- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- II-368-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01517-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Pareiškėjas
- J. J.-B.
- Kategorijos
Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus atstovei L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J.-B. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos G. J. 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_3518-2019 (ROIK: 19102829983), kuriuo J. J.-B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos G. J. (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_3518-2019, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pripažinta kalta padariusi ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirta jai 210 Eur bauda. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. J.-B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, kuri atsakinga už namo „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų administravimą, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, organizuojant namo remonto darbus nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų, nes organizavo aukščiau minėtus darbus neturėdama namo savininkų daugumos sprendimo dėl nurodytų darbų atlikimo ir kaupiamųjų lėšų panaudojimo.
Nutarime nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija (toliau-seniūnija) 2017 m. lapkričio 6 d. atliko „(duomenys neskelbtini)“ statinio techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Aktą Nr. 04-7-211. Šio akto reikalavimų dalyje 3 punkte nurodė organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p. ir 4.3) defektų šalinimą. Statybos techninio reglamento STR1.07.03:2017 96 punkte pažymėta, kad valdytojas nedelsiant turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, jai tai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai Seniūnijos akte buvo reikalavimas – organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p. ir 4.3) defektų šalinimą. Akte nebuvo nurodyta, kad darbai turi būti atliekami nedelsiant.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J.-B., nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos G. J. 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_3518-2019 (ROIK: 19102829983) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde pareiškėja skunde nurodė, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjos teigimu, administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).
Pareiškėja nurodė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.7. punktą administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus.
LR Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. Nr. 390 nutarime „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“ patvirtinimo, 14 punkte numatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti.
Pagal Reglamento STR 1.07.03:2017 10.1 punktą privalomieji darbai yra daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija, atliko patikrinimą 2017 m. lapkričio 6 d. dieną surašė Statinio techninės priežiūros ir patikrinimo aktą Nr. 04-7-211, kuriame fiksavo gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, nurodė, kad reikalingas dalies namo balkonų ir sienų remontas. Aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas organizuoti tikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą ir apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Centro seniūniją iki 2018 m. sausio 25 d. Taip pat sienų būklė buvo fiksuota dar 2017 m. birželio 14 dienos statinio apžiūros akte Nr. Lais 9-13, bei 2018 m. gegužės 28 dienos statinio apžiūros akte Nr. Lais 9-14. Statybų inžinieriaus buvo nustatyta, kad išorinių sienų tinkas vietomis suskilinėjęs ir nutrupėjęs, atviras plytų mūras pradėjo trupėti, rekomenduojama sustabdyti plytų mūro irimo procesą. Neatlikus fasado tvarkymo darbų būtų ne tik pažeisti įstatymų esminiai reikalavimai bei neišvengiamai padarytų materialinius nuostolius gyvenamojo namo patalpų savininkams. Pažeisto fasado tvarkymo darbai buvo atliekami būtent dėl to, kad to buvo pareikalauta Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos, t. y. statinių naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos, siekiant išvengti neigiamų poveikio daugiabučio gyvenamojo namo laikančioms konstrukcijos – sienoms. Apie 2017 m. lapkričio 6 d. Statinio techninės priežiūros ir patikrinimo akte Nr. 04-7-211 užfiksuotų defektų šalinimo eigą ir planuojamų darbų atlikimą J. J.-B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūniją 2018 m. vasario 1 d. raštu. Todėl administratorius, atlikdamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), išorės sienų defektų šalinimo darbus, nors ir nesuderinęs šių darbų atlikimo su butų/patalpų savininkais, neveikė kaltai. Tad, nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių požymių, kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės. Nenustačius duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. J. B. netinkamo įstatymų nustatytų pareigų vykdymo, administracinė teisena pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį turėtų būti nutraukta
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundą atmesti. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2017 m. lapkričio 6 d. atliko statinio adresu (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu buvo konstatuota, kad „visumoje pastato būklė patenkinama“ ir nustatyti reikalavimai.
Institucijos nuomone, balkonų ir sienų remontui nebuvo nurodyta atlikti skubių darbų, ar duotas skubus terminas šiems darbams. 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, iškaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Kaupimo aprašo 14 punkte numatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį - ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti.
