Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovei Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Genovaitei Eidukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti J. A. ūkyje fermos darbuotoja, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2014-04-09 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. – viešaisiais darbais 4 mėn., 2014-09-12 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 16 parų areštu; bausmė atlikta;

2) 2014-11-24 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 mėn.; taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (redakcija galiojo iki 2013-07-13) (2 epiz.), 140 str. 2 d., 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2012 m. gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka smogė mažametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Be to, I. V. 2012 m. vasaros pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus delnu smogė mažametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Be to, I. V. 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka smogė nepilnametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Be to, I. V. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 14 d., susirašinėdama su nukentėjusiąja S. V. socialiniame tinklapyje „Facebook“, parašydama pastarajai trisdešimt devynis pranešimus, nurodydama kaip elgtis teisme, prašydama liudyti jos naudai, siekė paveikti nukentėjusiąją S. V., kad ši baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme duotų jai palankius parodymus.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. V. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta 2012 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime sukėlusi fizinį skausmą mažametei dukrai S. V., taip pat pripažįsta neapgalvotai rašiusi žinutes dukrai S. V., kitų dviejų nusikalstamų veikų, t. y. fizinio skausmo sukėlimo 2012 m. vasaros pradžioje (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose ir 2013 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime, nepripažįsta. Kaltinamoji paaiškino, kad datos ir laiko nebepamena, gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, skaldė malkas. S. ją pašaukus, išsigando ir, staiga atsisukdama, alkūne atsitrenkė į dukrą. Kur kliuvo S., nepastebėjo. Matė, kad S. suėmė ranka už kaktos, matė paraudimą kaktoje. Tyčia Samantos nemušė. Girdėjo dukters parodymus per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Mano, kad S. tokius parodymus davė, bijodama Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės. Nepamena, kad būtų buvę taip, kaip pasakoja S. L.. Yra konfliktavusi su dukra, „nupešdavo“ pastarajai ausį, tačiau nemušė. Su S. T. santykiai konfliktiški dėl palikimo, pastaroji primokino S.. Ji dukros pas brolį parnešti cigarečių ar kitais reikalais nesiųsdavo. Pati nusipirkdavo ko reikia. Nepamena, kad ant S. veido būtų buvę „mėlynių“, o jei ir būdavo, tai mergaitė pati užsigaudavo. Ji nevertė dukros dirbti sunkių darbų, S. nebent išplaudavo indus. Kai ji dirbo, vaikai būdavo pas jos motiną (duomenys neskelbtini) kaime. 2013 m. rugsėjo mėnesį vaikus į (duomenys neskelbtini) kaimą iš močiutės parvežė jos sugyventinis R. N.. S. pastarajam sakė, kad buvo užsigavusi. Jos motina minėjo jai, kad nenužiūrėjo S., kai ši buvo su draugėm. Pati S. jai nesakė kaip užsigavo. Kai dukra buvo paimta, ji susirašinėjo su S. Žinučių turinio nebepamena. Dukra rašė jai įvairias nuomones, kurios ją įžeisdavo. Ji atrašydavo. Vieną kartą rašė S., kad ši nurodytų drauges, kurios prašė cigarečių, o ne ją. Gal nesusilaikiusi ir prašė ką nors. Pripažįsta, kad reikėjo kitaip bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios dalinio prisipažinimo ir duotų parodymų, jos kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas įrodyta kitais duomenimis:

nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad supykusi mama suduodavo. Datos nepamena, bet buvo pavasaris, kai mama sudavė į veidą. Iš viso mama jai yra sudavusi 2-3 kartus. Jai skaudėjo, ji verkė, jautėsi pažeminta. Buvo „mėlynė“ prie akies, kai sudavė mama. Tai galėjo būti rugsėjo mėnesį. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, mama ne kartą siuntė ją pas dėdę parnešti cigarečių. Mama laukė jos miške grįžtančios. Ji turėjo pas dėdę palikti telefoną, tačiau ji nepaliko. Tada mama perrišo ją turėta skara per juosmenį ir tempė pas dėdę, mušdama „žaba“ į įvairias kūno vietas, tempė už plaukų. Taip pat 2012 vasarą daugiabučio namo kieme mama yra sudavusi per veidą. 2013 m. rudenį mama yra laido kištuku perskėlusi galvą. Apie mamos smurtavimą niekam nesakė, nes bijojo mamos. Kai ji gyveno Žagarės socialinių paslaugų centre, mama Facebook rašinėjo žinutes, liepė meluoti teisme, liepė sakyti, kad nemušė, kad ji susižalojo pati (1 t., b. l. 55-56; 3 t., 13 b. l.);

