Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam V. Š.

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š. (V. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, į bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 (dvi) dienas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis V. Š., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. o būtent:

jis, 2017-06-10 apie 15.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) stovinčioje palapinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusimovęs šortus ir kelnaites iki kelių, taip apnuoginęs savo lytinius organus, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su savo mažamete dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, numovė L. Š. apatines kelnaites bei pakėlęs suknelę, glamonėdamas rankomis nukentėjusiosios kūną ir lytinius organus, masturbavosi ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.,

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad minėtu laiku ir minėtoje vietoje pasikėsino išžaginti mažametę, bandydamas įvesti savo lytinį organą mažametei nukentėjusiajai L. Š. į makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nusikaltimų darymo metu palapinėje netikėtai buvo užkluptas kitos mažametės dukters D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri apie tai pranešė savo motinai A. Š. ir pastaroji nutraukė V. Š. nusikalstamus veiksmus.

Šiais savo veiksmais V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tokių veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, jis nepadarė. Kaltinamasis teismui parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) . Turi tris vaikus: vyriausiajam aštuoniolika, viduriniajai dukrai trylika ir mažajai dukrai ketveri metai. Jo žmona - A. Š..

2016 m. birželio 10 d. su žmona nusprendė anksčiau laiko atšvęsti jo gimtadienį, nors jo gimtadienis birželio septynioliktą dieną. Tą dieną jis gerokai išgėrė su kaimynu. Tuo metu buvo labai dideli karščiai. Jis pasijautė silpnai ir nuėjo į palapinę. Kada jis išgeria, turi kvailą įprotį: nueina į palapinę, pasislepia ir masturbuojasi. Tuo metu, kai jis masturbavosi, įėjo mažoji dukra - L. Š.. Tuo metu ji nusirengė, bet jis jos nenurenginėjo, nes ji pati nusirenginėja per dieną 5-6 kartus. Kai jis masturbavosi, jo rankos išsitepė sperma, bet jis to nepastebėjo. Kai dukra užėjo, į palapinę, ji pradėjo kvailioti, ir taip gavosi, kad jo ranka netyčia lietė jos lytinius organus. Kadangi buvo nusirengęs, nespėjo apsirengti, o tuo momentu užėjo vyresnioji dukra ir pamatė mažąją apsinuoginusią ir jį pusiau apsirengusį. Tada ji nubėgo pas žmoną ir papasakojo, nes pagalvojo, kad jis su L. atlieka lytinį aktą. Atbėgo jo žmona ir taip pat pagalvojo, kad jis atlieka su savo dukra lytinį aktą. Ištraukė jį iš palapinės. Ji buvo labai susijaudinusi. Po to atvažiavo uošvė su savo draugu. Jie iškvietė policiją. Jis apsirengęs sėdėjo su kaimynu ant laiptų ir kalbėjosi. Atvažiavo policija ir jį sulaikė.

Mažametė dukra, atėjusi į palapinę, nematė, kaip jis masturbuojasi, nes jau buvo baigęs. Kai dukra žaidė, jis netyčia ranka palietė ne pilvą, o jos lytinius organus. Vyresnioji dukra žiūrėjo ne pro langelį, o norėjo užeiti į palapinę. Langelis buvo mažas. Jis buvo nuogas, kai jis apkabino mažąją, vyresnioji dukra pagalvojo, kad jis su ja lytiškai santykiauja. Kai žaidė su mažamete dukra, tuo metu jam erekcijos jau nebuvo. Mergaitei jis neliepė nusimauti apatinių kelnaičių. Jam buvo labai gėda pasakyti, kad jis masturbuojasi.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl to, kad jis pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete dukra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Š. teismui parodė, kad su vyru gyvena jau devyniolika metų, turi tris vaikus. Pradžioje nebuvo susituokę, susituokė, kai atsirado trečias vaikas. Tuo metu, kada čia buvo, norėjo švęsti gimtadienį, bet buvo ne gimtadienis, o kadangi dukra baigė mokyklą, užsinorėjo išsikepti šašlykus. Pakvietė mamą – V. M., atvažiavo mamos sugyventinis V. U., išgėrė. Ji visai negeria, V. Š. jau buvo girtas, nuėjo į palapinę pamiegoti. Buvo karšta. Nuėjo ir mažoji pas tėvą pamiegoti. Niekada nebuvo tokio įvykio, kokį ji pamatė: ir maudė, padėdavo, bet niekada tokių procesų nebuvo. Sužinojo tai, kai vyresnioji dukra D., kuri pasakė, kad palapinė ne taip kažkaip juda. Liudytoja pasakė, kad dukra nueitų pasižiūrėti. Dukra atėjo prie palapinės, ten iš viršaus yra toks langelis mažas, pažiūrėjo, iškart išrėkė, kad mama (liudytoja), ateitų pažiūrėti, kas ten yra. Kai ji atbėgo, atsidarė palapinę ir iš karto pamatė, kad jis nuogas gulėjo ir dukra nuoga. Klausė, kas čia buvo, jis atsakė, kad nieko nebuvo. Ji pradėjo iš streso jį mušti, jis išbėgo namo, ji paskui. Jis jai sakė, kad ji ne taip suprato. Ji sakė: „tu nuogas, vaikas nuogas, ką suprasti?“ Prasidėjo muštynės, atbėgo mama į namą, pasakė, kad iškvies policiją ir tegul išsiaiškina, kas čia yra.

Dukra mažoji nuėjo viską apsirengusi, o kai pro dureles pažiūrėjo, tai buvo jau nuoga. Tik pamatė, kai jis ant savęs trenkė savo kelnaites, o mergaitė gulėjo visai rami. Anksčiau tokių dalykų nebuvo: girtas būdavo, bet miegojo kartu, viskas buvo gerai, niekada tokių įvykių nebuvo ir negalėjo pagalvoti, kad toks įvykis gali būti. Dukra pasakojo, kad kai pamatė, pažiūrėjo iš viršaus, tai tėvas buvo nuogas, o sesuo gulėjo ramiai arčiau. Kilo konfliktas, nes judėjo palapinė.

Mažoji dabar klausia, kur yra tėvas, ji sako, kad miške ieško grybų. Vyresnioji nė karto nepaklausė, kur tėvas, ateis ar ne, o apie įvykius jos dabar nekalba. Psichologas su D. kalbėjosi, bet be liudytojos, ir su L. kalbėdavo be jos.

Kai atidarė dureles, pamatė, kad vyras su dukra buvo nuogi, vyro lytinis organas buvo erekcijoje. Vyras, kai girtas, gali visko pridaryti. Kai blaivus, tai žmogus, kaip žmogus. Abi dukros po įvykio psichologinių sutrikimų neturi. Po to, kai V. Š. nuėjo į palapinę, praėjo apie 15-20 minučių, kol nuėjo mažametė mergaitė. Anksčiau jų šeimoje nėra buvę tokių atvejų. Yra buvę, kad V. Š. prisigėręs masturbuotųsi, bet vaikai to nematydavo.

Mergaitė po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jai nieko nepasakojo, po ekspertinio tyrimo taip pat nieko nekalbėjo. Dabar mergaitė daugiau kalba, bet apie tą įvykį nekalba. L. tada, kai vyko įvykis, pati negalėjo nusirengti, ji dar maža buvo, mažai kalba. Yra truputį problema dėl mergaitės Lidijos raidos. Kai palapinėje pamatė nuogą vyrą ir nuogą vaiką, jai tuo metu kilo mintis, kad kažką lytiškai galėjo padaryti, nes buvo labai girtas. Tokių minčių anksčiau nėra kilę, čia pirmas kartas, kai tokia situacija.

Dukra neaiškino, kaip tėvas gulėjo, o ji nenori klausti, nenori pakartotinio jos traumavimo. Palapinė judėjo, t. y., ,,vaikščiojo“ pirmyn ir atgal, susidarė įspūdis, kad ten kažkas vyko, nes jei ramiai guli, tai tada palapinei nieko nebus. Vaikai mėgdavo su tėčiu žaisti, tada jie nelabai šūkaudavo. Palapinėje garsų negirdėjo, nebuvo panašu, kad palapinėje žaidžia, dukra ramiai gulėjo.

Ji pati matė, kaip išgėręs vyras masturbuodavosi. Tai būdavo pora kartų per savaitę. Matydavo, nes jų lovos stovi šalia. Iki įvykio turėjo lytinius santykius su vyru ir dar porą kartų per savaitę jis masturbuodavosi. Ji savo akimis matė, kaip vyras masturbuodavosi. Ji jam nieko nesakė, nes jei jis girtas, geriau tylėti ir nieko nesakyti. Kai pamatė vyrą ir mažą dukrelę kartu, jai kilo mintis, kad jis masturbavosi ir savo ranka galėjo paglostyti dukrą. Ji buvo tikra, kad vyras palapinėje masturbavosi, jį gerai pažįsta. Nepastebėjo, kad anksčiau vyras žiūrėtų į vaikus kaip į kažkokią auką. Negali atsakyti, ar vyras galėjo bandyti išžaginti jų mažametę dukrelę.

Kaltinamasis bandė jos atsiprašyti. Jis atėjo pas ją į darbą, prašė atsiimti kaltinimus, nes vienas kitą neteisingai suprato. Neatsimena, ką parašė savo pareiškime, turbūt, kad jis masturbavosi jų dukrai matant.

Ji yra pareiškusi byloje 5000 eurų civilinį ieškinį. Turi dokumentus, kad jai priklauso 3800 eurų, iš kurių ji jau gavo 1900 eurų iš Teisingumo ministerijos. 5000 eurų suma tokia dėl to, kad vaikui padaryta žala – ir mažajai, ir vyresniajai. Buvo stresas, buvo ligoninėje paguldyti dėl šio įvykio - abu vaikai ir ji kartu. Gulėjo savaitę ligoninėje, paskui savaitę dar kažkur buvo išvežti, dabar jau neatsimena. Ji gėrė valerijoną. Visa tai įvertina kaip neturtinę padarytą moralinę žalą - 5000 eurų. Palaiko likusią ieškinio dalį 3100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 26, 27).

Liudytoja V. M. teismui parodė, kad 2017 m. birželio mėn. dukra pakvietė ją pas save į svečius valgyti šašlykų, nes anūkė D. perėjo į septintą klasę. Kai atvažiavo, buvo pirma valanda dienos. Jie atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), sėdėjo pavėsinėje, gėrė alų ir valgė šašlykus. V. pasakė, kad jau išgėrė, eis į palapinę miegoti ir nuėjo, o mažoji L. pasakė, kad bėga pas tėtį. D. sėdėjo prie jos ir pasakė, kad kažko palapinė juda, ir nubėgo pasižiūrėti. Ji priėjo, ir kai palapinėje yra anga, toks langelis, kad pasižiūrėti, ji pasižiūrėjo ir pradėjo šaukti, kad močiutė kviestų policiją, kvietė pažiūrėti, ką ten tėtis su L. daro. Tada A. žvilgtelėjo į palapinę ir pradėjo jį mušti, barti. Tada jis išėjo iš palapinės be marškinėlių, bet su šortais, ir nubėgo namo, o A. L. nuvedė namo. Namie jie labai stipriai barėsi, ir A. pradėjo labai garsiai šaukti. Įėjo į namą, pamatė, kad A. iš nosies bėga kraujas, ji buvo sumušta. Ji tada sugriebė L. į rankas, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. O D. į V. negalėjo žiūrėti, pradėdavo smarkiai drebėti. D. negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai pamatė palapinėje. Ji tik sakė, kad tėtis buvo nuogas ir glostė L.. Po to, kai V. Š. nuėjo į palapinę, L. ten nuėjo po 5-10 minučių. Praėjo apie pusė valandos, kai D. pamatė palapinę judant. D. jai, kaip močiutei, nieko nepasakoja. Ji labai stipriai verkė ir drebėjo, kai tik į V. pasižiūrėdavo, ją paėmė į ligoninę. Ji dažnai būna pas savo dukrą svečiuose - kartą per savaitę. Anksčiau būdavo ir dažniau, nes vaikus į darželį, mokyklą reikėdavo nuvesti. Niekada nepastebėjo, kad anksčiau V. priekabiautų prie savo mažų vaikų, dukra irgi jai nieko nepasakojo. Kai V. būdavo negirtas, iki įvykio vaikai normaliai su juo elgėsi. Kai pas juos būdavo, nepastebėjo, kad vaikai jo bijotų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 110-111).

