- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-508-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02588-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 460,65 Eur žalos atlyginimą (išmokėtas draudimo išmokas), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kas 2020 m. gegužės 9 d. įvykio metu dėl trūkusio namo šalto vandens stovo buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos (duomenys neskelbtini) administravimas, apgadintas turtas buvo remontuojamas, po to ieškovas pagal draudėjo pateiktas sąskaitas faktūras, sutartį su rangovais, atlygindamas įvykio metu padarytą žalą, per tris etapus išmokėjo 9 460,65 Eur draudimo išmoką: 3 760,3 Eur išmokėjo pagal 2020 m. birželio 1 d. sprendimą; 1 910,05 Eur – pagal 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir 3 790,3 Eur – pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d., ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl name trūkusio šalto vandens įvadinio vamzdžio, už jo priežiūrą ir laiku atliktus remonto darbus atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo netenkino, nebendradarbiavo, atsakymo į pretenziją nepateikė, vengė pateikti prašomą informaciją, nors už prašomos informacijos suteikimą ieškovė buvo sumokėjusi administratorės prašomą mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudikas neištyrė įvykio aplinkybių. Mano, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Šiuo atveju, nustatant žalos dydį, atsakovės specialistai nedalyvavo, nėra jokių pagrįstų duomenų, jog būtent atsakovė atsakinga už padarytą žalą. Byloje pateikta vamzdyno dalies fotonuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes nenustatyta, nei kurioje vietoje, nei kuriuo metu atlikta fotofiksacija. Ieškovė į bylą pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodoma įvykio priežastis, tačiau jokio įvykio tyrimo ieškovė neatliko, apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė nė vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Į bylą pateiktos neva apgadinto turto fotonuotraukos nėra aiškios, neturinčios aprašymo ir jose nėra matomi apgadinimai, kurių šalinimo / remonto darbai pateikiami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties darbų specifikacijoje. Vertindama byloje esančius įrodymus, ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, kad būtent atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama turto priežiūra iki įvykio, ar buvo vykdomas namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimas, jų būklės vertinimas, jei taip, tai kokiu periodiškumu ir pan. Atsakovei vengiant pateikti tokius dokumentus taikytina contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovei yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti – tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. atsakovė turėjo laiku patikrinti šalto vandens stovo būklę, laiku jį išvalyti ar suremontuoti, kad nebūtų daroma žala namo gyventojams. Atsakovės neveikimas suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi atsakovė netinkamai teikė administravimo paslaugas, laiku nesutvarkė šalto vandens stovo, aktyviai neorganizavo tvarkymo darbų. Atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai), dėl to konstatuoja priežastinį ryšį – atsakovė, netinkamai atlikdama jai priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė veiksmų užliejimams išvengti, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, kad už statinio trūkumais sukeltą žalą tretiesiems asmenims, nesant daikto savininko kaltės, atlygina tiek pats nuosavybės teise valdantis statinį asmuo, tiek ir daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys asmenys, kai žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų (dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų). Tačiau kai žalą patyręs asmuo kartu yra ir vienas iš pastato, dėl kurio trūkumų padaryta žala, bendraturčių, griežtoji atsakomybė netaikytina ir žalos patyręs asmuo turi teisę prašyti žalos atlyginimo bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškinys neturi būti tenkinamas, kadangi ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių. Ieškovė nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, nes nebuvo įvertinta, kokia buvo šalto vandens vamzdyno būklė įvykio metu, šalto vandens vamzdyno sandarumas. Be to, ieškovė neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Be to, ieškovė reikalauja visos išmokėtos sumos, neatskaičiavusi nusidėvėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose.
8. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti G. K. ir T. K. nurodė, kad vamzdis trūko jiems išvykus, paskambino kaimynas ir pranešė, kad iš jų buto pro durų tarpą bėga vanduo į koridorių. Taip pat nurodė, kad administruojanti bendrovė nė karto netikrino vamzdynų būklės. Pažymėjo, kad vamzdžius patikrinti buvo galima – jie buvo po spintele, kurią galima nuimti. Pažymėjo, kad administruojanti bendrovė tokių tikrinimų neatliko mažiausiai dešimt metų – nuo pat jų įsikėlimo į butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 460,65 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 460,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 284,12 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“.