Institucijos teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo: laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo, dėl gaisrinės saugos, dėl higienos, sveikatos ir aplinkos, saugos, apsaugos nuo triukšmo, dėl energijos taupymo, šilumos išsaugojimo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo Vadovaujantis šiais esminiais statinių reikalavimais numatytais Reglamente, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad 2018 m. atlikti fasado remonto darbai buvo privalomojo pobūdžio ar namo būklė buvo avarinė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. M. parodė, kad jis atlikinėjo „(duomenys neskelbtini)“ pastatų techninę priežiūrą ir pastato vadybininkui teikia informaciją apie būtinus atlikti darbus. Šioje byloje buvo atlikti statinio remonto darbai ir įvyko konfliktas. Pastatas yra reprezentacinėje Kauno miesto vietoje – (duomenys neskelbtini). Šio pastato sienų tinkas buvo atšokęs, todėl veikiant drėgmei bei šalčiui, jis galėjo kristi ant praeinančių žmonių, todėl jis turėjo būti tvarkomas. Tai buvo aktualu dėl karnizo ir cokolio, kuris buvo neapsaugotas, ir trupėjo tinkas. Šie drabai buvo būtini dėl Statybos įstatymų reikalavimų saugoti pastatą. Šiuo atveju buvo Centro seniūnijos įpareigojimas. Centro seniūnija atlieka apžiūras ir nurodo administratoriui imtis darbų, juolab buvo Centro seniūnijos specialisto A. K. nustatyta, jo pastato būklė bloga. 2017 m. birželio 14 d. akte nurodytas atvirų plytų mūro trupėjimas įtakotas ilgalaikės drėgmės, šalčio, šilimo užšalimo kaitos sukelia plytų irimą ir statinys praranda reikalingas savybes. Tokio pobūdžio darbai rekomenduojami atlikti ne šaltuoju metų laiku. Žiemos laiku atliekant tokius darbus, sąnaudos didesnės. Sienų įtrūkimai buvo iki 10 mm pločio ir neremontuoti buvo pavojinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo skundą palaikė skunde išdėstytais motyvais, pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir nurodė, kad pareiškėja kaltų veiksmų neatliko, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, darbai turėjo būti atlikti ir nesurengus gyventojų susirinkimo dėl saugaus pastato eksploatavimo. Pinigai panaudoti namo bendraturčių labui. Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Kaip matyti iš ANK 349 straipsnio 1 dalies dispozicijos, ši norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, nuostatomis.
Iš nutarimo, jame nurodytos nusižengimo esmės ir nustatytų aplinkybių, matyti, kad J. J.-B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tai yra kaip už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimą atsakingas asmuo, už Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 („Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“) 96 punkto – valdytojas, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių – ir CK 4.85 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, kadangi organizavo fasado remonto darbus neturėdama namo savininkų daugumos sprendimo dėl nurodytų darbų atlikimo ir kaupiamųjų lėšų panaudojimo.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu ir įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 96 punkte numatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. 94 punkte įtvirtinta, kad asmuo (valdytojas), kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo: laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio savybės, tačiau, nagrinėjamu atveju, vertinant bylos duomenis, medžiagoje nebuvo nustatyta, kad pastatas buvo avarinės būklės, dėl kurios darbų skuba būtų neatidėliotina ar 2018 m. atlikti fasado remonto darbai buvo privalomojo pobūdžio. Šią aplinkybę pagrindžia bylą pateiktas 2017 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio priežiūros aktas Nr. Lais 9-13
Tačiau administracinio nusižengimo byloje gautoje iš Kauno miesto savivaldybės administracijos esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos Statinio techninės priežiūros 2017 m. lapkričio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 04-7-211 patvirtina, jog statinių naudojimo priežiūros vykdytojas Centro seniūnijos vyriausiasis specialistas A. K., dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui – statybos inžinieriui P. P. M., patikrinus statinio techninę priežiūrą, be kitų pažeidimų, nustatė, jog namo („(duomenys neskelbtini)“) fasadinė siena vietomis pajuodusi, tinkas suskilęs ir kai kur ištrupėjęs, kelių balkonų apatinių g/b plokščių paviršius vietomis nutrupėjęs, tinkas nukritęs, matosi rūdijančios laikančiosios metalo konstrukcijos ir armatūra (3 p.), įvertimo dalyje „remonto būtinumas ir jo organizavimas“ konstatavo, jog reikalingas dalies namo balkonų ir sienų remontas (4.3 p.). Šio akto vykdymas savo pobūdžiu buvo privalomas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio akto „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūniją informavo, kad administratorius suplanavęs namo cokolinio aukšto pažeistų vietų remonto darbus ir juos atliks, esant tinkamoms oro sąlygoms ir artimiausiu laiku (b. l. 8).