Iš 2017-06-10 18:32 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad V. Š. nustatytas 2,08 prom. girtumas (t. 1, b. l. 168-169).

Iš 2017-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Čia stovi daugiabutis gyvenamasis namas. Patekimas į minėto namo teritoriją yra išdėstytas iš stovėjimo aikštelės, į kurią galima patekti nuo pagrindinio kelio. Minėto namo kiemo teritorija yra padalinta į dvi dalis, kurios aptvertos žemesnio lygio tvorelėmis. Apžiūrima namo kiemo teritorija, kuri priklauso butui nr. 1 ir nr. 2. Patekus į minėtą kiemo teritoriją, dešinėje pusėje yra aptverta šuns būdelė, už jos apie 10 metrų matyti stovinti oranžinės – juodos spalvos palapinė. Ant minėtos palapinės viršutinės dalies įrengtas permatomas langelis, pro kurį matosi palapinės vidus. Patekimas į palapinę atsegtas (laisvas). Palapinės viduje guli pledas, ant kurio guli dvi pagalvės (mėlynos ir raudonos spalvos), ant pledo iš dešinės pusės guli paklodė, iš kairės pusės guli vaikiškos rožinės spalvos kelnės, šalimais jų - vaikiški baltos spalvos apatiniai. Palapinės dešinės pusės kampe guli rudos ir baltos spalvos minkšti žaislai. Palapinės kairėje pusėje guli judriojo ryšio įrenginys „HTC“. Apžiūrėjus buto Nr. 2 patalpas, matyti, kad nuo buto Nr. 2 įėjimo patenkama į prieškambarį, kur bendra tvarka nepažeista. Toliau nuo virtuvės patalpų patenkama į kambarį Nr. 1, kur patekus iš kairės pusės ant grindų matyti raudonos spalvos žymės, nuo įėjimo iš kairės pusės prie sienos įtvirtinta kabykla, ant kurios kabo mėlynos spalvos džinsinės kelnės. Toliau minėtame kambaryje nuo įėjimo į kambarį Nr. 2 iš kairės pusės stovi sofa-lova, ant kurios guli vaikiška žalios spalvos suknelė, šalimais suknelės guli vaikiški apatiniai. Nuo minėto kambario patekus į kambarį Nr. 2, matyti, kad kambario pabaigoje prie sienos stovi lova, ant kurios sudėti vaikiški drabužiai. Šalimais lovos guli televizoriaus pultas, prie lovos stovi televizorius, priešais stovi stalas, ant kurio guli kanceliarinės prekės, bendra tvarka minėtame kambaryje nepažeista. Apžiūrėtos patalpos, namo kiemo teritorija yra nefilmuojama, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos paimta: iš palapinės - pledas, paklodė, pagalvės užvalkalas, vaikiški apatiniai, telefonas HTC, vaikiškos kelnės; apžiūrint butą paimta - žalios spalvos suknelė, džinsinės kelnės, nuoplovos su raudonos spalvos žymėmis (t. 1, b. l. 6-20).

Iš nukentėjusiosios mažametės L. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, nutarė prokuroro prašymą apklausti nepilnametę nukentėjusiąją palikti nenagrinėtą, kadangi psichologei nepavyko užmegzti kontakto su mažamete nukentėjusiąja, todėl nebuvo galimybės ją apklausti net esant kartu mažametės motinai (t. 1, b. l. 61-62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1826/2017 (01) matyti, kad L. Š. kūne nustatyti smulkūs dešinės rankos žasto srities (prie alkūnės) ir kairio kelio odos nubrozdinimai bei dvi nedidelės poodinės kraujosruvos kairiajame kelyje. Nubrozdinimai dešinėje rankoje ir dešiniajame kelyje padaryti paveikus kietu buku, galimai nelygiu ar šiurkščiu paviršiumi daiktu, kraujosruvos kairiajame kelyje padarytos paveikus kietu buku daiktu. Nubrozdinimai dešinėje rankoje ir dešiniajame kelyje padaryti nuo keleto valandų iki vienos paros iki apžiūrint laikotarpį. Kraujosruvos kairiajame kelyje padarytos nuo 1 iki 4 parų laikotarpiu, galimai ne vienu laiku. Visi šie sužalojimai tiek pavieniui, tiek ir visi kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Visus L. Š. nustatytus kūno sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati (pavyzdžiui krisdama, griuvinėdama ir atsitrenkdama į kietus paviršius). Tokių sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip kovos ar savigynos pėdsakus mergaites kūne nebuvo. Požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti mergaitės kūno padėtį jos sužalojimo metu, nebuvo. Požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti mergaitės ir menamo užpuoliko kūnų padėtis, nenustatyta. L. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių į tai, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama (tame tarpe analiniu, oraliniu, kitokio fizinio sąlyčio būdu) mergaitės kūne nebuvo. Mergaitės mergystės plėve ir kiti jos išoriniai lytiniai organai be matomų pažeidimų. Lytinis santykiavimas su 2 m. amžiaus mergaite, nesužalojant jos lytinių organų (tame tarpe mergystės plėvės) ir aplinkinių kūno audinių, neįmanomas. Jokių morfologinių pakitimų mažametės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., lytinių organų srityje nebuvo, tačiau sperminio skysčio pėdsakų nuoplovose iš makšties prieangio, nuo tarpvietės-išangės aplinkos radimas nurodo į kontakto su vyro lytine varpa ar su kitu su sperminiu skysčiu daiktu buvimo galimybę. Atliekant L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūno apžiūrą, esant nepažeistai mergystės plėvei ėminys spermai nustatyti iš makšties neimtas. Paimtos nuoplovos iš makšties prieangio, nuo tarpvietės – išangės aplinkos (t. 1, b. l. 45-46).

Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teismui parodė, kad pilnai tvirtina savo eksperto išvadą, duotą šioje byloje. Sperminis skystis ima skirtis prasidėjus lytiniam susijaudinimui, dar nesant erekcijai. Sperminis skystis gali išsiskirti iš šlaplės ir jei lieti ranka varpą, šlapimkanalio angelę, tai gali išsitepti ranką, paskui tom rankom gali prisiliesti ir mergaitei lytinius organus. Toks variantas yra galimas. Nebūtinai prisilietė su varpa, bet ir per tarpinį daiktą: ant kažko pateko tas sperminis skystis ir tokiu būdu galėjo, jis tokios galimybės irgi neatmeta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 291/2017 (01) matyti, kad nuoplovose nuo L. Š. išangės aplinkos rasti sperminio skysčio pėdsakai (S-SP 87/20l7(0l), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. Š. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su V. Š. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe; atlikus Y STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. Š. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. Nuoplovose iš L. Š. makšties prieangio rasti sperminio skysčio pėdsakai (S-SP 87/20l7(01), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. Š. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe; atlikus Y STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. Ant suknelės, kelnių, kelnaičių spermos nerasta (t. 1, b. l. 49-56).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-159/2017 matyti, kad klausiant, kur, į kurią kūno vietą muša tėtis, atsako, jog „mama muša“ ir nurodo į mamos – lėlės koją. Iš kito ekspertizės epizodo: rodant į nuogą berniuką, jo lytinį organą ir klausiant, kas tokį turi, tiriamoji spontaniškai juokdamasi atsako: „papa“ (rus. tėtis). Dar pasitikslinant prašoma parodyti, kuris iš šeimos narių – lėlių tai turi, nurodo į tėvo figūrą: „šita papa“ (šitas tėtis). Klausiant, kas dar tokį turi, sako: „papa“ (tėtis). Mėginant klausti apie palapinę jos gyvenamojoje vietoje, neigia, kad tokią turi, tačiau patvirtina, kad tokia buvo, bet jos kieme jau nebėra. Klausiant apie byloje nagrinėjama įvykį, tiriamoji gali tik tiesiai klausiant patvirtinti, jog įvykis buvęs palapinėje; neigia, jog tėtis būtų prašęs ką nors daryti su jo lytiniu organu; patvirtina, jog tėtis palapinėje miega („da, miega“), kad ir L. nuėjo į palapinę, neigia, jog tėtis tuo metu ją būtų kur nors lietęs; aiškinantis suvokimą apie kietą – minkštą daiktą, neteisingai nurodo, kuris yra minkštas, o kuris - kietas; neigia, kad ji pati būtų lietusi tėvo lytinį organą; neigia, kad sesuo būtų mačiusi įvykį palapinėje; patvirtina, jog tėvo šiuo metu namuose nėra, bei jo nemačiusi, tačiau su juo susitikti norėtų; klausiant, kai tėvas rodė šitą (nurodant į berniuko lytinį organą), kas jai nurengė sijoną, sako: „da“, į klausimą, kur tėtis žiūrėjo, sako: „papa“, tačiau paklausus, kas jai numovė kelnaitės, sako: „as“, į klausimą, kas prašė jos tai padaryti, sako: „papa“; nurodo, kad taip elgtis negalima, nes po to bara - tėtį barusi močiutė (parodo į lėlė-močiutę; sako, jog močiutė kartu su ja negyvena), o išsigando - „mama“ ; paklausus, kas žaidė su lytiniu organu, nurodo: „papa“.

Ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados:

