Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-471-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
e2A-471-180/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
M. D.
Atsakovas
A. B., J. C., A. D., A. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-471-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00275-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-562-358/2016 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovams A. B., J. C., A. D. ir A. O. (A. O.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš visų atsakovų 100 000 Eur negrąžintos paskolos, 7 583 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovai A. B. ir J. C. pasiūlė jos sūnui – atsakovui A. D., dalyvauti vystant vėjo jėgainių parko projektą, kuriam pirkėjo ieškojo UAB „Pamario jėgainių energija“, teigė, kad projektui pirkti jie turi potencialų investuotoją – A. O., su kuriuo sūnus, kartu su kitais asmenimis, susitiko Lenkijoje, po ko iš jo (sūnaus A. D.) sužinojo, kad vėjo jėgainių projektas bus įgyvendintas – A. O. priklausys 50 procentų akcijų, jam (A. D.) – 25 procentai akcijų, o A. B. ir J. C. bendrai priklausys kita 25 procentų akcijų dalis. Sūnus paprašė projekto įgyvendinimui paskolinti 100 000 Eur. Šia sumą paskolino sūnui A. D.. 2013 m. balandžio 13 d. A. D. perdavė A. O. iš jos (ieškovės) pasiskolintus pinigus – 75 000 Eur. Pinigų perdavimo faktą matė A. B. ir J. C.. A. O. pažadėjo pinigus grąžinti po trijų savaičių. Kadangi ji (ieškovė) negalėjo iš banko vienu metu paimti visų sūnui reikalingų pinigų, dar 20 000 Eur A. O. buvo persiųsta pagal jo nurodytus duomenis, o 5 000 Eur panaudoti UAB „Pamario jėgainių energija“ dokumentacijos patikrinimui organizuoti. Tokiu būdu ji (ieškovė) sūnaus su kitais partneriais planuojamai veiklai paskolino ir perdavė 100 000 Eur. Įsitikinusi, kad visi atsakovai solidariai atsakingi už paskolintų pinigų grąžinimą. Atsakovai paskolintų pinigų negrąžino, be to, už naudojimąsi jos pinigais nėra sumokėję palūkanų, todėl prašė solidariai iš atsakovų priteisti ir skolą, ir palūkanas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. D. 96 270,26 Eur skolą, 7 300,49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo A. D. 1 491 Eur žyminio mokesčio išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovė savo sūnui – atsakovui A. D. perdavė 75 000 Eur, vėliau – 21 270,26 Eur, iš viso 96 270,26 Eur. Paskolintos lėšos buvo skirtos pastarojo ir kitų atsakovų planuojamai veiklai vystyti. Iki šiol nurodyta lėšų suma ieškovei nėra grąžinta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčas byloje kilo dėl paskolos teisinių santykių.Ginčui spręsti teismas rėmėsi paskolos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK 6.870, 6.872 straipsnių nuostatomis, jungtinę veiklą reglamentuojančiu CK 6.969 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais aiškinant bei taikant įrodymus bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teises normas (civilinės bylos Nr. 3K-3-147/2005, Nr. 3K-3-601/2005).Įvertinęs, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog nėra mačiusi atsakovų A. B., J. C., A. O., kad derybos dėl paskolos su jais nevyko, teismas sprendė, kad pastarųjų su ieškove nesiejo teisiniai santykiai. Taigi teismas nenustatė pagrindo jiems taikyti sutartinę atsakomybę. Nors ieškovė teigė, kad A. D. perdavė A. O. iš jos pasiskolintus pinigus – 75 000 Eur, o pinigų perdavimą matė kartu buvę A. B. ir J. C., pastarieji pinigų perdavimo fakto nepatvirtino. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai A. B. ir J. C. gavo bent dalį pinigų ir kad pinigai buvo perduoti jų nuosavybėn bei jie būtų įsipareigoję juos grąžinti. Nei ieškovė, nei atsakovas A. D. nepateikė į bylą jokios rašytinės sutarties ar kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą A. O. ir pastarojo įsipareigojimą grąžinti ieškovei paskolintą pinigų sumą (CPK 178, 185 str.). Be to, pats atsakovas A. D. nurodė, kad šie pinigai buvo panaudoti kaip investicija, už kurią jis turėjo gauti dalį vėjo jėgainių bendrovės akcijų. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad nagrinėjamu atveju skola iš visų atsakovų priteistina jungtinę veiklą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.).Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigojo veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Be to, kaip nustatyta CK 6.969 straipsnio 4 dalyje, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovų būtų sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, todėl nėra pagrindo susitarimą tarp atsakovų laikyti jungtine veikla (CK 6.969 str. 4 d.) ir ieškovės nurodytą sumą priteisti iš visų atsakovų solidariai.Nustatęs, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. D. iš ieškovės pasiskolino nurodytą pinigų sumą, kad paskolintos lėšos iki šiol nėra grąžintos, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo A. D. priteistina 96 270,26 Eur paskolos suma bei 7 300,49 Eur mokėjimo palūkanų (CK 6.872 str. 1 d.). Pastarąją sumą teismas apskaičiavo įvertinęs tai, kad ieškovė palūkanų