Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., antstolė Aistė Mikulėnienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Aistė Mikulėnienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą Nr. (0104/24/00419)-SS-28 atsisakyti tenkinti skundą. Nurodė, kad nesuprantama, kaip pareiškėjas, turėdamas teismo sprendimą Nr. e2-1213-732/2018, nesusipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis vien tik skolininkui antstolės kontoros pateiktu raštu dėl informacijos pateikimo, gali teigti, kad antstolė rėmėsi išieškotojos A. P. pateiktais neišsamiais duomenimis, kurie yra netikslūs ir netgi melagingi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/24/00419 pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024-01-23 vykdomąjį raštą Nr. e2-1213-732/2018, kuriuo nuspręsta išduoti pareiškėjai A. P., vykdomąjį raštą (dublikatą) dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-03-20 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto, numatančio, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dukros K. M. pilnametystės kas mėnesį mokama periodine išmoka po 200,00 Eur (du šimtus eurų), indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2024 m. vasario 6 d. antstolė konstatavusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti priėmė patvarkymą Nr. S-24-104-6674 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2024 m. vasario 6 d. patvarkymu nurodo, kad šis patvarkymas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas išlaikymą nepilnamečiam vaikui moka tvarkingai ir jokios išlaikymo skolos nėra.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170- 378/2017).

Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).

Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 straipsnio 2 dalis), todėl antstolis, priimdamas raginimą, vadovaujasi tik išieškotojo jam pateikta informacija. Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir išsiuntus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, būtent skolininkas turi įrodyti, kad įvykdė teismo sprendimą ar jo dalį (CPK 178 straipsnis).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0104/24/00419 (toliau – ir v.b.) duomenų išieškotoja, teikdama vykdomąjį raštą vykdymui, prašyme nurodė, kad išlaikymo skola sudaro 747,70 Eur. Antstolė, patikrinusi išieškotojos pateiktą informaciją, nustatė 947,70 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (v.b. 35 lapas). Priimdamas raginimą antstolė turėjo galimybę vadovautis tik išieškotojos jai pateikta informacija. Po raginimo įvykdyti sprendimą skolininkas jokių savo paskaičiavimų nepateikė, nors antstolės siųsti dokumentai jam ir buvo įteikti 2024-02-17 (v.b. 30 lapas). Nepateikus informacijos, antstolė 2024-02-26 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo (v.b. 39 lapas).

Taip pat iš vykdomojo rašto matyti, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2024-02-01 vaiko išlaikymui turėjo pervesti 12200 Eur sumą (61 mėn. x 200 Eur). Mokamas išlaikymas turėjo būti indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad išlaikymas tam tikrą laikotarpį buvo mokamas kartu su kompensacija už santuokoje padalintą turtą, o didžioji dalis išlaikymui skirtų mokėjimų atlikti lygiomis įmokomis – po 200 Eur. Pareiškėjas dalį išlaikymo prievolės vykdydamas gera valia, išlaikymo išmokų neindeksavo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, kuriuo patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas (suvestinė redakcija nuo 2015-10-16) (toliau – Aprašas). Aprašo 2 punkte numatyta, jog indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Visais atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

Kitų CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytų pagrindų, kurių pagrindu antstolė galėjo ir privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jų egzistavimą pagrindžiančių įrodymų.

Taip pat pažymėtina, kad teismas 2022 m. sausio 24 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1213-732/2018 išdavė pareiškėjai A. P. vykdomąjį raštą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-732/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto, numatančio, kad D. M., įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dukros K. M. pilnametystės kas mėnesį mokama periodine išmoka, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išieškotoja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad D. M. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai K. M. už 2021 m. liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesius ir dėl to susidarė 600 Eur dydžio įsiskolinimas. D. M. buvo įpareigotas teismui pateikti atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimas nebuvo gautas, nors dokumentai skolininkui įteikti 2022-01-12. Išieškotoja 2024-01-23 į teismą kreipėsi pakartotinai prašydamas išduoti vykdomojo rašto dublikatą. Šios aplinkybės patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal 2018-03-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1213-732/2018 yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir tai sudaro pagrindą (išieškotojos prašymu) antstolei pradėti skolos išieškojimo veiksmus. Vien dėl to, kad išieškotoja nesikreipė į antstolį ir nepateikė vykdomojo rašto vykdyti, nereiškia, kad ji neteko galimybės atlikti tokį veiksmą ateityje ir pagrindas pradėti vykdymo veiksmus yra išnykęs.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, todėl antstolės 2024 m. vasario 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-24-104-6674 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.