- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e1-2224-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19667-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- T. U.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
T. U. (T. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2000-07-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 112 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Del amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. U. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2023-05-30, apie 21.30 val., garaže, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,47 prom. alkoholio), konflikto metu panaudojo savo sutuoktinės I. U. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. pastūmė su dešinės rankos delnu I. U. į kairį šoną, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir krisdama atbula dešinės kojos blauzda atsitrenkė į žemę, tokiu būdu I. U. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios I. U. pareiškimu ir parodymais, liudytojo R. U. parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu T. U. kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023-05-30, apie 22.00 val., kartu su sūnumi R. U. tvarkėsi garaže. Tvarkydamasis jis išgėrė tris stikliukus degtinės, sūnus alkoholio nevartojo. Atėjusi į garažą sutuoktinė pradėjo juos kartu su sūnumi vyti iš garažo, kadangi jau buvo vėlus laikas. Sutuoktinė buvo nepatenkinta, vis reiškė pretenzijas. Kuomet sutuoktinė stovėjo garažo viduje, prie atidarytų vartų, jis būdamas šalia jos pasakė, kad ji išeitų iš garažo, bei tuo pačiu metu viena ranka, gerai neprisimena, bet galimai kaire ranka, ją pastūmė. Sutuoktinė užsikabino už įėjimo slenksčio ir nukrito ant žemės. Sutuoktinė iš karto atsistojo, pasakė, kad iškvies policiją ir išėjo. Jis pagalvojo, jog ji pajuokavo, todėl toliau liko garaže. Vėliau pamatė, kaip pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į policijos komisariatą. Norėtų pažymėti, kad konflikto metu sutuoktinę I. U. pastūmė norėdamas ją išprašyti iš garažo vidaus. Pastūmimas buvo netyčinis ir nestiprus, visai neketino prieš ją naudoti fizinį smurtą, nenorėjo, kad ji susižeistų. Patikslina, kad su I. U. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus, per tuos metus pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Tarp jų būdavo konfliktai, bei kiek atsimena prieš kelis metus buvo kviečiama policija, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Dėl savo elgesio labai galisi, nori atsiprašyti savo sutuoktinės, bei tai padarys kai tik ją pamatys. Daugiau smurto prieš sutuoktinę nenaudos, nori su ja susitaikyti ir toliau ramiai gyventi (e.b.l. 133-136).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0123000307924) matyti, kad 2023-05-30 21.47 val. buvo registruotas I. U. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus pranešėjos vyras triukšmauja, konfliktuoja (e.b.l. 100-101).
2023-05-30 protokole - pareiškime nurodyta, kad pareiškėja I. U. pranešė, kad 2023-05-30, apie 21 val. 30 min., jai (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklype, užėjus į garažą, konflikto metu jos sutuoktinis T. U. su dešinės rankos delnu pastūmė ją į kairį šoną, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės ir su dešinės kojos blauzda atsitrenkė į žemę, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių jos vyro veiksmų (e.b.l. 5-13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. U. parodė, kad su savo vyru T. U., gim. (duomenys neskelbtini) m, gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metus, yra santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Turi bendrus du suaugusius vaikus. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sūnumi R. U., gim. (duomenys neskelbtini) m. Minėtu adresu gyvena apie porą metų. Jie su vyru sutaria gerai, kartais kyla konfliktai, bet jie dažniausiai būna žodiniai. Ankščiau jos vyras yra kėlęs konfliktų, dėl kurių yra kvietusi policiją, tačiau visa situacija buvo išsiaiškinta vietoje, bylos pradėtos nebuvo. 2023-05-30, apie 21.30 val., ji nuėjo į jų namo garažą pakviesti savo vyrą ir sūnų namo. Jai atėjus į garažą, tarp jos ir vyro T. kilo konfliktas, nes vyras eiti namo nenorėjo, konflikto metu jos vyras bandė ją išvaryti iš garažo ir tą darydamas su dešinės rankos delnu pastūmė ją į jos kairįjį šoną, dėl ko ji atbula krito ir susitrenkė savo dešinę koją. Dėl kritimo ji pajuto fizinį skausmą savo dešinės kojos blauzdos srityje, kurį jaučia iki šiol, jai yra sunku judinti koją, ji lyg ir nežymiai ištinusi. Po kritimo ji atsistojo ir iškarto išsikvietė sau pagalbą. Dėl šio įvykio ji mano, kad į medikus nesikreips, mano, kad koja sugis pati. Ji mano, kad dėl šio įvykio ji su vyru norės susitaikyti, jeigu vyras jos atsiprašys ir pažadės, kad prieš ją daugiau nesmurtaus ir nekeršys jai už šį įvykį. Jokio civilinio ieškinio ji reikšti nenori ir to tyrimo eigoje nedarys. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti (e.b.l.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. U. parodė, kad po 2023-05-30 dienos konflikto į medikus nesikreipė, nevyko atlikti medicininės teismo ekspertizės, tiesiog prie skausmingos vietos tą vakarą pridėjo ledo ir jau kitą dieną nejautė skausmo, galėjo laisvai vaikščioti. Patikslino, kad 2023-05-30, apie 21.30 val., nuėjusi į garažą pati pirma sukėlė žodinį konfliktą, manė, kad jau buvo vėlus metas ir sūnui su sutuoktiniu jau reikėjo grįžti namo, nesutiko su tuo, kad jie dar pasiliktų garaže. Žodinio konflikto metu sutuoktinis pastūmė ją rankomis norėdamas išprašyti iš garažo, tačiau nenorėjo jos sumušti. Pastūmimas nebuvo skausmingas. Taip gavosi, kad ji užkliuvo už garažo slenksčio ir atbula nukrito ant žemės, dėl ko susimušė koją. Pasikarščiavusi ji iškarto iškvietė policiją. Grįžęs iš policijos komisariato sutuoktinis T. U. jos atsiprašė ir pažadėjo nekonfliktuoti su ja, nesmurtauti ir nekeršyti už šį įvykį, jie susitaikė. Dėl 2023-05-30 dienos įvykių pretenzijų savo sutuoktiniui T. U. neturi ir ateityje jų neturės (e.b.l. 155-158).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. U. parodė, kad 2023-05-30, apie 21.30 val., jo mama I. U. sukonfliktavo su jo tėčiu T. U. Dėl ko konfliktavo, jis nežino. Konfliktas įvyko jų namo rūsyje, jo tėtis sėdėjo garaže ant taburetės, o jis tuo metu kalbėjo su tėčiu. Pas juos atėjo jo mama ir pradėjo rėkti. Tėtis turėjo rankose lazdą, tačiau jos prie mamos nekėlė, su ja nemušė. Jo tėtis sakė mamai apsiraminti, jis irgi mamai sakė apsiraminti, tačiau mama nereagavo į jų pastabas. Po to tėtis atsistojo ir priėjo prie rūsio vartų, kur stovėjo jo mama ir ją pastūmė link lauko pusės. Po to, kai tėtis ją pastūmė, mama nukrito į trinkeles nugara ir atsisėdo. Ji nesakė, kad jai skaudėjo, sakė tik, kad iškvies policijos pareigūnus. Kiek jam žinoma, policijos pareigūnai anksčiau pas juos nebuvo atvykę (e.b.l. 30-32).
2022-05-30 atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėtas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje rūsys. Apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta, nieko nepaimta (e.b.l. 18-21,83-87)
Iš 2023-05-31 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas Bendrajame pagalbos centre registruotas I. U. pranešimas telefonu dėl konflikto su T. U. (e.b.l. 104-105)
Pagal išduotą I. U. užduotį Valstybinei teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui, atlikti objektų tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė (e.b.l. 55-57).
Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2023-05-30, 23.44 val., T. U. nustatytas 1.47 promilių girtumas (e.b.l. 97-98)
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. U., būdamas neblaivus, 2023-05-30 apie 21.30 val. namo garaže, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė dešinės rankos delnu į sutuoktinės I. U. kairį šoną, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir krisdama atbula dešinės kojos blauzda atsitrenkė į žemę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. U. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek nukentėjusiosios I. U. apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis, pareiškimu- protokolu, liudytojo R. U. parodymais, apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo T. U. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, gyvena kartu, todėl T. U. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis T. U. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e.b.l. 178-179).
Kaltinamasis T. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-05-30 22.15 val. iki 2023-05-31 12.45 val. (e.b.l. 74-77, 151-153).
2023-05-31 nutarimu kaltinamajam T. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e.b.l. 144-147).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis T. U. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (e.b.l. 187), turi neįgalumą, neteistas (e.b.l. 183-186), administracine tvarka nebaustas (e.b.l. 188-189 (e.b.l. 140-134). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, baudžiamojo nusižengimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. U. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę.
T. U. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 6 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023-05-30 22.15 val. iki 2023-05-31 12.45 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. U. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Paskirti T. U. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023-05-30 22.15 val. iki 2023-05-31 12.45 val. (viena diena), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).
Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įrenginio praradimą ar pastebėtą gedimą;
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.
Išaiškinti T. U., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.