posėdžio metu M. J. skundą palaikė, prašė įvertinti veikos mažareikšmiškumą ir aplinkybes, sąlygojusias pažeidimo padarymą, taip pat atsižvelgti į kaltės formą. Mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir prašo netaikyti teisės vairuoti atėmimo. Paaiškino, kad įvykio dieną važiavo aplankyti tėvų; per šią pervažą važiuoja dažnai. Važiavo su drauge ir su vaiku. Tądien švietė salė, jis matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį važiuojančių automobilių nebuvo. Jis sustojo prie degančio signalo ir iki „šlagbaumo“ nusileidimo stovėjo porą sekundžių. Tuomet išgirdo garsą. Išlipo ir pamatė, kad ant jo automobilio nusileido „šlagbaumas“ .Traukinys pravažiavo dar po 2-3 minučių. Neneigia, kad truputį kirto pervažos ribas, pravažiavo šviesoforą, bet pervaža eina šonu, nėra ant kelio dangos horizontalaus ženklinimo, STOP linijos ir sunku nustatyti, kur yra pervažos riba ir ar vairuotojas sustoja teisingoje pozicijoje.

Skundas tenkintinas.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių 73.11 punkte numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Jo kaltė, 2016 m. birželio 4 d., 18.13 val., Panevėžio r. sav., kelio Panevėžys – Šiauliai 12 kilometre, vairavus automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįvykdžius reikalavimo sustoti prieš šviesoforą, kai degė du pakaitomis mirksintys šviesoforo signalai, po ko įvažiavus į pervažą, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, įrodyta byloje esančiais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu apie įvykį, foto nuotraukomis). M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį.

Šioje byloje kilo ginčas dėl paskirtos nuobaudos, t. y. dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažeidėjui neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Visų pirma pažymėtina, kad pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. paaiškinimus bei į bylą pateiktą vaizdo medžiagą (foto nuotraukas) nustatyta, jog M. J. įvažiavo į pervažą, esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jis sustojo prieš pervažą, esant pakankamai dideliam ir saugiam atstumui tarp M. J. vairuojamo automobilio bei traukinių bėgių, įvažiavus tik daliai automobilio į pervažą. Be to, pagal pateiktų foto nuotraukų duomenis (jų laiką) matyti, jog automobilis į sankryžą įvažiavo 18.13.32, o pakeliamas kelio užtvaras užfiksuotas ant šio asmens automobilio – 18.13.49. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina skundą padavusio asmens teiginius, kad jis sustojo, palaukė kelias sekundes ir tik tada ant stovinčio automobilio nusileido kelio užtvaras. Vadinasi, asmuo neturėjo tyčios pravažiuoti geležinkelio pervažą, degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo važiavo ne vienas – kartu su drauge ir mažamečiu vaiku. Be to, skundą padavęs asmuo tiek iš karto po įvykio, tiek ir bylą nagrinėjant teisme pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad tai yra vienkartinio pobūdžio pažeidimas. Bylos duomenimis, M. J. nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, anksčiau asmuo nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tiesa, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metu padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – 36 metų, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, išsiskyręs, turintis vieną nepilnametį vaiką, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu M. J. paskirta per griežta nuobauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, net ir trumpalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. J. būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundas tenkintinas, o skundžiamas nutarimas pakeistinas, nustatant, kad M. J. neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 10N-76591135-16, nustatant, kad M. J. paskirta administracinė nuobauda – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.