Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.1.9.12; 1.1.11.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. birželio 21 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas

- 2020 m. rugsėjo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones. 2022 m. liepos 7 d. išregistuotas iš probuojamų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – mamai, o būtent: 2024 m. balandžio 16 d. apie 17:45 val. adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, be jokios priežasties kumščiu sudavė du smūgius savo motinai S. T. į veido sritį, pargriovęs ją ant žemės, spyrė ne mažiau 5 kartų į nugaros sritį bei apvyniojęs jos kaklą džemperio gobtuvo raišteliu, ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas V. T. dėl smurtavimo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo V. T. parodymais, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai, gailisi. Parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. S. T. yra jo motina, su ja nesutaria, dažnai pykstasi. Butas esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jo motinai. 2024 m. balandžio 16 d. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad grįžo į namus, kiek tuo metu galėjo būti valandų, nežino, tarp jo ir motinos S. namuose įvyko žodinis konfliktas. Motina pyksta, kai jis į namus grįžta neblaivus. Prisimena tik tiek, kad žodinio konfliktu metu jis priėjęs prie savo motinos rankomis sugriebė jai už džemperio ties kaklu ir ją stūmė, motina krito ant žemės. Kokia padėtimi ji krito, nežino, galėjo plyšti ir jos džemperis. Galbūt galėjo ir spardyti savo motiną. Neprisimena tokių aplinkybių, kad motiną būtų smaugęs. Prisimena, kad motina sakė, kad kvies policiją, jis išsigandęs iš namų pabėgo. Ar galėjo savo motinai padaryti kokius nors sužalojimus, nežino, bet mano, kad skausmą jai galėjo sukelti. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Sutinka su visomis aplinkybėmis, kurios yra minimos pranešime apie įtarimą, tačiau dėl išgerto didelio kiekio alkoholio įvykio aplinkybių neprisimena. (b. l. 137-139)

Kaltinamojo V. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Nukentėjusiosios S. T. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kartu su ja gyvena ir jos sūnus V. T.. 2024 m. balandžio 16 d. apie 16 val. 45 min., sūnus grįžo į namus neblaivus iš darbo ir tik įėjęs į namus, jis iš karto atėjo į jos kambarį, kur ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Priėjęs prie jos pradėjo konfliktuoti, priekaištavo tai, kad per ją jam buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis privalėjo gyventi pas svetimus žmones. Ji į konfliktą su sūnumi nesivėlė, todėl tai jam labai nepatiko. Šaukdamas jis priėjo prie jos ir sėdinčiai sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį. Ji labai išsigando, atsistojusi pradėjo bėgti link durų kviestis pagalbos, tačiau prie durų V. T. ją pagavo ir parvertęs ant grindų, koridoriuje spyrė į nugaros apatinę dalį, ne mažiau kaip penkis kartus. Jai atsistojus ir bandant bėgti į kambarį, kur tuo metu buvo jos mobilaus ryšio telefonas, kad galėtų kviestis pagalbą, koridoriuje ją vėl sulaikė sūnus ir jos vilkimo džemperio gobtuvo raišteliu apvyniojo kaklą ir pradėjo smaugti. Jai kažkuriuo momentu pavyko ištrūkti ir nubėgti į kambarį pasiimti telefoną. Sūnus pamatęs, kad skambina policijai, iš namų pabėgo. Tiek trenkdamas į veidą, tiek smaugdamas raišteliu, spardydamas į nugarą, jai sukėlė didelį fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai nereikia. Jaučia didelę baimę. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b. l. 8-12, 46-47)

Liudytojos A. V. parodymais, kad 2024 m. balandžio 16 d. apie 17 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namuose V. T. sumušė savo motiną S. T. ją smaugdamas bei mušdamas ją rankomis ir kojomis. Nuvykus pagal gautą pranešimą, duris atidarė S. T., kuri buvo susijaudinusi ir teigė, kad į namus grįžęs neblaivus jos sūnus V. T. be jokios priežasties jai ranka sudavė smūgius į veido sritį, kur konkrečiai nenurodė bei pargriovęs ant žemės apie 5 kartus jai spyrė į nugaros apatinę dalį ir džemperio gobtuvo (kapišono) raišteliu apvyniojęs jos kaklą ją smaugė. Ant S. T. kaklo matėsi paraudimas, kitų sužalojimų nesimatė, ji medikų atsisakė. S. T. skundėsi juosmens skausmu. S. T. vilkėjo džemperį, kurio priekinė dalis prie kaklo buvo suplyšusi, džemperis buvo paimtas. V. T. namuose nebuvo. (b. l. 59-61)

2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Dviejų kambarių butas, su virtuve, kuri yra sujungta su koridoriumi, yra penkių aukštų, daugiabučiame name. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (b. l. 8-20)

Apžiūros protokolu apžiūrėtas džemperis, kurį reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikė S. T.. Apžiūros objektas yra medžiaginis dėvėtas džemperis rudos spalvos, priekyje su atviromis kišenėmis, su gobtuvu, kuriame yra įvertas raištelis. Džemperio priekyje matyti užrašas baltomis raidėmis „LOS ANGELES“ „CALIFORNIA“. Džemperio priekinėje dalyje nuo kaklo srities žemyn yra 19 cm vertikalus lygus plyšimas. Džemperis po apžiūros saugomas Varėnos rajono PK. (b. l. 51-56)

Apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrajame pagalbos centre gautas 2024 m. balandžio 16 d. skambučio garso įrašas. S. T. susijaudinusiu balsu pranešė, kad ją sūnus V. T. sumušė, smaugė, žymės liko ant gerklės, (duomenys neskelbtini). Prieš 10 min. jis išbėgo, jis viską išdraskė, viską išdaužė. Jai stuburą skauda, negali paeit. Mušė rankom ir kojom spardė. Sakė, užmuš, smaugė. (b. l. 63-65)

Kaltinamajam buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, prašė bausmės terminą sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2024 m. balandžio 16 d. apie 17:45 val., adresu – (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo mamą S. T. – sudavė jai du smūgius į veido sritį, pargriovęs ją ant žemės, spyrė ne mažiau 5 kartų į nugaros sritį bei apvyniojęs jos kaklą džemperio gobtuvo raišteliu, ją smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Civilinio ieškinio, nukentėjusioji S. T., nereiškia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams bei būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis V. T. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu, administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas daug kartų, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, apie įrašymą į psichiatrinio gydymo įskaitą duomenų nėra, priklausomybės ligų gydymas – gydytas dėl emocijų ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina prokurorės prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė, skiriant jam įpareigojimus.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė bausmės terminą sumažinti.

Kaltinamojo prašymas skirtiną laisvės apribojimo bausmę sumažinti netenkintinas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus bei būdamas recidyvistu), vertinant tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kt., taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, praeityje jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl smurtinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos, todėl siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. T. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. T. sulaikytas nebuvo.

Alytaus apskrities VPK Varėnos policijos komisariato tyrėjos O. Dimšienės 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjo D. Žilionio 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi V. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (terminas nuo 2024-04-22 iki 2024-06-21), ši kardomoji priemonė pratęstina ir paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – džemperį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos Varėnos rajono policijos komisariate, adresu M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti S. T..

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. T. bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. T. bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – džemperį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos Varėnos rajono policijos komisariate, adresu M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti S. T., gyvenenčiai (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti V. T. kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų įpareigojimų, vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. T. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.