10. Teismas pažymėjo, kad šalto vamzdžio stovas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe, yra bendrosios inžinerinės sistemos dalis, o ne asmeninė šio buto savininkų nuosavybė. Atsakovės atstovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad name būtų tikrinta vamzdynų / inžinerinių tinklų būklė.
11. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl bute įvykusios avarijos – trūkus minėtame bute šalto vandens stovui, kuris priskirtinas bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šis vamzdis buvo surūdijęs, netinkamas naudoti.
12. Pažymima, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų vykdžiusi bendro naudojimo sistemų monitoringą, kad būtų atlikusi periodinius vamzdyno būklės stebėjimus, būtų informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynus. Atsakovės neveikimas niekuo nėra pateisinamas.
13. Akcentuojama, kad atsakovė nevykdė pareigos informuoti ieškovę dėl įvykio, jo aplinkybių, t. y. nors ieškovė ir sumokėjo reikalaujamą sumą dėl informacijos apie įvykį pateikimo, atsakovė jokios informacijos apie įvykį neteikė, į ieškovės rašytus elektroninius raginimus teikti informaciją nereagavo, nebendradarbiavo, slėpė informaciją. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė objektyviai negali pateikti daugiau įrodymų dėl įvykio.
14. Nurodoma, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo šalto vandens vamzdynų, neužtikrino, kad jie atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, nesudarė privalomųjų darbų plano, neinicijavo gyventojų susirinkimų, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė, todėl, bute trūkus vamzdžiui, butui buvo padaryta žala. Laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjus skirtingiems objektams – buto sienoms, luboms, kurie priskirtini prie objekto „butas“, spintelei, kuri apdrausta kaip namų turtas, ieškovė pritaikė vieną išskaitą – 60 Eur. Pažymima, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atlygintinos žalos dydis viršija nuostolių dydį, neįrodė pagrindų neatlyginti žalos arba ją sumažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
16.1. Ieškovė neįrodė, kad dėl vamzdyno trūkimo atsakinga atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė tik deklaruoja, tačiau neatliko jokio draudimo įvykio administravimo, nors ieškovui tokia pareiga tenka. Teismas konkrečiai sprendime neįvardijo, kokiais įrodymais remiantis buvo prieita prie išvados, kad dėl trūkusio vamzdžio buvo atsakovės atsakomybė.
16.2. Atsakovei nėra taikytina griežtoji civilinė atsakomybė šio konkretaus įvykio atveju, todėl teismas turėjo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą, t. y. ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
16.3. Byloje apklausti kaip liudytojai buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad įvykio metu bute buvo daromas remontas, todėl tikėtina, kad tikroji įvykio priežastis yra visiškai ne ta, kurią ieškinyje nurodo ieškovė.
16.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė yra perdavusi administravimą kitai administratorei, o kartu ir su administravimu ir visus dokumentus. Byloje esantis 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavimo aktas patvirtina, kad naujai administratorei buvo perduotas techninės priežiūros žurnalas, kuriame atsispindi visi atsakovės atlikti priežiūros darbai, tačiau teismas pasirėmė tik ta aplinkybe, jog naujai paskirta administratorė informavo, kad jokie duomenys jai nėra perduoti.
16.5. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje trūko vamzdis, kokia vamzdžio trūkimo priežastis, kokie byloje esantys duomenys patvirtina vamzdžio trūkimo vietą.
16.6. Pažymima, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų (ekspertų) nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės; tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Vandens tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Šiuo atveju nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų.
16.7. Nurodoma, kad buto, kuriame buvo trūkęs vamzdis, savininkai niekada nesikreipė į administratorių su informacija apie galbūt gręsiančią avariją, o atlikdami remontą jiems priklausančiame bute patys, atsakovės nuomone, pažeidė minėtą vamzdį, kas ir sukėlė avariją. Byloje tariamai buto savininkų draudimui pateikta vamzdžio fotonuotrauka neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (neaišku, iš kur ir kaip buvo gauta, kaip fiksuotas tokio įrodymo gavimas).
Atsiliepimas
17. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė pažymėjo, jog, skirtingai, nei nurodo atsakovė, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo ne tik patikrinti namo trūkusio vamzdžio būklę, bet ir laiku jį suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Šiuo atveju atsakovė neveikė pakankami apdairiai, kaip priklauso verslo subjektui, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas.
17.2. Akcentuojama, kad namo bendrieji vamzdžiai yra priskirtini prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl manytina, jog būtent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektui išsaugoti, naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkai privalėjo prižiūrėti namo bendruosius vamzdžius.
17.3. Pažymima, kad atsakovė nepateikė jokių motyvuotų argumentų bei įrodymų apie savo pareigų tinkamą įvykdymą, o tik deklaratyviai akcentavo, jog savo pareigas vykdo tinkamai, vadovaudamasi teises aktais. Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame rašte dėl apliejimo atsakovė nurodė, kad trūko namo šalto vandens stovas. Vamzdis priklauso namo administratorei, ji nustatinėjo avarijos priežastis.
17.4. Ieškovės teigimu, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, funkcijų tinkamo neatlikimo ir kilusios žalos, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų (namo vamzdžių) naudojimo ir nesiėmė tinkamos prevencijos avariniams gedimams išvengti, dėl ko vamzdžiams trūkus buvo apgadintas nukentėjusiųjų turtas.
17.5. Pažymima, kad nors atsakovė teigė, jog ji, kaip namų administratorė, savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vandens stovu ir jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą.
17.6. Nurodoma, kad būtent atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama turto priežiūra iki įvykio, ar buvo vykdomas namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimas, jų būklės vertinimas, jei taip, tai kokiu periodiškumu ir pan. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimo pateikti į bylą reikalaujamus dokumentus, tik informavo, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra perduotas administruoti kitai įmonei. Išsiuntus paklausimą naujajai administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gautas atsakymas, kad ji šių dokumentų neturi, kadangi jie nebuvo perduoti.
17.7. Pažymima, kad visiškai nepagrįsti yra atsakovės argumentai dėl neva ieškovės neapskaičiuoto nusidėvėjimo. Atkreipiamas dėmesys, kad draudimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 22 d., objektai buvo apdrausti nauja verte. Įvykis įvyko 2020 m. gegužės 9 d. Ekspertas, vertinęs įvykio metu patirtą žalą, nustatė, kad bute buvo atliktas remontas, todėl nusidėvėjimas neturi būti taikomas. Teismas visiškai tinkamai nustatė ir iš atsakovės priteisė visą ieškovės išmokėtą draudimo išmoką – 9 460,65 Eur.
17.8. Ieškovė nurodė, kad ji į bylą pateikė daugybę įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje. Ieškovės atstovai buvo įvykio vietoje, apžiūrėjo butą, todėl pagrindo abejoti jų užfiksuotais duomenimis nėra. Ieškovė laikosi pozicijos, kad, taikant įrodymų pakankamumo taisyklę, ieškinys turėjo būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
20.1. 2020 m. gegužės 9 d. įvykio metu dėl trūkusio namo šalto vandens stovo buvo užlietas ieškovės apdraustas (draudimo sutartis Nr. 3120778) turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
20.2. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. raštu paprašė atsakovės pateikti informaciją dėl įvykio priežasčių. Pateiktas 2020 m. birželio 11 d. mokestinis pavedimas už prašomą pateikti informaciją. Ieškovė pakartotinai teiravosi atsakovės elektroniniu paštu 2020 m. liepos 7, 22 d. ir rugpjūčio 3 d. dėl informacijos apie įvykį, tačiau atsakovė į raštus neatsakė.
20.3. 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame rašte atsakant dėl apliejimo nurodyta, kad trūko namo šalto vandens stovas, nurodyta kreiptis į namo administratorių.
20.4. Į bylą pateiktos fotonuotraukos dėl sugadintų grindų, surūdijusio vamzdžio, iš kurių matyti, kad grindų laminatas iškilnotas, apvadai atšokę, o vamzdyje yra skylė, vamzdis yra surūdijęs.
20.5. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos (duomenys neskelbtini) administravimas, apgadintas turtas buvo remontuojamas. Ieškovė pagal draudėjo pateiktas sąskaitas faktūras, sutartį su rangovais, atlygindama įvykio metu padarytą žalą, per tris etapus išmokėjo 9 460,65 Eur draudimo išmoką: 3 760,3 Eur išmokėjo pagal 2020 m. birželio 1 d. sprendimą S04-955435; 1 910,05 Eur – pagal 2020 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. S04-955897 ir 3 790,3 Eur – pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. S04-979468.
