Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovams R. Ž. ir D. Ž. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavimo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-438 pagrindu D. Ž. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) ir R. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos išrašo, matyti, kad D. Ž. vardu galioja sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ir (duomenys neskelbtini) banke. R. Ž. bei kitas pirmos eilės paveldėtojas – sūnus ir D. Ž. - dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, duomenų, kad jie būtų faktiškai priėmę mirusiosios palikimą nėra. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, 2023 m. liepos 26 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjos turtą, kurio pagrindu VĮ Turto bankas paveldėjo mirusiajai priklausiusį aukščiau nurodytą turtą. Dėl turto ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto 4-ąjį notaro biurą su prašymu dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į šį turtą, nes išduodamas nuosavybės teisės liudijimas sutuoktiniui į kito sutuoktinio vardu registruotą turtą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad R. Ž. ir D. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o D. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje, todėl laikytina, kad nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos įgytos palikėjos santuokos su R. Ž. metu.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas ieškovei neišduotas, kadangi atsakovai, mirusiąją pergyvenęs sutuoktinis R. Ž., ir sūnus D. Ž. nesikreipė į notarą, prašydami išduoti nuosavybės teisės liudijimą, o nenustačius palikėjo, t. y. mirusiosios D. Ž. dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau –SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymu nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nėra duomenų, kad mirusiosios sutuoktinis R. Ž. ar sūnus D. Ž. kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į pusę bendro turto, įgyto santuokos su palikėja metu, o neišdavus mirusiajam priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatančio nuosavybės teisės liudijimo, nėra galimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams, t. y., šiuo atveju, valstybei. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsakovams nepaneigus galiojančios prezumpcijos, kad mirusiajai priklauso lygi, t. y., ½ kartu su sutuoktiniu R. Ž. piniginių lėšų ir daiktų dalis, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti, kad mirusiosios D. Ž. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. Ž. sudaro ½ dalį, kuri yra mirusiosios dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 270 straipsnis).

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą, todėl iš atsakovų kaip bylą pralaimėjusios šalies valstybei priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteisiant po 54,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 13,28 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,64 Eur priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl sprendimas atsakovams įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsniu, 3.117 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 290-292 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki D. Ž. mirties valdė:

1. butą, su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2. pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

3. pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų R. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 61,14 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 14 centų) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminiu mokesčiu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. spalio 2 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11112-1184/2023, iškeltoje pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas (j. a. k. 112021042) ieškinį atsakovams R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Atsakovų R. Ž. ir D. Ž. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jiems sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovai informuojami, kad sprendimas laikomas jiems įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421 434“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.