- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-124-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- I. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. G. (I. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nuteistas 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d. 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 24 str. 3 d. 182 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, taikant bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2015 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 16 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (375 Eur) bauda.
2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. I. G. paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. minėta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 26 d. nutartimi nustatyta bausme, kuria subendrintos 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (375 Eur) bauda.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2016 m. rugsėjo 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 9 mėnesiai ir 27 dienos.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos I. G. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis I. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aplinkybė, kad I. G. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismo teigimu, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jam šiuo metu.
Šalies argumentai
I. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pagrįsta padarytų nusikaltimų sunkumu, jų kiekiu ir likusios laisvės atėmimo bausmės trukme, kas negali būti priežastis netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nuteistasis teigia, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja įvairiose socialinio švietimo programose, neformalių nuteistųjų tradicijų nesilaiko. I. G. skunde taip pat teigia, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir pasižada nebenusikalsti, nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas motiną ir kreiptis į darbo biržą. Komisijos nutarime pateikta informacija yra pati objektyviausia, tuo tarpu teismo motyvai dėl padarytų nusikaltimų ir per mažos atliktos bausmės – ginčytini. Nuteistasis sutinka, kad jo elgesys atliekant bausmę nebuvo nepriekaištingas, tačiau už savo prasižengimą jis buvo baustas. Nuteistasis skunde cituoja apygardos teismų praktiką bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22, teigdamas, kad jam turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad ateityje jis nebenusikals. I. G. nurodo, kad yra motyvuotas, supranta savo veiksmų pasekmes, padarė teisingas išvadas, todėl gyvenime stengsis socializuotis. Nuteistasis įsipareigoja daugiau nenusikalsti ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės realilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad I. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 61 balas, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis skunde pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas ir tik vieną kartą baustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu negalioja, dirba, dalyvauja įvairiose socialinio švietimo programose, kas, I. G. nuomone, patvirtina jo elgesio pasitaisymą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo atveju esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatsveria. Atsižvelgtina ir į tai, kad Komisija nevienbalsiai sprendė taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (2 nariai siūlė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos).
Aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. dėl visų teisės pažeidimų kaltina kitus, problemoms spręsti yra naudojęs fizinę agresiją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo I. G. kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni nusikaltimai įvykdyti kartu su bendrininkais), alkoholio vartojimas (ankstesni nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio), padidinta savivertė, mąstymas ir elgesys (sugebėjimas atpažinti problemas; problemų sprendimo įgūdžių stoka; savo veiksmų pasekmių nenumatymas). Pažymėtina ir tai, kad I. G. paskutinį kartą teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, nusikaltimai padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau atlikdamas bausmę nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų turtinių nusikaltimų pakartotinumo riziką bei programose, kurios padėtų nuteistajam suvokti alkoholio vartojimo padarinius ir su tuo susijusias problemas. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu-teistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki-vaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. G. (I. G.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.