Apibendrinus pateiktą medžiagą, bei įvertinus dabartinę L. Š. psichikos būklę, nustatyta, kad ji gimė laiku, jos motorinė raida buvo savalaikė, tačiau vėlavo kalbos raida. 2015-12-21 vaikų neurologas mergaitei nustatė diagnozę R45.0 Nervingumas. 2017-06-10 – 2017-06-15 L. Š. buvo tiriama Vaikų ligoninėje VšĮ VULSK filialo Vaiko raidos centro krizių intervencijos skyriuje, nustatytos diagnozės: Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje F 93.0, Problemos, susijusios su įtariamų vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo 261.4, kalbos išraiškos sutrikimas F80.l. Kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai 261.8. Ambulatorinės TPPE metu atlikus psichologinį tyrimą, nustatyta, jog tiriamosios protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos raida neatitinka jos amžiaus normų, atsilieka visos pažintinės funkcijos; pagrįstai manytina, jog pagrindinė to priežastis – nepakankamai išlavėjusi ekspresyvioji kalba bei dvikalbystė. Tiriamosios protinis išsivystymas yra pakankamas, kad ji galėtų suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau galimybės suteikti informacijos apie bylos įvykius yra itin ribotos dėl nepakankamo ekspresyviosios kalbos išlavėjimo bei jos emocinės būsenos apklausos metu. Siekiant, kad tiriamoji galėtų duoti parodymus, reikalingos papildomos priemonės (lėlės, paveikslėliai, nuotraukos ir pan.), kurios padėtų jai išreikšti savo mintis. Ekspertizės metu buvo matoma, jog tiriamoji, adekvačiai jos amžiui, gali suteikti fragmentiškos informacijos apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu; įtariamojo veiksmų ji nevertina kaip netinkamų dėl jos žinių apie seksualinės prievartos esmės neturėjimo. Tiriamajai nenustatyta tokių individualių-psichologinių ypatumų (padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), kurie iš esmės įtakotų jos galimybes suprasti konkrečias faktines aplinkybes, jas įsiminti ir betarpiškai atgaminti. Tuo tarpu dėl tiriamosios mažo amžiaus, kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio - tuo greičiau vyksta užmiršimas. Šiuo metu tiriamosios atmintyje yra išlikusi aiški sąsaja to, kad lytinį organą turi tik įtariamasis, kad šis prašė jos nusimauti kelnaites, ką ji ir padarė, kad jos močiutė įtariamąjį barė. Visa tai rodo nesutrikdytus, jos amžiaus normas atitinkančius atminties procesus. Vertinant tiriamosios galimai išgąsčio į bylos įvykio aplinkybę, tikėtinai ji išsigandusi ne įtariamojo veiksmų (dėl žinių neturėjimo įvykio metu nesuvokė jų kaip grėsmingų), bet artimųjų reakcijos (mama iš išgąsčio šaukė, mušė įtariamąjį, močiutė jį barė). Tiriamosios amžiuje natūralu ir normalu, kad vaikai jautriai reaguoja į artimųjų būsenas, išsigąsdami jų stiprių emocinių išraiškų. Atsižvelgiant į visa tai, tiriamosios daugiau apklausti nerekomenduojama; tai, ką tiriamoji atgamina, atitinka byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (liudytojų parodymus).

Objektyvių duomenų, kad L. Š. byloje tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas tiriamosios atsiskyrimo nerimas bei kalbos raidos sulėtėjimas. Kalbant su tiriamąja apie byloje nagrinėjamus įvykius, vyrauja adekvačios emocijos, pakankamas nuotaikos fonas, taigi, psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, L. Š. nekonstatuojama. Šiuo metu L. Š. konstatuojamas atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje F93.0 bei kalbos išraiškos sutrikimas F80.l, esantys jai nuo mažens. Psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, L. Š. nenustatyta.

Objektyvių duomenų, kad L. Š. praeityje, tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgusi ar šiuo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu, nėra. L. Š. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai (adekvačiai) negalėjo šiems veiksmams priešintis. Šiuo metu L. Š. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama; sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. L. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius – psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, turimas žinias, negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės. Nustatyta, jog L. Š. galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau L. Š. galimybės suteikti informacijos apie bylos įvykius yra itin ribotos dėl nepakankamo ekspresyviosios kalbos išlavėjimo, bei jos emocinės būsenos apklausos metu. Kad L. Š. duotų parodymus, reikalingos papildomos priemonės, kurios palengvintų jos minčių raišką. Šiuo metu L. Š. gali suteikti fragmentiškos informacijos apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu. L. Š. amžius yra itin mažas, todėl ji negali suprasti sudėtingesnių įvykių, ji yra priklausoma nuo suaugusiųjų, t. y. neturėdama jokių žinių apie seksualinius dalykus, ji negali jų suvokti. Ši aplinkybė gali būti reikšminga jai perteikiant informaciją apie įtariamojo veiksmus (juo apibūdinant ir pan.). Šiuo atveju kaip itin svarbias aplinkybes galima išskirti tai, kad įtariamasis L. Š. yra emociškai reikšmingas prieraišumo asmuo (tėvas), bei jos nesuvokimas apie intymius santykius. Visa tai psichologiniu požiūriu vertinama kaip turinčias esminės įtakos tiriamos nusikalstamos veikos padarymo prieš L. Š. metu aplinkybes. L. Š. būdingi raidos bei individualūs ypatumai aprašyti dėstomoje akto dalyje. L. Š. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas polinkis fantazuoti, sąmoningai meluoti, polinkis priimti klaidingą, melagingą informaciją), dėl kurių ji negalėtų įsiminti bylos įvykio ir duoti apie tai parodymų pagal savo galimybes. L. Š. itin reikšmingas nuo konkretaus įvykio iki apklausos apie tą įvykį praėjęs laikotarpis (jo trukmė), ypač mažame amžiuje tuo greičiau vyksta užmiršimas. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį L. Š. parodymams negauta. L. Š. žodynas yra nepakankamai išsivystytas, ribotas. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai padidintą su lytiškumo susijusių žodžių vartojimą. L. Š. daugiau apklausti nerekomenduojama. Esant būtinybei, reikalinga, kad apklausą atliktų psichologas, kad būtų galima skirti daug laiko L. Š. adaptavimuisi svetimoje aplinkoje bei pasirūpinta papildomomis vaizdinėmis priemonėmis (t. 1, b. l. 85-90).

Ekspertė A. Š. teismui parodė, kad atliko ekspertizę L. Š.. Yra teismo psichologė-ekspertė. Tvirtina ekspertinę išvadą. Ekspertai apklausti mažametę L. Š. nerekomenduoja.

Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teismui parodė, kad tvirtina ekspertizės išvadas. Nenustatyta jokių psichikos sutrikimų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais dėl tų pačių jau psichologės išvardintų priežasčių: dėl mažo amžiaus, dėl nesupratimo. Diagnozė liko ta pati tai kalbos išraiškos sutrikimas. Vaiko kalbos raida yra vėluojanti ir atsiskyrimo nerimo sutrikimas. Šis sutrikimas buvo nustatytas Vaiko raidos centre krizių skyriuje. Tai nesusiję su šiuo įvykiu.

Iš pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nepilnametės D. J. parodymų matyti, kad ji yra pakviesta papasakoti apie tai, kas nutiko. Mano, kad pasikvietė pakalbėti apie tai, kaip tėtis norėjo išprievartauti jos sesę. Jie buvo lauke, pavėsinėje, o tėtis buvo prisigėręs ir jis nuėjo į palapinę miegoti. Paskui jį nuėjo sesė, jai atrodo, kad ji taip pat nuėjo miegoti. Ji pamatė, kad palapinė juda ir pamanė, kad sesė bėgioja. Ji priėjo prie palapinės, pažiūrėjo pro jos langelį ir pamatė, kad tėtis nuogas, sesės ji nematė. Pasakė mamai, mama įlipo į palapinė ir viską pamatė. Mama pamatė, kad sesė buvo be kelnaičių, tik su pakelta suknele, o tėtis buvo nuogas. Tėtis buvo su šortais ties keliais, jis gulėjo. Matė tėčio lytinius organus. Tuo metu, kai pamatė tėtį nuogą, jis pažiūrėjo į ją pro tą langelį ir jai pasirodė, kad jis išsigando. Jis į ją žiūrėjo išsigandęs. Tėtis gulėjo, kai žvilgtelėjo pro langelį, o sesės ji nematė. Kur buvo tėčio rankos, kai ji jį pastebėjo, ji nematė. Nepamena, kada tai vyko. Šiais metais. Vasara galėjo būti. Jai atrodo, kad tai liepa galėjo būti. Jai atrodo, kad atostogų viduryje. Tai vyko (duomenys neskelbtini). L. sesės vardas. L. Š., jai 3 metai. Tėtis V. Š.. Iš karto ji nieko nesuprato, bet kai pakvietė mamą, ji viską suprato ir labai išsigando, bijojo, kad sesei kažkas nutiko. Ji pamatė tėtį nuogą ir žinojo, kad palapinėje yra sesė, todėl nusprendė pasakyti mamai. Tai pirmas kartas, kai ji nuogą tėtį pamatė. Ji (D. J.) būna savo kambaryje ir jos kambario durys uždarytos, tai ji nemato, kaip tėtis vaikšto apsivilkęs ar ne. Nežino, ji ne labai pamena, kaip tėčio lytinis organas atrodė, tai jau seniai buvo ir ne labai pamena.

Psichologė parodo liudytojai žmogaus piešinį. Paprašo pripiešti, kaip atrodė liudytojos tėčio lytinis organas įvykio metu. Iš piešinio matyti, kad vyro lytinis organas, kurį įvykio metu matė D. J., yra ne ramybės, o susijaudinimo būsenoje. Piešinys pridedamas prie protokolo.

Atėjo mama, atidarė palapinę, įlipo į palapinę ir pradėjo rėkti. Nepamena, ką rėkė mama. Rėkė, „ką tu darai? išprotėjai?“. Ant tėčio rėkė mama. Sesė išbėgo iš palapinės, sesė pradėjo verkti. Nematė kaip tėtis reagavo kai mama pradėjo rėkti. Mama atėjo prie jos, paėmė sesę ir pasakė tėčiui, kad jis išliptų iš palapinės. Tėtis, kai išlipo iš palapinės, buvo labai išsigandęs. Jai atrodė, kad jis galvoja, „ką aš padariau, kam aš tai dariau“. Tėtis išėjo iš palapinės su šortais, lytinio organo nesimatė. Sesė niekaip neatrodė, ji buvo su suknele ir viskas. Normali žalia suknelė. Sesė buvo be kelnaičių. Jos kelnaitės liko palapinėje. Jai atrodo, kad kelnaitės liko palapinėje. Ji suprato, kad tėtis buvo nuogas ir kad dėl to kažkas nutiko. Suprato, kad tėtis norėjo išprievartauti sesę. Nelabai kalbėjosi iki dabar nuo to įvykio kas tąkart nutiko. Ji bandė sesės kažko paklausti, sesė buvo išsigandusi, iki šiol jai nieko nesako. Ji bando paklausti kas nutiko, sesė atsisėda ir nieko nesako. Su tėčiu nesikalbėjo visiškai.

Kai pamatė tėtį pusiau apsirengusį, jis gulėjo ant nugaros. Tėtis nieko nedarė su lytiniu organu savo. Neprisimena ką tėtis darė su rankomis savo. Tėtis gulėjo ant šono, kai ji jį pamatė pro langelį, tada jis ant nugaros nusisuko (t. 1, b. l. 105-107).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1827/2017 (01) matyti, kad A. Š. (gim. 1980 m.) nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje ir kraujosruvos kaktos kairės pusės – kairio smilkinio odoje. Šie A. Š. nustatyti kūno (veido) sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais kieto buko daikto poveikiais. Visi A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu laiku, per keleto valandų iki jos apžiūrinėjimo laikotarpį. A. Š. padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), tačiau kokiu (-iais) konkrečiai pagal sužalojimų pobūdį nustatyti negalima. A. Š. nustatytų kūno sužalojimų pasidarymo galimybė pačiai galva atsimušant į kietą buką daiktą (-us) neatmetama. Kiekvienas audinių sužalojimas ar žalojančio daikto kontaktas su kūno audiniais gali sukelti skausmą (t. 1, b. l. 37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1825/2017 (01) matyti, kad V. Š. nustatyti daugybiniai kūno odos: veido dešinės pusės, kaklo dešinės pusės, sprando ir krūtinės (daugiau dešinės pusės), dešinio žasto, nugaros dešinės pusės ir kairės blauzdos nubrozdinimai (apdraskymai). Sužalojimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai rankų nagais, keleto valandų iki apžiūrint laikotarpį. Sužalojimas visumoje ir kiekvienas nubrozdinimas atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal nubrozdinimų formą, išdėstymą kūne ir kryptį jie galėjo būti padaryti rankų nagais nemažiau kaip 10-čia trauminių poveikių. Lytinio santykiavimo (keleto dienų iki apžiūrint laikotarpį) požymių ant V. Š. lytinės varpos nėra. Nuoplovos nuo V. Š. lytinės varpos moters plokščio epitelio nustatymui paimtos ir perduotos saugojimui į VTMT Serologijos ir DNR laboratoriją iki atskiro laboratorijai nurodymo (t. 1, b. l. 148-149).