priteisimo reikalauja už 20 mėnesių laikotarpį bei atsižvelgęs į paskolos sutarties sudarymo metu (2013 m. balandžio mėn.) ieškovės gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą – 4,55 procentai. Nurodyto atsakovo atžvilgiu teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė – M. D., apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir nurodytoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, nesant galimybės patenkinti skundą dėl įrodymų nepakankamumo, grąžinti bylos dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai, nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Prašė prijungti prie bylos kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įrodymai, kurie patvirtina visų atsakovų solidarią atsakomybę, yra Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros medžiagoje, kuri buvo surinkta prieš priimant 2014 m. kovo 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškinyje buvo prašoma prijungti prie bylos nurodytus duomenis, tokį prašymą atsiliepime į ieškinį palaikė ir atsakovas A. D., tačiau prašymas teismo taip ir liko neišspręstas, dėl ko buvo neatskleista šio ginčo esmė.Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo padaryta išvada, kad tarp A. D. ir A. O. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl paskolos, todėl jų ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokia išvada buvo padaryta surinkus atitinkamus įrodymus ir apklausus su nurodytu įvykiu susijusius asmenis: R. D. patvirtino iš savo sutuoktinio (A. D.) sužinojusi, kad pastarasis iš M. D. pasiskolintus pinigus perdavė A. O., dalyvaujant J. C. ir A. B.; J. C. R. D. telefonu patvirtino, kad A. O. grąžins pasiskolintus pinigus; J. C. patvirtino, kad A. D. perdavė pinigus A. O., tačiau nežino kokią sumą; D. L. nurodė, kad visi atsakovai dalyvavo jam pristatant vėjo jėgainių projektą, projekto pirkimo sandoryje, kad iš Ukrainos buvo atvykę keli A. O. įgalioti asmenys susipažinti su projektu. Visos šios nustatytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl solidarios visų atsakovų atsakomybės pagrįstumą. Kartu su skundu pridėti papildomi įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad 20 000 Eur atsakovai A. D. ir A. B. išsiuntė pagal A. O. atsiųstus duomenis: 2016 m. balandžio 16 d. A. B. išsiuntė 5 000 Eur K. Z. (K. Z.); 2013 m. balandžio 17 d. A. B. išsiuntė 5 000 Eur A. O., 2013 m. balandžio 17 d. A. D. išsiuntė 5 000 Eur J. O. (J. O.), 2013 m. balandžio 22 d. A. D. išsiuntė 5 000 Eur M. P. (M. P.). Šie įrodymai buvo pateikti prokuratūrai ir patvirtina visų atsakovų dalyvavimą skolinantis pinigus iš ieškovės visų jų bendroms reikmėms.Kartu su skundu pateikti ir atsakovo A. D. sutuoktinės – R. D., turėti garso įrašai, kurie patvirtina J. C. dalyvavimą ginčo teisiniuose santykiuose ir pastarosios pažadus, kad A. O. grąžins pinigus. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2014 m. kovo 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytų aplinkybių, taip pat dėl to, kad bendrai žalą nukentėjusiajam asmeniui padarę asmenys atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės M. D. reikalavimai atsakovams A. B., J. C. ir A. O. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės kelia įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo problemą (CPK 177, 185 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – atsakovo A. D. sutuoktinės – R. D., ir atsakovės J. C. pokalbių garso įrašus, grynųjų pinigų persiuntimą patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu grindžia skundo argumentus dėl visų atsakovų dalyvavimo skolinantis iš jos (ieškovės) pinigus bendroms jų reikmėms. Ieškovė nurodo, kad paminėti įrodymai buvo pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, todėl ieškinyje pateikusi prašymą prijungti prie bylos visą nurodytos institucijos surinktą medžiagą pagal pareiškimą dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos (BK 182 str.) nurodytiems atsakovams inicijavimo, jie į su ieškiniu nebuvo pateikti. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė galėjo su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors skunde akcentuojama, kad ieškinyje buvo prašoma teismo išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros surinktą apie ginčo įvykį medžiagą ir ją prijungti prie bylos, kad teismas nurodyto procesinio prašymo nepagrįstai neišsprendė, šios aplinkybės nesudaro CPK 314 straipsnio taikymo pagrindo. Pirma, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas apklausus su ginčo įvykiu susijusius asmenis; jokie kiti surinkti ar suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai paminėtame dokumente nėra aptariami. Antra, pasirengimo bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje metu ieškovė, žinodama, kad teismas nėra išsprendęs ieškinyje pareikšto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prijungimo prie bylos, tokio prašymo nebepalaikė. Proceso teisės normos įpareigoja šalis visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos metu (CPK 226 str.). Ieškovė nepateikė duomenų, kad neturėjo galimybės pati gauti aptariamų įrodymų ir juos pateikti pirmosios instancijos teisme. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie ieškovės pasyvų elgesį įrodinėjimo procese ir taikyti tokio elgesio procesinius padarinius – atsisakyti priimti kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundo argumentų

Skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumą apeliantė argumentuoja tuo, kad teismas neišreikalavo iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros medžiagos, surinktos iki priimant 2014 m. kovo 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovams A. B., J. C. ir A. O.. Nors jos prašymą išreikalauti nurodytą medžiagą palaikė ir atsakovas A. D., apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai šio prašymo neišsprendė, o tai lėmė ginčo esmės neatskleidimą ir nepagrįstą dalies ieškinio reikalavimų atmetimą. Kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.CPK 227 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, 4 dalis nustato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame kodekse, ir kitus). Parengiamojo teismo posėdžio eigą reglamentuojantis CPK 230 straipsnis nustato, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Iš paminėtų proceso teisės normų matyti, kad iš esmės visus šalių procesinius prašymus, taip pat ir dėl įrodymų išreikalavimo, teismas sprendžia pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Proceso teisės normos neįpareigoja teismo ieškinio priėmimo stadijoje išspręsti ieškinyje pareikštą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Tuo labiau, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nebuvo aišku, ar kokia nors šiam ginčui aktuali medžiaga iš viso buvo surinkta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai 2014 m. kovo 25 d. nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apeliantės pareiškimą. Nagrinėjamu atveju, kaip paminėta sprendžiant dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu apeliantė ieškinyje pareikšto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nebepalaikė ir jokių kitų panašių procesinių prašymų nereiškė, prašė teismo pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ieškinyje pareikšto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, anksčiau paminėtų proceso teisės normų nepažeidė. Be to, civiliniame procese vyrauja šalių rungimosi principas, t. y. būtent šalims yra nustatyta pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Minėta ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros surinktų įrodymų, jeigu tokių buvo, negalėjo gauti pati ir pateikti jų teismui. Tuo labiau, kad kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, buvo kitų asmenų dispozicijoje. Viso proceso metu apeliantei atstovavo advokatas, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad jai (apeliantei) nebuvo žinomos ar suprantamos anksčiau aptartos proceso taisyklės, įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.).Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde akcentuojama Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikta išvada, kad tarp atsakovų A. D. ir A. O. buvo susiklostę civiliniai paskolos teisiniai santykiai bei kitos paminėtame nutarime nustatytos aplinkybės. Pirma, teismų praktikoje jau ne kartą yra išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo byloje atliekami veiksmai, nustatytos aplinkybės bei procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios. Taigi Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išvada, kad tarp atsakovų A. D. ir A. O. buvo susiklostę civiliniai paskolos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismui neprivaloma. Be to ši išvada neturi įrodomosios reikšmės ir dėl to, kad nutarime kalbama apie atsakovų tikėtina susiklosčiusius tarpusavio teisinius santykius, o ne apie ieškovės ir A. O. buvusius teisinius santykius (CPK 177, 178 str.). Antra, nei šios nutarties 22 punkte paminėta ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos išvada, nei kitos aplinkybės, taip pat ir tai, kad J. C. patvirtino mačiusi kaip A. D. perduoda pinigus A. O., kad D. L. patvirtino, jog visi atsakovai dalyvavo jam pristatant vėjo jėgainių projektą, kad R. D. patvirtino, jog jos sutuoktinis A. D. perdavė pasiskolintus pinigus A. O., neįrodo, kad tarp ieškovės (apeliantės) ir A. O., A. B. ir J. C. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir nepagrindžia apeliantės reikalavimo šiems atsakovams. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti tik apie tam tikrų teisinių santykių tarp pačių atsakovų egzistavimą, tačiau tai neįrodo šių atsakovų A. B., J. C. ir A. O. solidariosios atsakomybės, t. y. neįrodo jų pareigos kartu su atsakovu A. D. grąžinti apeliantei ginčo paskolos bei palūkanų (CK 6.6 str.).CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus paskolos teisiniams santykiams tarp jos ir atsakovų (išskyrus A. D.) (CPK 12, 178 str.). Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą, nukreiptą atsakovams A. B., A. O. ir J. C., teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėNijolė Piškinaitė