20.6. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija Nr. S04-991847, nurodant per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ADB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 9 460,65 Eur sumą.
20.7. 2020 m. lapkričio 9 d. raštu ieškovė pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už informacijos gavimą.
20.8. 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavimo–priėmimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė visas teises ir prievoles dėl pastato (duomenys neskelbtini) administravimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. gegužė 10 d. el. laišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovę, kad jokių duomenų apie ginčo įvykį neturi, nes buvusi administratorė jokių duomenų neperdavė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Byloje kilo ginčas dėl administratorės civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namą. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad už vamzdyno trūkimą atsakomybė kyla būtent atsakovei kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
22. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ, redakcija, galiojusi 2020 m. gegužės 9 d.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
24. Namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos ribų nustatymas yra reglamentuotas aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, t. y. bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms priskiriama geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.
25. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad šalto vandens stovas yra priskirtinas bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jis daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovė yra ginčo turto administratorė, nėra.
26. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.3 punkte nustatyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas), o jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
27. Sutiktina su apeliante, kad namo administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, darbų. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tačiau esminis dalykas yra tai, kad, sprendžiant dėl administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas. Taigi, sprendžiant dėl administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip namo administratorė vykdė namo bendrojo naudojimo objektų, šiuo atveju šalto vandens stovo, priežiūrą, ar vykdė bendro naudojimo sistemų monitoringą, atliko periodinius vamzdyno būklės stebėjimus, informavo gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynus.
28. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą imtis veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau įrodymų, kad šias pareigas atliko tinkamai, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavimo aktas patvirtina, kad naujajai administratorei buvo perduotas techninės priežiūros žurnalas, kuriame atsispindi visi atsakovės atlikti priežiūros darbai, tačiau teismas pasirėmė tik ta aplinkybe, jog naujai paskirta administratorė informavo, kad jokie duomenys jai nėra perduoti. Taigi visa įrodinėjimo (atsikirtimo) našta buvo perkelta tik atsakovei, nors nagrinėjamu atveju griežtoji civilinė atsakomybė atsakovei neturi būti taikoma. Taigi teismas nusprendė, kad byloje pakanka duomenų apie atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų netinkamą vykdymą, jos kaltę dėl įvykusio užliejimo.
29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis contra spoliatorem prezumpcija (kai, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs), nusprendė ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovė buvo netiesiogiai atleista nuo įrodinėjimo. Sutiktina, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, tačiau pabrėžtina, jog tai savaime neeliminuoja kitos šalies pareigos įrodyti savo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik ieškovės nurodytas aplinkybes, nesant jokių duomenų apie tai, kaip atsakovė vykdė daugiabučio namo bendrųjų naudojimo objektų priežiūrą iki avarijos, t. y. užliejimo, priėmė sprendimą neišsiaiškinęs esminių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje liko neįrodyta, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Pažymėtina, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai jas vykdžiusi ar visai jų nevykdžiusi. Vien aplinkybė, jog atsakovė yra paskirta namo administratore, neleidžia visais atvejais preziumuoti, kad ji yra atsakinga už bet kokią name atsiradusią žalą.
30. Pirmosios instancijos teismas, nors ir matydamas, kad nėra duomenų apie administratorės pareigų (ne) tinkamą vykdymą, priėjo prie išvados, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas yra vienas svarbiausių civilinio proceso principų, tačiau jis per se nesuponuoja, jog trumpa bylos nagrinėjimo trukmė užtikrins teisingo sprendimo byloje priėmimą. Teismas, matydamas, kad byloje lieka esminių nenustatytų aplinkybių, gali pasinaudoti CPK nustatytomis priemonėmis, siekdamas jas išsiaiškinti. Pavyzdžiui, matydamas, jog šalis vengia nurodyti ar nenurodo tam tikrų bylai svarbių aplinkybių, teismas gali įpareigoti šalį atvykti į teismo posėdį, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnis).
