- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- 1-616-834/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas:
1) 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį; 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 2 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
2) 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento. 2014 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paleistas lygtinai neatlikus 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės Nustatytos priemonės , numatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje – užsiregistruoti darbo biržoje, pradėjus dirbti – tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. išskyrus atvejus kai reikia būti darbe, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti vietose kur vartojamas alkoholis; 3 mėnesius nuo lygtinio paleidimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas 2014 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis ir buvo pasiųstas atlikti neatliktos 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.
3) 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 parų areštu. Baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens priemones – 3 metus. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuoti motociklo ,,Kawasaki GOPZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1310 Eur. 2018 m. lapkričio 2 d. atlikus arešto bausmę buvo paleistas iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Antstolis M. D. pranešė, kad motociklo ,, Kawasaki (duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti – 1310 Eur suma iš M. R. neišieškota.
Kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. 2019 m. lapkričio 25 d. apie 13.30 val., namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2019 m. lapkričio 25 d. 15.53 val. nustatytas 1,53 ‰ girtumas), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės A. B. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajai A. B. stacionariu pjūklu į dešinės kojos blauzdą sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. B. padarė dešinės blauzdos viršutinės dalies sumušimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu sukėlusiu fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad atėjo pas jį girta A. B.. Ji jį pažadino ir nedavė alaus. Draugas sakė, kad jo (kaltinamojo) nežadintų. Jis (kaltinamasis) norėjo miegoti, norėjo mesti batą į ją. Jis negalvojo, kad į ją pataikys. Ten duonai pjaustyti pjūklas skirtas. Kaip sėdėjo ir metė, nematė kaip pataikė. Ji pradėjo bėgioti ir šaukti, kad išgertų alaus. A. B. iškvietė policiją. Ji buvo girta. Anksčiau konfliktų nebuvo. Būna su juo ji gyvena, kartais išvažiuoja pas mamą namo, o paskui vėl pas jį atvažiuoja. Ji buvo išvažiavusi, prisigėrė ir grįžo pas jį (kaltinamąjį). Jie (kaltinamasis ir nukentėjusioji) yra sugyventiniai. Po įvykio A. B. jis atsiprašė, ji atleido. Jei būtų blaivas, nebūtų buvę konflikto. Alkoholį vartoja kaip išeina, kartu su A. B.. Nebūna konfliktų. Tai pirmą kartą. Gailisi. Gydytis nuo alkoholio nereikia. Gali nevartoti. Tai ne problema, nereikia pagalbos. Rytoj (2020 m. birželio 30 d.) eis į Užimtumo tarnybą, nueis į polikliniką vaistų nuo alkoholio. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, paskui jį (kaltinamąjį) išbraukė. Jam neįgalumo nenustatė. Reikėjo į polikliniką važiuoti ir įvairius tyrimus darytis. Nesmurtaus ateityje. Anksčiau išklausė kursą. Neišmokėjo baudos antstoliui, nes neturi pinigų. Pas jį ranka traumuota. Ausimi negirdi. Gailisi, ateityje nepasikartos Kaltę pripažįsta pilnai. Pjūklas priklauso motinai. Ji atidavė jam priduoti į metalo laužą. Gailisi, kad taip nutiko.
Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinį M. R..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš byloje esančių nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad parodymus duos rusų kalba, nes lietuvių kalbą moka blogai, jai geriau kalbėti rusų kalba. Ji nuolat gyvena dviem adresais: įvykio vietos adresu esančiame name, kur gyvena jos draugas ir sugyventinis M. R., su kuriuo jie artimai bendrauja jau apie 10 metų, o taip pat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pamote, jai ir pamotei priklausančiame name. Abiem adresais yra jos daiktai, abiem adresais būna vienodą laiko tarpą ir tuo pačiu periodiškumu, laiko savo gyvenamosiomis vietomis abu namus. Šiuo metu ji gyvena paskutiniu adresu, t. y. su pamote, žada ten gyventi ir ateityje, tad M. R. netikslinga iškraustyti iš jo namo, nes tame nėra nei poreikio, nei prasmės, ji išsikraustys iš jo pati. M. R. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, realios grėsmės ir baimės jai jis nekelia. Jie su juo sistemiškai kartu išgėrinėja, kartais konfliktuoja, tačiau įprastai tai būna nereikšmingi, neturintys pasekmių buitiniai konfliktai, ji kartais iškviečia dėl jų policijos pareigūnus. Jai supyksta ant M. R., ir jai ir jam keletą kartų buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl to. Prieš metus ji rimtai sulaužė savo dešinę koją, dėl to ją operavo, jai buvo įstatyti į koją metaliniai strypai, nuo tų laikų ji turi eisenos sutrikimų – šlubuoju ir ši koja jai periodiškai skauda. Užvakar, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d. pietų ji atvažiavo iš savo namų pas M. R. atvežė alaus, ir jo namo kambaryje (ten vienas kambarys, neišskiriantis virtuvės kaip atskiros patalpos) jie atsisėdo ant sofos ir gėrė alkoholį. Apie 13.30 val. jie jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, susipyko, nes išgėręs savo alų jis pradėjo reikalauti jos alaus, o ji jo jam nenorėjo duoti, tuomet jis ją be jokios priežasties pradėjo vadinti vagile, ji labai įsižeidė ir jie susipyko. Žodinio konflikto metu jis paėmė dešine ranka kažkur prie jo gulėjusį rankinį duonos pjūklą jį galima vadinti ir stacionariu pjūklu ir metė į ją, tuo metu jis buvo maždaug 0,5 metro atstumu nuo jos. Jis jai pataikė į minėtą jau ankščiau sužalotą dešinę koją. Iš pradžių ji kažkiek vaikščiojo, ir jie pykosi žodžiais toliau, po to kelių minučių bėgyje, koja jai pradėjo labai stipriai skaudėti, tinti ir ji nusprendė iškviesti policiją ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė M. R., o medikai po apžiūros ją pristatė į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę detalesnei apžiūrai, ten ją apžiūrėjo ir nusiuntė namo, liepė kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris vakar ją nusiuntė į Naujosios Vilnios poliklinikos, kurioje ji yra registruota, pas chirurgą, pas jį užsiregistravo rytdienai. Dėl M. R. veiksmų jį patyrė fizinį skausmą, tačiau šiandien kojos jau ne taip skauda, bet yra likusi mėlynė ant kojos, kūno tyrimą daryti atsisakė, nes nenori. M. R. ji atleidžia, su juo susitaikė, jis jos atsiprašė telefonu vakar. Išskyrus fizinės žalos jis jai jokių nuostolių daugiau nepadarė. Toks atvejis su smurto panaudojimu tarp jų yra pirmas kartas. Planuoja su juo palaikyti artimus ryšius ir toliau, tik nebegyventi kartu. Daugiau neturi ką parodyti (1 t., b. l. 44);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo D. K. – M. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių ir kardomosios priemonės skyrimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19774-19 pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 13.30 val., M. R. šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, artimoje aplinkoje, M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,53 promilės), panaudojo fizinį smurtą šeimos narės – sugyventinės A. B. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia sudavė stacionariu pjūklu nukentėjusiajai per dešinės kojos blauzdą. Tokiu būdu ir veiksmais sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekta su nukentėjusiąja A. B., kuri pranešė, kad ji nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), savo bute, o pas M. R. kartas nuo karto lankosi, kartais nakvoja kadangi juos sieja artimi santykiai, todėl ji nuolat gyvens savo bute ir nesilankys įvykio vietos adresu, taip pat ji pranešė, kad dėl M. R. smurtinių veiksmų prieš ją ji kreipėsi pirmą kartą į policiją. Ji jo nebijo, nes mano, kad jis taip pasielgė dėl girtos būklės, teigia, kad jo iškraustymui iš jo gyvenamojo namo nėra pagrindo, kadangi jie gyvena skirtingais adresais. Atkreiptinas dėmesys, kad M. R. yra tris kartus teistas, vieną kartą už smurtinį sunkų nusikaltimą savo šeimos narės – motinos atžvilgiu laisvės atėmimo bausme, kurią yra atlikęs (1 t., b. l. 116);
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad medicininiai dokumentai pateikti ekspertui ir nurodytos įvykio aplinkybės: 2019 m lapkričio 25 d. apie 13:30 val. (duomenys neskelbtini) sugyventinis M. R. konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. B. atžvilgiu t. y. sudavė stacionariu pjūklu nukentėjusiajai į dešinės kojos blauzdą. Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis jis padarė išvadą, kad A. B. 2019 m. lapkričio 25 d. RVUL nustatytas dešinės blauzdos viršutinės dalies sumušimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62-65);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas ,,VID_20191125_142426[1]“ nufilmuotas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Vaizdo įrašo data – 2019 m. lapkričio 25 d. Vaizdo įrašo trukmė – 30 sekundžių. Vaizdo įraše nufilmuota moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – A. B.). Tarp minėtos moters ir pareigūnų vyksta pokalbis rusų kalba, kurio metu pareigūnas klausia moters, kas nutiko, į ką moteris atsako, kad sugyventinis mušasi, sudavė jai į dešinę koją(1 t., b. l. 40);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1 – ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50154-19 dėl to, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose, artimoje aplinkoje, M. R. a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatytas 1,53 promilės girtumas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) suduodamas jai vieną smūgį su stacionariu pjūklu į dešinės kojos blauzdą, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą.(1 t., b. l. 29);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja A. B. pareiškė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose, artimoje aplinkoje sugyventinis M. R. panaudojo fizinį smurtą suduodamas stacionariu pjūklu per dešinės kojos blauzdą. Jai ta koja buvo operuota, ji patyrė labai stiprų fizinį skausmą. (1 t., b. l. 11-19);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole liudytoja parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ji kartu su savo sugyventiniu M. R. buvo namuose. Jie visą dieną gėrė, kaip ir kiekvieną dieną. Apie 13.30 val. tarp jų įvyko konfliktas, kur ją apkaltino neva vagiant kažkokius daiktus. Jis pagriebė pirmą pasitaikiusį daiktą po ranka ir sudavė jai per dešinės kojos blauzdą. Jai ši koja jau buvo operuota ir nesugijusi, todėl patyrė stiprų fizinį skausmą, jos visa koja ištino. M. R. yra jos sugyventinis, jie veda bendrą ūkį, t. y. nuolat girtuokliauja ir miega kartu(1 t., b. l. 11-19);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apžiūrint įvykio vieta nustatyta, kad apžiūrimas gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini). Namas itin apleistas, gyvena asocialūs asmenys. Apžiūrėti neįmanoma, kadangi tiek išorėje tiek viduje vien šiukšlės. Prie namo matomas metalinis pjūklas pritvirtintas prie lentutės. Grumtynių požymių įžvelgti neįmanoma dėl didelio kiekio šiukšlyno. Pjūklas buvo išimtas (1 t., b. l. 11-19);
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad matome medinę lentelę 27,5 cm. ilgio ir 17,5 cm pločio stovinčią ant grindinio. Ant lentelės viršutinės dalies trimis metaliniais varžtais pritvirtintas apvalus diskinis, rankinis metalinis pjūklas su sukimo rankena baltos spalvos. Apžiūrėjus lentelę ir pjūklą iš visų pusių, objektas yra nešvarus, kokių nors požymių ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta. Objektas nufotografuotas(1 t. b. l. 34-37).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. R. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei A. B., visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju M. R., savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalies pripažino.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R. ir A. B. yra sugyventiniai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų bei kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog M. R. ir A. B. yra sugyventiniai. Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 25 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligonės išrašo matyti, kad A. B. buvo konstatuotas kojos sumušimas – blauzdos skausmas, tinimas (1 t., b .l. 53-55), kas reiškia, jog šį sužalojimą nukentėjusiajai padarė kaltinamasis M. R.. Papildomi kaltinamojo M. R. kaltės įrodomumą pagrindžiantys įrodymai yra ne tik nukentėjusios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, bet ir paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas. Todėl teismas daro išvada, kad kaltinamasis M. R. savo sugyventinei A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
M. R. padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už smurtinius, tačiau pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Taip pat baustas už įvairius administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Teismas atsižvelgia į tai, jog yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai jau minėta, padarė pirmą kartą, taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimais ir draudimais.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 25 d., 15.00 val., iki 2019 m. lapkričio 26 d., 15.49 val. (1 t., b. l. 99-103, 115), BPK 140 straipsnio tvarka.
Prokurorė siūlė bausmę subendrinti su 2018 m. baudžiamuoju įsakymu paskirtu turto konfiskavimu ir konfiskuoti motociklą. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai ( BK 73 str.2.). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą šis prašymas netenkintinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-118) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Rankinį metalinį pjūklą su baltos spalvos sukimo rankena (1 t. b. l. 34-37), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 38-39), paliktinas saugoti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas. Vaizdo įrašas ,,VID_20191125_142426[1]“ nufilmuotas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Vaizdo įrašo data – 2019 m. lapkričio 25 d. (1 t., b. l. 40), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie bylos.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 67,28 Eur civilinį ieškinį už A. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 70-72).
2020 m. vasario 13 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, jog M. R. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-616-834/2020 (1 t., b. l. 76).
BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį nutrauktinas, nes ieškovas nuo jo atsisakė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. R. (M. R.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienų) metų ir 6 ( šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neturėti su savimi, neįgyti, neperduoti kitiems ir nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neturėti su savimi, neįgyti, neperduoti kitiems ir nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada M. R. buvo sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 25 d., 15.00 val., iki 2019 m. lapkričio 26 d., 15.49 val.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinį metalinį pjūklą su baltos spalvos sukimo rankena, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, palikti saugoti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Vaizdo įrašą ,,VID_20191125_142426[1]“ nufilmuotą policijos pareigūnų įvykio vietoje. Vaizdo įrašo data – 2019 m. lapkričio 25 d., saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.