liudytojo A. V. 2014-03-31 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2013 m. rugsėjo 25 ar 26 d. Žagarėje sutikęs S. V. ir I. P., pastebėjo S. paakyje „mėlynę“. Paklausus kas atsitiko, S. močiutė atsakė, kad reikia klausti S. mamos (2 t., 4 b. l.);

liudytojos Sonatos Buzienės 2014-03-31 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad dirba socialine darbuotoja. Nuvykusi į I. V. šeimą rasdavo S. su „mėlynėmis“ paakyje, skruoste. I. V. sakydavo, kad mergaitė griuvo ir užsigavo. Pati S. nieko nesakydavo, kai šalia būdavo motina. 2012 m. gegužės mėnesį užfiksavo „mėlynę“ S. skruoste, kai I. V. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, du kartus matė S. su „mėlynėmis“. I. V. visada priekaištaudavo, jei be jos būdavo bandoma kalbėti su vaikais. S. sakydavo, kad griuvo ir užsigavo. Keista, kad 14 metų mergaitė taip dažnai griūna. Datos nepamena, bet maždaug prie pusmetį S. teta L. S. paskambino ir pasakė, kad S. bijo grįžti namo, nes mama eilinį kartą primuš. Ji nuvažiavo pas L. S.. S. pasakė, kad neis namo, nes bijo mamos, kad ją muš. Apie tai informavo Vaikų teisių apsaugos skyrių ir S. buvo paguldyta į ligoninę prieš patalpinant į globos namus (2 t., 4-5 b. l.);

liudytojos Romualdos Bružienės 2014-03-31 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad dirba socialine darbuotoja. Buvo su S. Buziene nuvykusi pas I. V.. Matė S. paakyje „mėlynę“. I. V. sakė, kad mergaitė griuvo ir užsigavo. S. nieko nesakė. Nepatikėjo, kad mergaitė griūdama užsigavo (2 t., 5-6 b. l.);

liudytojo S. L. 2014-03-31 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad yra buvęs I. V. kaimynas, kai ši gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pamena kaip I. V. delnu trenkė S. per veidą, kai šiai nuo dviračio bagažinės nukrito maišas su daiktais, garsiai šaukė ant mergaitės. Tai galėjo būti 2012 m. gegužės mėnesį. I. V. versdavo S. dirbti įvairius darbus, žiemą lauke skalbti drabužius. Naktimis mergaitė eidavo pas kaimynus parnešti motinai rūkalų, vaistų (2 t., 6 b. l.);

liudytojos A. K. 2014-03-31 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad su S. mokosi vienoje klasėje. S. „mėlynes“ ant veido matė kokius 3 kartus. Paklausus iš kur jos, S. sakydavo nesvarbu. Girdėdavo kaip I. V. šaukdavo ant S., kai gyveno (duomenys neskelbtini). Apie santykius su motina S. nepasakodavo (2 t., 6 b. l.);

liudytojos L. S. 2014-04-28 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad I. V. yra jos sesuo. I. V. siųsdavo dukrą naktimis iš kaimynų parnešti tai vaistų, tai cigarečių. Pamena kad S. grįžus su jos sūnumi iš mokyklos, ji iš I. V. gavo žinutę „Jei pasirodys panelė Bruže, dėkit ją kur norit“. S. liepė eiti namo, bet ši atsakė, kad vis tiek mama ją išvarys. Tada ji pakvietė I. P. ir nutarė kviesti socialinę darbuotoją. S. B. S. išvežė į Joniškio ligoninę. Iš kaimynės jie pasiskolino telefoną ir davė S., kad turėtų su mergaite ryšį. Po to, rado telefone S. žinutes mamai. Yra mačiusi „mėlynių“ pas S., klausdavo kas atsitiko. S. sakydavo, kad užsigavo. Jos sūnus su S. lanko tą pačią klasę. Nėra sakęs, kad žaidžiant S. būtų užsigavusi (2 t., 28-29 b. l.);