Dėl seksualinio prievartavimo

V. Š. kaltinamas L. Š., gim. , seksualiniu prievartavimu, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su savo mažamete dukra, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, glamonėdamas rankomis nukentėjusiosios kūną ir liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus, masturbavosi ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Apie tai, kad V. Š. atliko būtent tokius veiksmus, iš dalies patvirtino ir jo paties teisme duoti parodymai, jog tą dieną jis gerokai buvo išgėręs, nuėjo į palapinę, kur sumanė pasimasturbuoti. Tuo metu, kai jis masturbavosi, įėjo mažoji dukra - L. Š.. Kai jis masturbavosi, jo rankos išsitepė sperma, o bežaidžiant su dukra, jis ranka netyčia lietė jos lytinius organus. Jam buvo labai gėda pasakyti, kad jis masturbuojasi. Palapinėje esančius apsinuoginusį kaltinamąjį ir šalia jo gulinčią be apatinių kelnaičių mažametę L. Š. matė tiek kaltinamojo sutuoktinė A. Š., tiek vyresnioji dukra D.. Abiejų liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu A. Š. lytinis organas buvo erekcijos būsenoje. Nukentėjusioji A. Š. teisme parodė, kad kai pamatė vyrą ir dukrą kartu, jai kilo mintis, kad jis masturbavosi ir savo ranka galėjo paglostyti dukrą. Ji buvo tikra, kad vyras palapinėje masturbavosi, nes jį gerai pažįsta. Jos teigimu, kaltinamasis kai būna išgėręs masturbuojasi kelis kartus per savaitę. L. Š. pati nusirenti negalėjo. Įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai, kuri matė, kad kaltinamasis nuėjo į palapinę, paskui kurį nubėjo jo dukra L., o po kurio laiko, vyresniajai anūkei D. nubėgus pasižiūrėti, kodėl palapinė juda, pastaroji pradėjo šaukti, kad tėtis kažką su L. daro. Tada A. žvilgtelėjo į palapinę ir prasidėjo konfliktas. D. negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai pamatė palapinėje, tik sakė, kad tėtis buvo nuogas ir glostė L.. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa. Iš jų parodymų matyti, kad mažametė L. buvo rami, verkti pradėjo tik kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės. Ekspertų teigimu, L. Š. amžius yra itin mažas, todėl ji negali suprasti apie seksualinius dalykus, ji negali jų suvokti. L. Š. apklausos metu reikšmingų duomenų negauta. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1826/2017 (01) matyti, jog L. Š. kūne morfologinių požymių, nurodančių į tai, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama (tame tarpe analiniu, oraliniu, kitokio fizinio sąlyčio būdu) mergaitės kūne nebuvo. Mergaitės mergystės plėve ir kiti jos išoriniai lytiniai organai be matomų pažeidimų. Lytinis santykiavimas su 2 m. amžiaus mergaite, nesužalojant jos lytinių organų (tame tarpe mergystės plėvės) ir aplinkinių kūno audinių, neįmanomas. Jokių morfologinių pakitimų mažametės L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., lytinių organų srityje nebuvo, tačiau sperminio skysčio pėdsakų nuoplovose iš makšties prieangio, nuo tarpvietės-išangės aplinkos radimas nurodo į kontakto su vyro lytine varpa ar su kitu su sperminiu skysčiu daiktu buvimo galimybę. Iš teisme eksperto J.M. Paliulio duotų paaiškinimų matyti, kad sperminis skystis ima skirtis prasidėjus lytiniam susijaudinimui, dar nesant erekcijai. Sperminis skystis gali išsiskirti iš šlaplės ir jei lieti ranka varpą, šlapimkanalio angelę, tai gali išsitepti ranką, paskui tom rankom gali prisiliesti ir mergaitei lytinius organus. Nebūtina prisiliesti su varpa, nes ir per tarpinį daiktą sperminis skystis galėjo patekti.

Kaltinamasis neigė glamonėjęs bei savo lytiniu organu lietęs nukentėjusiąją, tačiau, siekdamas paaiškinti, kaip sperminis skystis atsirado ant nukentėjusiosios lytinių organų, kaltinamasis patvirtino, kad ranka netyčia lietė jos lytinius organus. Nesant galimybėms objektyviais duomenimis paneigti kaltinamojo parodymų ir atsižvelgus į aukščiau nurodytą specialisto išvadą, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios lytinius organus.

Įvertinus visą tai, darytina išvada, kad nėra abejonių, jog V. Š. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, t. y. glamonėdamas rankomis nukentėjusiosios kūną ir lytinius organus, masturbavosi ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Kaip matyti įvykių metu nukentėjusioji L. Š. buvo 3 metų amžiaus, nukentėjusioji yra kaltinamojo dukra, todėl akivaizdu, jog kaltinamajam buvo žinomas nukentėjusios amžius, kas rodo, jog V. Š. suprato, kad jis tenkina lytinę aistrą su savo mažamete dukra kitokio fizinio sąlyčio būdu pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Aukščiau aptarti įrodymai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį.