31. Kaip minėta, 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė visas teises ir prievoles dėl pastato (duomenys neskelbtini) administravimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. gegužės 10 d. el. laišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovę, kad jokių duomenų apie ginčo įvykį neturi, nes buvusi administratorė jokių duomenų neperdavė. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pateiktų duomenų, kuriuose atsispindi visi atsakovės atlikti bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai, nesprendė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai ir išaiškintos ginčui spręsti svarbios bylos aplinkybės.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje liko neišsiaiškintos bylos aplinkybės, susijusios su atsakovės vykdyta daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra, o šios aplinkybės yra esminės, sprendžiant klausimą dėl atsakovės (ne) kilusios civilinės atsakomybės ar bendrųjų žalos atlyginimo pagrindų.
33. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje apskritai nebuvo tinkamai nustatytos įvykio aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Byloje nėra pateikta 2020 m. gegužės 9 d. įvykio apžiūros akto, defektų akto, nuotraukų, pranešimų, atliktų darbų aktų ir pan. Pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje trūko vamzdis, kokia vamzdžio trūkimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikta vienintelė vamzdžio fotonuotrauka neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, t. y. nėra nurodyta, kur, kada ir kaip ji buvo gauta, kaip užfiksuotas tokio įrodymo gavimas. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pateikiamų motyvų ir įrodymų negalima daryti išvados, kad draudikas visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nustatė tikrąją įvykio priežastį, padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2009).
34. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudėjai 9 460,65 Eur dydžio draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nusprendė, kad atsakovė privalo ieškovei sumokėti draudimo išmokos sumą – 9 460,65 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė visą prašomą priteisti sumą, išmokėtą draudėjai kaip draudimo išmoką, tačiau nevertino aplinkybės, jog ieškovė ieškiniu reikalauja visos išmokėtos sumos, neatskaičiavusi nusidėvėjimo. Nors ieškovė nurodė, kad ekspertas, vertinęs įvykio metu patirtą žalą, nustatė, kad bute buvo atliktas remontas, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta draudėja patvirtino, kad ginčo bute remontas nebuvo atliktas daugiau nei dešimt metų.
35. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Taigi daikto vertės jo sunaikinimo metu, o ne atkūrimo metu nustatymas yra vienas esminių dalykų. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nebuvo tiriamos.
36. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė nurodė, kad pagal draudėjo pateiktas sąskaitas faktūras, sutartį su rangovais, atlygindama įvykio metu padarytą žalą, iš viso trimis etapais išmokėjo 9 460,65 Eur draudimo išmoką: 3 760,3 Eur išmokėta pagal 2020 m. birželio 1 d. sprendimą; 1 910,05 Eur išmokėta pagal 2020 m. birželio 3 d. sprendimą; 3 790,3 Eur išmokėta pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės pateiktas nuotraukas, patvirtinančias turto sugadinimą, ir sutartį su rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties priede nurodytus atliktus darbus: koridoriaus integruotos spintos stumdomų durų demontažas; koridoriaus integruotos spintos vidaus, lentynų, stalčių demontažas; koridoriaus spintos stumdomų durų demontažas; koridoriaus spintos vidaus, lentynų stalčių montažas; WC, miegamojo, vaikų kambario durų demontažas; WC, miegamojo, vaikų kambario durų montažas; miegamojo integruotos spintos stumdomų durų demontažas; miegamojo integruotos spintos vidaus, lentynų stalčių demontažas; miegamojo spintos stumdomų durų montažas; miegamojo spintos vidaus, lentynų stalčių montažas; virtuvės baldų demontažas, virtuvės baldų montažas, medinių grindjuosčių demontažas, medinių grindjuosčių montažas; senų grindų demontažas; OSB demontažas; OSB plokštės sudėjimas; naujų grindų sudėjimas; šiukšlių išvežimas; grindjuostės, H100, juodalksnio masyvas, dažytos; sienos padažymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad fotonuotraukose užfiksuotas turto sugadinimas neatitinka sutarties su rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“ priede nurodytų atliktų darbų (už bendrą 7 580,60 Eur sumą) sąrašo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje liko tiksliai nenustatytas draudžiamojo įvykio padarinių žalos dydis.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti naujų įrodymų, įtraukti trečiuosius asmenis, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnis 1 dalis).
38. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.