Iš šių duomenų matyti, kad akte nustatyti pažeidimai turėjo būti privalomai pašalinti ne dėl avarinės būklės, bet pirmumo tvarka. Taigi, iš to seka išvada, kad darbai dėl namo fasado remonto buvo konstatuoti kompetentingos tai atlikti institucijos, todėl jie buvo būtini. Už atliktus darbus atsiskaityti buvo panaudotos kaupiamosios lėšos, kurios formuojamos namo butų ir kitų patalpų savininkų įnašais, būtent tokiems tikslams.
LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip <...>. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.
Taigi įstatymų leidėjas nustato imperatyvų reikalavimą, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir tai įgyvendinama tik dviem būdais, kuriais remiantis gali būti priimtas daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl bendro naudojimo patalpų (šiuo atveju namo fasado remonto) valdymo, t. y. remonto darbų: sprendimas, priimtas savininkų susirinkime ir paskelbtas Vyriausybės nustatyta tvarka bei raštu priimtas savininkų sprendimas. Tokiu būdu, vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimus raštu.
Bylos medžiagoje duomenų nėra ir administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. -B. neneigė, jog gyventojų susirinkimo nesušaukė. Sprendimą remontuoti namo fasadą priėmė, nes 2017 m. lapkričio 6 d. aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas organizuoti tikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą ir apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Centro seniūniją iki 2018 m. sausio 25 d. Taip pat atsižvelgė, kad sienų būklė buvo fiksuota dar 2017 m. birželio 14 dienos statinio apžiūros akte Nr. Lais 9-13.
Nuo 2017 m. lapkričio 6 d. atliktos statinio apžiūros ir priimto akto iki 2018 m. vasario 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos b. l. 8) buvo parėję beveik trys mėnesiai, todėl namo (duomenys neskelbtini) administratorius turėjo pakankamai laiko organizuoti šio namo gyventojų susirinkimus ir gauti savininkų pritarimą reikalingiems darbams bei jų apmokėjimui iš kaupiamųjų lėšų, tačiau tai padaryta nebuvo.
Tokiu atveju, teismas laiko neabejotinai įrodyta aplinkybe, kad J. J.-B., kaip namo administratorė atliko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Laivės al. 9, administravimo pareigą netinkamai, nesilaikydama CK 4.85 straipsnyje numatytos tvarkos, o kaupiamos lėšos tokiu būdu panaudotos nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau vertinti, kad kaupiamosios lėšos už namo fasado remonto darbus buvo panaudotos ne pagal paskirtį, kuomet buvo apmokėta už namo fasado remonto darbus, kuriuos atlikti buvo įpareigojimas, neatitinka aukščiau išdėstytų nustatytų faktinių aplinkybių.
Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis), o rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 349 straipsnio sankcija numato bendrojo naudojimo objektų administratoriui (juridinio asmens vadovui) ne tik baudą, bet ir švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą. Parenkant nuobaudos rūšį – piniginę nuobaudą – nutarime buvo konstatuota pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, kadangi J. J.-B. 2018 m. spalio 16 d. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal 349 straipsnio 1 dalį, nutarimu skirtas įspėjimas, nutarimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad šis pažeidimas (butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nesušaukimas) buvo padarytas anksčiau nei buvo pareiškėja nubausta ankstesnėje byloje, nors ir 2019 m. liepos 18 d. nutarime nurodomas visas 2018 metų laikotarpis, todėl tai pripažinti kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo. Ši aplinkybė šalintina, juolab, kad už šio nusižengimo padarymą pakarotinai, numatoma atsakomybė pagal kitą – ANK 349 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, konstatuotina, kad J. J.-B. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 349 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, tačiau paskirta nuobauda per griežta, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos G. J. 2019 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_3518-2019 (ROIK: 19102829983) keistinas, skiriant pažeidėjai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
pareiškėjos J. J.-B. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos G. J. 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_3518-2019 (ROIK: 19102829983), pakeisti ir J. J.-B. už ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.