liudytojos S. T. 2014-04-28 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad kaltinamoji I. V. yra jos vyro sesuo. Santykiai konfliktiški dėl vaikų. S. būdavo varoma iš namų pas juos paimti cigarečių, vaistų, maisto, alkoholio, nežiūrint kiek yra valandų. Kai I. V. gyveno (duomenys neskelbtini), į vieną pusę reikėjo ateiti 5 km, o kai (duomenys neskelbtini), tai ateiti ir grįžti vaikui susidarydavo apie 10-15 km. Be to, 1,5 km reikėdavo eiti per mišką. Būdavo, kad S. ateidavo 22 val. vakare. Ne kartą vežė mergaitę namo, nes ši bijodavo eiti. S. yra sakiusi, kad jos atžvilgiu vartotas smurtas. Praeitų metų rugsėjo mėnesį nuvažiavo pas I. V. į Daukšius ir pamatė S. su „mėlyne“ paakyje. Jos vyrui paklausus kas tą padarė, S. pasakė, kad mama. Tais pačiais metais, kai I. V. dar gyveno (duomenys neskelbtini), S. buvo atsiųsta pas juos parnešti cigarečių. Jie nedavė ir mergaitė išėjo atgal. Po valandos S. atėjo vėl, pastarosios skruostas buvo raudonas, matėsi, kad mušta. Paklausus kas atsitiko, S. pasakė, kad mama laukė miške ir mušė, liepė eiti dar kartą parnešti cigarečių (2 t., 29 b. l.);

liudytojo S. T. 2014-04-28 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad kaltinamoji I. V. yra jo sesuo. S. V. nuolat ateidavo vaistų, pinigų, maisto, nes mama siųsdavo. S. ateidavo ir dieną, ir vėlai vakare. Kad I. V. muštų S. pats nėra matęs. Yra matęs tik „mėlynę“ mergaitės paaky ir raudoną veidą. Kartą atėjusi S. pasakė, kad mama prašė cigarečių. Jam nedavus, mergaitė išėjo. Po kiek laiko S. vėl atėjo ir prašė nors dviejų cigarečių. Jam nedavus, atėjo trečią kartą, mergaitės veidas buvo raudonas, pasakė, kad mama pamiškėje ją sutiko, sudavė per veidą ir liepė grįžti bei parnešti cigarečių. Tai galėjo būti 2012 m. vasarą. „Mėlynę“ S. paakyje matė, kai nuvažiavo pas I. V. į Daukšius. Buvo praeitų metų vasara ar ruduo, tikslaus laiko nepamena. Paklausus S. kas „užtaisė mėlynę“, pasakė, kad mama. Ne kartą I. V. buvo sakęs, kad nesiuntinėtų vaiko, kad nesielgtų taip. Klausė I. V. kodėl mūša S., tačiau sesuo gynėsi, kad ne ji „mėlynę užtaisė“. Kad pamiškėje mergaitės laukė, kad „užplojo“ ir dar kartą pasiuntė cigarečių, I. V. neginčijo (2 t., 29-30 b. l.);

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Olgos Vaičiūnienės 2013-11-13 raštu Nr. (17.16)-SV-1120 „Dėl I. V.“ (1 t., b. l. 2) prokuratūrai dėl I. V. galimo smurtavimo mažametės dukters S. V. atžvilgiu;

Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2013-11-12 raštu Nr. SR-314 „Dėl informacijos apie I. V. šeimą“ Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., b. l. 4);

2013-09-27 apsilankymo šeimoje pažyma (1 t., 12 b. l.), kuriame užfiksuota, kad I. V. dukrai S. paakyje yra „mėlynė“;

2012-05-02 apsilankymo šeimoje pažyma (1 t., 15 b. l.), kuriame užfiksuota, kad I. V. dukros Samantos veide matėsi „mėlynė“, nosis nubrozdinta;

gimimo liudijimo kopija (1 t., 17 b. l.), iš kurios matyti, kad I. V. yra S. V. motina;

2013-11-08 vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. (17.10)-V2-26 (1 t., 25 b. l.), iš kurio matyti, kad iš namų išvaryta S. V. laikinai apgyvendinta VšĮ Joniškio ligoninės vaikų ligų skyriuje;

Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymu Nr. A-1089 „Dėl laikinosios rūpybos S. V., laikinosios globos A. V. ir L. N. nustatymo“ (1 t., 24 b. l.), iš kurio matyti, kad nustatyta rūpyba be tėvų globos likusiai S. V. ir jos rūpintoju paskirtas Žagarės socialinių paslaugų centras;

Joniškio rajono Švietimo centro 2013-11-14 raštu Nr. S-126(2.3) „Dėl I. V. socialinės rizikos šeimos“ Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., 28 b. l.), iš kurio matyti, kad su S. V. bendravusi psichologė pastebėjo psichologinio ir emocinio smurto požymius;

Šiaulių AVPK Personalo skyriaus psichologų grupės vyresniojo specialisto Audronio Vaitiekūno 2013-12-13 psichologine išvada (1 t., 32 b. l.), kurioje nurodyta, kad S. V. yra patyrusi mamos fizinį ir psichologinį smurtą;

2013-11-18 daiktų pateikimo protokolu (1 t., 33 b. l.), iš kurio matyti, kad Sonata Buzienė pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui mobilaus ryšio telefoną „Nokia“;

2013-12-04 apžiūros protokolu (1 t., 34-45 b. l.), kuriame aprašytas S. Buzienės pateiktas mobilaus ryšio telefonas ir jame esančios SMS žinutės;

Mirusios liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, pas ją į svečius atėjus S., pastebėjo mergaitės veide po kaire akimi „mėlynę“. S. iš pradžių nenorėjo sakyti kas atsitiko, buvo nekalbi. Po to, pasakė „mama biški užmetė, bet netyčia“. Po kurio laiko S. pasakė, kad ją sumušė ne mama, o užsigavo su draugėmis mėtantis obuoliais (1 t., 59 b. l.);

išrašu apie kaltinamosios bendravimą su nukentėjusiąja socialiniame tinklalapyje Facebook laikotarpiu nuo 2013-12-02 iki 2014-01-14, iš kurių matyti, kad kaltinamoji nurodo nukentėjusiajai kaip ir ką kalbėti teismo posėdyje, ką nutylėti (1 t., 149-189).

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. V. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2013-07-13) dviejuose epizoduose ir pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13), nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. V. smurtaudama, t. y. tyčia suduodama ranka smūgius į veidą, sukėlė mažametei nukentėjusiajai S. V., savo dukrai, fizinį skausmą. Nors I. V. pripažino tik vieną fizinio smurto panaudojimo atvejį prieš dukrą S., jos kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui du kartus duotais parodymais, liudytojų A. Vaitiekūno., S. Buzienės, R. Bražienės, S. L., A. K., L. S., S. T., S. T. teisme duotais parodymais, I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje ir kitai ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai. Teismas nesiremia posėdyje apklausto liudytojo R. N. parodymais, kurie prieštarauja visai bylos medžiagai, nes R. N. ilgą laiką buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo betarpiškai matyti tarp kaltinamosios ir S. V. vykusių įvykių, juos galėjo sužinoti tik iš kitų asmenų, tikėtina iš pačios kaltinamosios pasakojimų. Be to, R. N. yra kaltinamosios sugyventinis, jos vaiko tėvas, todėl yra suinteresuotas duoti kaltinamajai palankius parodymus. I. V. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 233 str. 1 d., nes iš byloje esančio kaltinamosios susirašinėjimo su nukentėjusiąja turinio matyti, jog kaltinamoji akivaizdžiai siekė paveikti nukentėjusiąją S. V., kad ši baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme duotų jai palankius parodymus.

Teismas daro išvadą, kad byloje kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog ji iš esmės prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajai I. V., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti keturi nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – I. V. neteista (1 t., 69-70 b. l.; 3 t., 15-16 b. l.), bausta administracine tvarka (1 t., 71-74 b. l.), dirba. Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-13) sankcijoje yra numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajai skirtina visų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str., 61 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pasekmes, į tai, kad kaltinamoji iš esmės gailisi nusikaltusi, į nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ne mažas laiko tarpas, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę, tikslinga taikyti BK 75 str. nuostatas. I. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu I. V. teismo 2013-11-18 nutartimi skirtas įpareigojimas nesiartinti prie dukros S. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių (1 t., 87-88 b. l.) bei prokuroro 2014-11-185 nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 89-90 b. l.), paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendė:

I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-13), 140 str. 2 d., 233 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (fizinio smurto panaudojimas S. V. atžvilgiu 2012 m. gegužės mėn.) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (fizinio smurto panaudojimas S. V. atžvilgiu 2012 m. vasaros pradžioje) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio smurto panaudojimas S. V. atžvilgiu 2013 m. rugsėjo mėn.) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. 2 p., 9 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje ir apėmimo būdu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-04-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti I. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2014-04-09 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą I. V. atidėti 2 (dviem) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartimi I. V. paskirtą įpareigojimą nesiartinti prie dukros S. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių bei prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.