Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-800-1008/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
1-800-1008/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
A. S.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, nutraukus ikiteisminį tyrimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2018 m. liepos 18 d. apie 8 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs už pečių pastūmė savo podukrą – nukentėjusią mažametę U. P., dėl to ši atsitrenkė į durų staktą, U. P. nubėgus į namo antrame aukšte esanti kambarį, ją pasivijęs, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir, suėmęs nukentėjusiąją U. P. už pečių, pastūmė, dėl to ši griūdama susitrenkė kairės rankos alkūnę; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namo koridoriuje stovėjusiam savo posūniui – nukentėjusiajam mažamečiui N. Č. vieną kartą koja spyrė į veido sritį, taip smurtaudamas A. S. sukėlė mažamečiams nukentėjusiems U. P. ir N. Č. fizinį skausmą.

A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. liepos 18 d. ryte, neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno. Naktį gėrė alų ir degtinę, todėl visų to ryto aplinkybių gerai neprisimena, nes jautėsi labai girtas. Grįžęs pyko ant vaikų, tačiau dėl kokių priežasčių, tiksliai neprisimena, bet prisimena, kad atėmė iš podukros U. P. mobiliojo ryšio telefoną ir ją pastūmė. Dėl to ji galėjo susižaloti, tačiau šių aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Pamena, jog konflikto metu sudavė posūniui N. Č.. Labai myli vaikus, gailisi dėl savo elgesio, kai tik susitiks su vaikais, būtinai jų atsiprašys. Mano, jog alkoholio vartojimas įtakojo jo elgesį. Nurodo padaręs išvadas, viską pergalvojęs ir daugiau taip nesielgs, nebevartos alkoholio. Paaiškino, jog vienas išlaiko šeimą, žmona niekur nedirba, šeima gyvena iš jo gaunamo atlyginimo. Labai nori grįžti į šeimą, nes ją myli, pažada nevartoti alkoholio, dirbti ir rūpintis šeima.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius BK 140 straipsnyje 3 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

mažametės nukentėjusiosios U. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną grįžęs į namus girtas patėvis A. S. prašė mamos degtinės, pastūmė liepdamas pasitraukti, nesikišti. Mamai liepus, norėjo paskambinti dėl patėvio elgesio į policiją, tačiau patėvis neleido. Nuo jo pabėgusi į antrąjį namo aukštą norėjo paskambinti į policiją, tačiau patėvis atėmęs mobiliojo ryšio telefoną ją dar kartą pastūmė. Barnio metu patėvis ją pastūmė du kartus, dėl to griūdama skaudžiai susitrenkė į durų staktą. Be to, patėvis spyrė broliui N. Č. į veidą, dėl to šis verkė, o veidas buvo paraudę (apklausos vaizdo įrašas įkeltas į kompaktinį diską) (b. l. 44–45);

mažamečio nukentėjusiojo N. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną patėvis A. S., kurį vadina dėde, buvo girtas. S. U. kalbėjosi su mama, kai šis ją pastūmė. Mama norėjo dėl to kviesti policiją, todėl A. S. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Iš sesers (duomenys neskelbtini) taip pat atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. Paaiškino, jog kai kilo barnis norėjo išeiti iš namų, bet A. S. neišleido, skaudžiai spyrė į veidą pataikydamas į nosį bei lūpas (apklausos vaizdo įrašas įkeltas į kompaktinį diską) (b. l. 35–36);

nepilnamečio liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną į namus grįžęs girtas mamos vyras A. S., eidamas pastūmė seserį U. P. į durų staktą. Dėl to ji norėjo paskambinti į policiją, bet A. S. neleido, atėmė iš (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną. Matė, kaip brolis N. Č. barnio metu buvo užsidengęs veidą, verkė, sakė, kad A. S. jam spyrė. Anksčiau jis šitaip nesielgdavo (apklausos vaizdo įrašas įkeltas į kompaktinį diską) (b. l. 66–67);

2018 m. liepos 18 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. liepos 18 d. apie 08 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo ir taip sukėlė fizinį skausmą savo podukrai U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei posūniui N. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. S. nesulaikytas, nes po nusikalstamos veikos padarymo iš įvykio vietos pasišalino <...> (b. l. 2);

2018 m. liepos 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir priedu foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota įvykio vietos apžiūra – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šio namo vaizdai (b. l. 19–21;22–25);

2018 m. liepos 18 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, jog įvykio dieną į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs nepilnametis G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pranešė, jog neblaivus patėvis A. S. namuose smurtauja prieš vaikus, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodoma, jog apie įvykį ir nukentėjusius mažamečius vaikus informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos <...> (b. l. 11–15);

Centrinės duomenų bazės išrašu apie asmens duomenis, liudijančiu, jog U. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažamečiai kaltinamojo A. S. sutuoktinės E. S. vaikai (b. l. 56–57);

2018 m. liepos 18 d. nutarimais, liudijančiais, jog mažamečiai U. P. ir N. Č. dėl jiems padarytos žalos, pripažinti nukentėjusiais (b. l. 30, 39).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu du kartus sugriebęs mažametę podukrą U. P. už pečių ir ją pastumdamas, dėl to jį vieną kartą atsitrenkė į durų staktą, o antrą kartą griūdama susitrenkė kairės rankos alkūne, sukėlė nukentėjusiajai mažametei U. P. fizinį skausmą; be to, jis to paties konflikto metu spirdamas į veidą mažamečiui posūniui N. Č., neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei būdamas suaugęs ir pakaltinamas, smurtaudamas prieš vaikus, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, tuo pačiu, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.

Bylos aplinkybės yra aiškios, A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. S. kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl jis baustinas už padarytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis A. S. po nusikalstamos veikos padarymo iš įvykio vietos pasišalino, todėl nebuvo sulaikytas, dėl tos pačios priežasties, jam neblaivumas nenustatytas, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog pats kaltinamasis nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir pripažįsta, jog ši aplinkybė turėjo įtakos jo poelgiui, todėl vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas BK 60 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinęs nuostatą, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta mažamečiam asmeniui, pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam ar nežymus sveikatos sutrikdymas išreiškia nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, esmę ir dėl šio priežasties atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstamas.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. S. neteistas, 2016 m. rugpjūčio 1 d. vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnyje 2 dalyje padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (b. l. 71–74), du kartus baustas administracine tvarka, abi administracinės nuobaudos galiojančios (b. l. 75–76), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 77–78), spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę A. S. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 19 d. 08 val. 10 min. iki 2018 m. liepos 20 d. 13 val. 56 min. (BPK 66 straipsnis) (b. l. 82; 83).

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi A. S. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme.

2018 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nurodytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), kuriuose įkelti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai (vokas prisegtas prie bylos tomo viršelio galo), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškintina paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, sąlygos, nuteistojo teisės ir pareigos bei nustatytinas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnyje numatytais atvejais teismas baudą gali pakeisti kita bausme. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kartinamojo A. S. turtinę ir šeimos padėtį, nustatytinas 10 (dešimties) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 54 MGL (2 700 Eur – dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur – vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį A. S. turi savanoriškai sumokėti baudą.

Į paskirtą bausmę A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 19 d. 08 val. 10 min. iki 2018 m. liepos 20 d. 13 val. 56 min. ir laikyti, kad jis sumokėjo 2 MGL (100,00 eurų) baudos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. 2018 m. liepos 20 d Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nurodytu atstumu, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kuriuose įkelti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. S., kad jis privalo sumokėti baudą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė