- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-272-81-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romas Aikevičius, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- I. J., T. P.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimutei Žaltauskaitei, gynėjams advokatams Algimantui Deguliui, V. I. , nuteistiesiems I. J. , T. P. , nukentėjusiajai R. Š. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistųjų I. J. ir T. P. pagal nukentėjusiosios R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo
I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 24 str. 178 str. 1d. atleista remiantis LR BK 93 str., baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės-elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausta bendrauti su T. P. ;
T. P. nuteistas pagal LR BK 24 str. 3d. 178 str. 1d. viešųjų darbų bausme, įpareigojant 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiosios R. Š. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, išaiškinant jai, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo ji ieškinį gali pareikšti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. J. ir T. P. , būdami nepilnamečiais, veikdami kaip bendrininkai, 2005 m. lapkričio 8 d. apie 22 val. visuomeninio transporto stotelėje "Svajonė", netoli Taikos pr. 37-ojo namo, pagrobė svetimą turtą - iš R. Š. rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 3220", kurio IMEI numeris 355042003044094 su SIM kortele, tuo padarydami nukentėjusiajai 400 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, jos civilinį ieškinį dėl 10000 litų neturtinės žalos priteisimo patenkinti ir priteisti jį iš I. J. ir T. P. . Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus. Turtinės žalos atlyginimo 400 litų ji atsisakė, nes ši žala atlyginta, todėl teismas šį atsisakymą turėjo priimti ir civilinį procesą dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti. Teismas privalėjo išspręsti ir pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes bylos aplinkybės pakankamai aiškios, civilinio ieškinio išsprendimo klausimui visos būtinos sąlygos ir aplinkybės buvo nustatytos. Mano, kad teismas, palikdamas šį prašymą nenagrinėtu priėmė neteisingą sprendimą, nes išimtys dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka numatytos tik nesant galimybių apskaičiuoti jo dydžio, tačiau šių aplinkybių teismas nenagrinėjo ir todėl, apeliantės manymu, pasielgė formaliai.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiosios, prašiusios jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundą atmesti, prokurorės, prašiusios nukentėjusiosios skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas iš dalies.
LR BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas ir tik kylant klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Faktiniai bylos duomenys rodo, kad nukentėjusioji R. Š. pareiškė civilinį ieškinį 400 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, kad turtinė žala atlyginta (t2, b.l. 32 ), nuo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti ji atsisakė, šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtina ir apeliaciniame skunde, tokiu būdu nelikus ginčo civilinis ieškinys netenka prasmės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas /toliau- LR BPK/ įpareigoja teismą visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą, tačiau numato galimybę ieškinį patenkinti arba atmesti. (LR BPK 115 str. 1d. ). Nesant baudžiamojo proceso normos reguliuojančios susidariusį santykį, kai nuo civilinio ieškinio atsisakoma baudžiamojoje byloje, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. įtvirtinta norma, kad tokiu atveju procesas nutraukiamas, išaiškinant civiliniam ieškovui tokio atsisakymo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinius nenagrinėtus, nes vadovaujantis LR BPK civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu priimant išteisinamąjį nuosprendį kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šioje byloje teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nustatė, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta / neteko mobilaus ryšio telefono/Teismo sprendimas R. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu yra nepagrįstas ir neteisingas. Dėl šių aplinkybių nuosprendis keistinas – LR BPK 328str.4d..
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismas neišsprendė jos pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. LR BK 109 str. numatyta teisė pareikšti civilinį ieškinį kiekvienam asmeniui dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jis turi būti pareiškiamas remiantis nustatytomis taisyklėmis. LR BPK 112 str. 1d. įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Be to, civilinis ieškinys turi būti pagrįstas, t.y. jame nurodomas ieškinio pagrindas ir dalykas, / ko prašoma ir dėl kokių motyvų/. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji iki įrodymų tyrimo pradžios buvo pareiškusi tik civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo nukentėjusioji pareiškė jau po įrodymų tyrimo pradžios, apklausus byloje dalyvavusius asmenis, be to, nukentėjusioji nenurodė ieškinio pagrindo, t.y. dėl ko ji prašo priteisti 10 tūkstančių litų neturtinės žalai atlyginti, nenurodė, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala/teismo posėdžio protokolas, 2t.b.l.32/. Reikalavimas pareikšti ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios svarbus tuo, kad civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąją byla, todėl tiriant įrodymus tikrinamas ir civilinio ieškinio pagrįstumas, tuo tarpu pareiškus civilinį ieškinį, ištyrus dalį įrodymų, reikalinga jį nagrinėti atskirai, kas prieštarauja baudžiamojo proceso ekonomiškumo principams ir pažeidžia asmens teises į kuo greitesnį bylos ištyrimą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė nukentėjusiosios pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosios argumentas, kad teismas pasielgė formaliai, nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai nebuvo užkirstas kelias reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Nukentėjusioji patvirtino, kad savo procesines teises suprato (t2, b.l. 32). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo atsisakyti nagrinėti, priimdamas tuo klausimu teismo nutartį /galimai –protokolinę/. Teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nuosprendis ir šioje dalyje keistinas – LR BPK 328str.4d..
Rezoliucinė dalis
n utarė:
-nukentėjusiosios R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
-Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-13 nuosprendį pakeisti.
-panaikinti sprendimą nukentėjusiosios R. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
-nukentėjusiosios R. Š. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos 400Lt. atlyginimo nagrinėjimą nutraukti.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.