- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1071-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo, sprendžiant atsakovo G. P. priešieškinio priėmimo klausimą, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. 2010-02-01 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l.1-7, 54-61) prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio G. P. kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Atsakovas G. P. 2010-03-15 pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo (b.l. 92-99) ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kartu pateikdamas prašymą (b.l. 100) atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, viršijančios 1000 Lt. Savo prašymą motyvavo tuo, jog žyminio mokesčio negali apmokėti dėl sunkios materialinės padėties. Nurodė, jog dirba UAB „Algama“, tačiau nuo 2010-01-01 gauna mažesnį darbo užmokestį – 2522,90 Lt per mėnesį ir kiekvieną mėnesį moka nepilnamečių dukterų gyvybės draudimą – už G. P. gyvybės draudimą – 58 Lt per mėnesį, už G. P. – po 87,01 Lt per mėnesį, dengia kreditorinius įsipareigojimus Vilniaus savivaldybei ir AB DnB NORD bankui. Taip pat nurodo, kad kiekvieną mėnesį gaunamas lėšas skiria būtiniems asmeninimas poreikiams tenkinti – prasimaitinti, transporto išlaidoms, sveikatos sutrikimų profilaktikai, procedūroms, vaistams, taip pat mokesčiams už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti, kuriame faktiškai daugiau nei metus gyvena ieškovė su nepilnametėmis dukterimis, bei už motinos butą (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su ja gyvena. Motinai J. P. yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, dėl to remia ją finansiškai. Tvirtina, jog be darbo užmokesčio jokių kitų pajamų negauna, todėl neišgali sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-16 nutartimi šio prašymo netenkino bei įpareigojo atsakovą G. P. per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti likusią nesumokėtą dalį žyminio mokesčio, nurodydamas, jog teismo nustatytu laiku neįvykdžius teismo įpareigojimo, priešieškinio pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžinas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, todėl už priešieškinį, kurio kaina yra 454 666,67 Lt, atsakovas privalo sumokėti 7000 Lt plius 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.
Atsakovas G. P. 2010-03-23 pateikė teismui naują prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 155-156), kadangi dėl sunkios materialinės padėties sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio negali. Be to, ką nurodė pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, pažymi, kad šiuo metu moka abiejų dukterų laikiną išlaikymą po 800 Lt per mėnesį, patikslino, jog kreditoriniams įsipareigojimas Vilniaus m. savivaldybei padengti moka 1460 Lt per metus, AB DnB NORD bankui – po 600-700 Lt per mėnesį, taip pat sumoka metinį 117 Lt privalomojo turto draudimo ir 226 Lt žemės mokesčius. Tvirtino, jog atsižvelgiant į turimas išlaidas ir jo sumažėjusias pajamas, kurių pakanka tik vaikų išlaikymui ir būtiniausiems savo paties poreikiams patenkinti, akivaizdu, jog šiuo metu likusios žyminio mokesčio dalies jis sumokėti negali, nes jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, negauna, santaupų, ką patvirtina pridedamos pažymos iš bankų, neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi (b.l. 163) atsakovo G. P. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė bei nustatė jam terminą iki 2010-04-06 sumokėti likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savo ankstesne, t.y. 2010-03-16 nutartimi jau įvertino atsakovo turtinę padėtį ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, nuosavybės teise turi kelis nekilnojamojo turto objektus, pagrindo teigti, kad jo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis neįstengtų sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, nenustatė. Naujų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, atsakovas nenurodė ir nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas G. P. atskiruoju skundu (b.l. 166-167) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 25010-03-25 nutartį kaip akivaizdžiai prieštaraujančią teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir išspręsti klausimą iš esmės. Aplinkybių, kurios buvo išdėstytos prašymuose atleisti nuo žyminio mokesčio bei žyminį mokestį atidėti, pagrindu tvirtina, kad likusios žyminio mokesčio dalies šiuo metu sumokėti jis neturi galimybės, kadangi jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, negauna, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kol jis nėra padalintas, taip pat realizuoti negali, t.y. teismui pateikė visus rašytinius įrodymus, jog nėra finansiškai pajėgus per septynias dienas nuo nutarties gavimo sumokėti 8546,66 Lt žyminio mokesčio. Pažymi, jog asmens turtinė padėtis ir galimybės sumokėti žyminį mokestį negali apriboti asmens teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl realiai neįvertinus jo sunkios finansinės padėties ir nepatenkinus prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje, jam bus atimta galimybė naudotis teismine gynyba.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su priešieškinio priėmimo santuokos nutraukimo byloje sąlygomis, apelianto turtinės padėties įvertinimu ir žyminio mokesčio instituto taikymu, dėl to netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pagrindus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikintina, o atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo spręstinas iš esmės.
Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio/priešieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Apeliantas savo skunde kelia CPK normų, nustatančių žyminio mokesčio atidėjimą (CPK 84 str.), netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas, nustatydamas jam 7 (septynių) dienų terminą priešieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigojo sumokėti 8546,66 Lt žyminį mokestį už priešieškinio pareiškimą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė teismui priešieškinį, t.y. pareiškė ieškinį ieškovei jau vykstančiame procese dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (b.l. 92-99). Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės. Kitaip tariant, pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111 str., 135 str., 137 str.). Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.). Kita vertus, ekonominės aplinkybės, t.y. asmenų tuo laikotarpiu, kai reikia atlikti šį procesinį veiksmą – paduoti ieškinį/priešieškinį – neišgalėjimas sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumos, negali tapti kliūtimi realizuoti jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, juo labiau, kuomet egzistuoja žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos (CPK 84 str.).
Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, atsisakius taikyti CPK 84 str. nuostatas, prašydamas atidėti ir likusios dalies žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo jis ankstesne nutartimi (b.l. 100) nebuvo atleistas, sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Atskirojo skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo ieškovo turtinės padėties įvertinimo. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu asmens turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra gana komplikuota, bet yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku jo turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio, iš disponavimo turtu ir pan., žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Apeliantas savo prašymui atidėti jam žyminio mokesčio dalies – 7546,66 Lt už pareikštą priešieškinį sumokėjimą pagrįsti pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius gaunamų pajamų dydį, kurias kreipimosi į teismą metu sudarė tik gaunamas darbo užmokestis – 2522,90 Lt per mėnesį (b.l. 107, 108), taip pat nurodė savo išlaidas: mokamą dukterų laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį (b.l. 63), dukterų gyvybės draudimą – 145,01 Lt, dengiamus kreditoriniai įsipareigojimus Vilniaus m. savivaldybei – 1460 Lt per metus, AB DnB NORD bankui – po 600-700 Lt per mėnesį, mokamus metinius 117 Lt privalomojo turto draudimo ir 226 Lt žemės mokesčius (b.l.129-131), teigdamas, kad likusi darbo užmokesčio dalis skiriama būtiniems asmeninimas poreikiams tenkinti, komunaliniams mokesčiams už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) bei butą (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas šiuo metu gyvena su savo motina, sumokėti bei motinai, kuriai yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, teikiamai finansinei paramai teikti (b.l. 109). Kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos patvirtina, kad santaupų bankuose apeliantas neturi (b.l. 157-161).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto į bylą pateikti jo materialinę padėtį patvirtinantys įrodymai konstatuoti, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos leidžia jam per pirmosios instancijos teismo nustatytą 7 (septynių) dienų terminą sumokėti likusią dalį – 7546,66 Lt žyminio mokesčio, prielaidų nesudaro. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės, kad atsakovas gauna pastovias pajamas ir nuosavybės teise turi kelis nekilnojamojo turto objektus, įvertinus kiekvieną mėnesį jo patiriamas išlaidas bei tai, kad nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas bei gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems proceso šalims (b.l. 148-149), ir gali būti realizuoti tik šį turtą padalinus, atsakovo turtinės padėties stabilumo ir galimybių iš karto sumokėti daugiau nei pusaštunto tūstančio žyminio mokesčio nepatvirtina.
Antra vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kilusio ginčo pobūdį. Pareiškiant reikalavimą nutraukti santuoką, kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas, turto - tiek aktyvo, tiek pasyvo, t.y. skolinių įsipareigojimų padalijimas) privalu išspręsti toje pačioje byloje (CPK 382 str.). Priimtina domėn ir tai, kad vienas iš pagrindų priešieškiniui priimti yra pradinio ieškinio reikalavimo įskaitymas, o nagrinėjamos bylos atveju – laikantis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.) teisingai padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą.
Be to, civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo neinicijavusio sutuoktinio pozicija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo būdo bei proporcijų taip pat galėtų būti išdėstyta ir atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. 1 d.), kuris žyminiu mokesčiu iš viso nėra apmokestinamas. Tačiau žyminis mokestis bet kuriuo atveju (tiek antrajam sutuoktiniui pareiškus savarankiškus reikalavimus priešieškinio procesine forma, tiek išdėstant savo pageidavimus dėl turto padalijimo atsiliepime į ieškinį) yra priteisiamas iš kiekvieno sutuoktinio teismo sprendimu tokį ginčą išsprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas taisykles.
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo į bylą pateiktų duomenų pakanka iki bylos išnagrinėjimo apeliantui atidėti likusios nesumokėtos 7546,66 Lt dalies žyminio mokesčio už priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus sumokėjimą (CPK 84 str.), tokiu būdu palengvinant subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus sumokėjimas atidėtinas iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir atidėti atsakovui žyminio mokesčio dalies – 7546,66 Lt sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) pirmosios instancijos teisme priėmimo.