Dėl pasikėsinimo išžaginti

V. Š. kaltinamas ir tuo, kad minėtu laiku ir minėtoje vietoje pasikėsino išžaginti mažametę, bandydamas įvesti savo lytinį organą mažametei nukentėjusiajai L. Š. į makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nusikaltimų darymo metu palapinėje netikėtai buvo užkluptas kitos mažametės dukters D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri apie tai pranešė savo motinai A. Š. ir pastaroji nutraukė V. Š. nusikalstamus veiksmus. Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Minėtas kaltinimas nepasitvirtino.

Byloje surinktais faktiniais duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis V. Š. kėsinosi išžaginti savo dukterį. Visi surinkti duomenys yra spėjimai, nepatvirtinantys jo nusikalstamos veikos - pasikėsinimo išžaginti savo mažametę dukterį – fakto. Kaltinamasis kategoriškai neigė turėjęs tikslą nukentėjusiąją išžaginti. Nukentėjusioji A. Š. teismui parodė, kad kai pamatė vyrą ir dukrą kartu, jai kilo mintis, kad jis masturbavosi ir savo ranka galėjo paglostyti dukrą. Ji buvo tikra, kad vyras palapinėje masturbavosi, nes jį gerai pažįsta, būdamas išgėręs jis masturbuodavosi kelis kartus per savaitę. Ar jis galėjo dukrą išžaginti, ji negalinti atsakyti. Anksčiau jokių panašių įvykių jų šeimoje nėra buvę.

Aplinkybė, jog V. Š. užsegė iš vidaus palapinę, taip pat nepatvirtina išžaginimo sumanymo, nes tai galėjo būti padaryta turint tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Be to, iš nukentėjusiosios A. Š. parodymų matyti, kad ji dėl palapinės užsegimo nieko blogo nepagalvojo, pagalvojo, kad abu miegos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad palapinė stovėjo kiemo teritorijoje, nedideliu atstumu nuo terasos, šalia buvo žmonių - A. Š., D. J., V. M.. Todėl teismui kelia pagrįstų abejonių, jog suprasdamas, kad žaginamas tokio amžiaus vaikas jaus skausmą, verks, ginsis ir pan., kaltinamasis turėjo tikslą išžaginti savo dukrą L. Š..

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1826/2017 (01) matyti, jog L. Š. kūne morfologinių požymių, nurodančių į tai, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama (tame tarpe analiniu, oraliniu, kitokio fizinio sąlyčio būdu) mergaitės kūne nebuvo. Mergaitės mergystės plėve ir kiti jos išoriniai lytiniai organai be matomų pažeidimų. Lytinis santykiavimas su 2 m. amžiaus mergaite, nesužalojant jos lytinių organų (tame tarpe mergystės plėvės) ir aplinkinių kūno audinių, neįmanomas.

Tai, jog ant nukentėjusiosios lytinių organų rasta sperminio skysčio pėdsakų, patvirtina kontakto su vyro lytine varpa ar su kitu su sperminiu skysčiu daiktu buvimo galimybę, kas patvirtina aukščiau padarytą teismo išvadą dėl lytinės aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau nepatvirtina pasikėsinimo išžaginti.

Pašalinti kilusias abejones išnaudotos visos galimybės. Kadangi kilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, tokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius V. Š. kaltės, jog jis kėsinosi išžaginti mažametę savo dukrą L. Š., jis iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 9 d.).

V. Š. administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 177), psichiatrinio gydymo įstaigoje bei priklausomybės ligų centre negydytas. V. Š. anksčiau kartą teistas pagal BK 140 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki trylikos metų. Sutinkamai su BK 11 straipsniu, ši veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir todėl negalimas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Byloje nėra nustatyta pagrindų, kurie leistų V. Š. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį. Todėl V. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nuo veikos padarymo (2014 metų) yra praėję daug laiko – keturi metai. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiajai padarytą žalą, dėl nusikalstamos veikos kilusioms pasekmėms. Ekspertai patvirtino, kad nagrinėjamų įvykių metu L. Š. nesuprato su ja atliktų veiksmų esmės dėl savo amžiaus. Tai reiškia, jog sunkesnių pasekmių nukentėjusiajai tie įvykiai nesukėlė.

2017-06-12 Vilniaus misto apylinkės teismo nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. Š., mažametės nukentėjusiosios L. Š. ir liudytojos V. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 156-157 ,164-165), atitinka BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl kardomoji priemonė nekeičiama ir paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Mažametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. Š. pareiškė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti nukentėjusios mažametės dukters L. Š. ir savo naudai (t. 1, b. l. 33).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis ). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. Š. kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo mažametės dukros. Tačiau, teismas įvertinęs ir tai, kad mažametė L. Š. įvykių nesuvokė, nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių nesukėlė, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvada, kad prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 3 000 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Mobiliojo ryšio telefonas HTC, džinsinės kelnės, nuoplova, raudona pagalvė, mėlynas pagalvės užvalkalas, pledas, paklodė, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą ( t. 1, b. l. 21-22 ); vaikiškos kelnės iš palapinės, žalia suknelė, apatinės kelnaitės, DNR pavyzdžiai, nuoplova, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą ( t. 1, b. l. 23-24) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Š. iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnį 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirtą kardomąją priemonę V. Š. - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. Š., mažametės nukentėjusiosios L. Š. ir liudytojos V. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš V. Š. mažametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei A. Š. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną HTC, džinsines kelnes, nuoplovą, raudoną pagalvę, mėlynos pagalvės užvalkalą, pledą, paklodę, vaikiškas kelnes iš palapinės, žalią suknelę, apatines kelnaites, DNR pavyzdžius, nuoplovą - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.