Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2999-929/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1-2999-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40054-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2999-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-40054-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2012 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1dalį – 1 (vienerių) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2018 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

7) 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo narkomanijos;

8) 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo narkomanijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V., 2015 m. liepos 17 d., apie 13.30 val., šalia namo adresu Architektų g. 140, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pribėgo prie nukentėjusiojo B. R., iš už nugaros pusės rankomis griebė nukentėjusiajam už galvos, taip atimdamas galimybę priešintis, po ko pargriovė nukentėjusįjį per juosmenį ant žemės bei iš kelnių kišenės ištraukė piniginę, 5 eurų vertės, kurioje buvo banko „SEB bank“ mokėjimo kortelė ir 22 eurai grynųjų pinigų, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam B. R. priklausantį 27 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad jis, galimai Lazdynų mikrorajone, tikslaus adreso nepamena, galimai įtarime nurodytoje vietoje, užpuolė senyvo amžiaus vyrą ir ištraukė iš jo kelnių kišenės pinigus. Pamena, kad įvykio metu pametė savo kepurę, tačiau nesitikėjo, kad ją kažkas pakels. Ar įvykio metu buvo vienas, ar su kažkuo kitu, irgi nepamena. Kiek tada ištraukė pinigų ir kur išleido, nepamena. Ar be pinigų buvo dar kokie nors dokumentai ar banko kortelės, irgi nepamena. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, kad sužeidė žmogų. Šiuo metu nedaro jokių nusikaltimų, pasitaisė, dirba statybose. Jis yra informuotas, kad nukentėjusysis mirė ir kad jo dukrai turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą 27 eurų turtinę žalą. 27 eurus perves į nurodytą sąskaitą iki mėnesio pabaigos (b. l. 117).

Nukentėjusysis B. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 m. liepos 17 d., apie 13.30 val., ėjo namo pro namą adresu Architektų g. 140, Vilniuje. Tuo metu iš nugaros pusės išgirdo bėgančių žmonių žingsnius. Atsisukti jis nespėjo, tik pajuto, kaip kažkas rankomis jam griebė už galvos ir parvertė griaudamas per juosmenį ant žemės. Vienas iš vyriškių sukišo ranką į jo kelnių kišenę ir, traukdamas piniginę, ją suplėšė. Jis sugriebė vieną iš vyriškių už drabužių, tačiau šis ištrūko. Kitą bėgantį sugriebė už kojos ir tas parklupo ir nuo galvos jam nukrito kepurė. Jis buvo apie 170-175 cm. ūgio, 18-22 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais drabužiais. Kito vyriškio požymių neįsidėmėjo. Vyriškiai pasišalino už namo, adresu Vilniuje, Architektų g. 140. Nukritusio vaikino pamestą kepurę jis pateikė po įvykio policijos pareigūnams. Užpuolikai pagrobė 5 eurų vertės piniginę, kurioje buvo SEB banko kortelė, pensininko pažymėjimo kopija, 22 eurai grynųjų pinigų. Dėl įvykio jam padaryta 27 eurų žala. Vyriškių, kurie jį užpuolė atpažinti negalėtų. Įvykį matė moteris, kuri vėliau priėjo prie jo ir policijos pareigūnams pateikė savo duomenis (b. l. 25).

Liudytoja O. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykį, kurio metu 2015 m. liepos 17 d., apie 13.30 val., prie namo, adresu Vilniuje, Architektų g. 140, panaudojus fizinį smurtą buvo apiplėštas vyriškis, matė kažkur nutolusi nuo jo apie 100 metrų. Ji pastebėjo, kaip du jai nepažįstami asmenys, pribėgę iš nugaros, pargriovė ant žemės jai nepažįstamą vyriškį ir, kaip jai atrodo, įspyrė jam iš kojos į pilvą. Kad iš minėto vyro užpuolikai ką nors būtų pagrobę ji nematė, kadangi viskas įvyko labai greitai. Užpuolikų požymių visiškai nematė, tik gali pasakyti, kad buvo du vyrai. Daugiau jokių požymių minėtų asmenų neįvardins (b. l. 31).

2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-o būrio patrulio L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. liepos 17 d., apie 13.35 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu Vilniuje, Architektų g. 182, vyrą apiplėšė du jaunuoliai. Atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi B. R., kuris paaiškino, kad jį užpuolė du vaikinai, suplėšė kelnių kišenę ir pavogė piniginę. Vyras pateikė jiems vieno iš įtariamųjų sportinę kepurę su snapeliu mėlynos spalvos su užrašu „ALMA“, kepurė buvo įdėta į voką. Įtariamieji buvo vidutinio ūgio, apie 20 metų amžiaus, nubėgo link Karoliniškių pusės. Įvykį matė O. B. (b. l. 22).

2015 m. liepos 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, Architektų g. 140, Vilniuje. Vieta nefilmuojama, įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 20-21).

2016 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5292)-IS1-399 nurodyta, kad ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2015 m. liepos 17 d. apžiūrint įvykio vietą prie namo Nr. 140 Architektų g., Vilniuje, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai (b. l. 45-46).

2019 m. vasario 11 d. gautame Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 10-G-16558 dėl sutapimų DNR registre nurodyta, be kita ko, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant pateiktos kepurės, paimtos 2015 m. liepos 17 d., apžiūrint įvykio vietą prie namo Nr. 140 Architektų g., Vilniuje (žiūrėti 2016 m. gegužės 4 d. LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(5292)-IS1-399, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40054-15), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2892)-IS1-3960 pateikta išvada, kad ant kepurės, paimtos 2015 m. liepos 17 d., apžiūrint įvykio vietą prie namo Nr. 140 Architektų g., Vilniuje, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su P. V. genotipu. Tikimybė kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 6*10 (-22). (b. l. 62-64).

Šalies argumentai

J. R. 2019 m. rugpjūčio 23 d. prašyme nurodyta, kad ji prašo ją pripažinti savo tėvo B. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini), atstove pagal įstatymą (b. l. 32).

2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu J. R. leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo B. R. atstovei pagal įstatymą (b. l. 33).

Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prašo savo mirusio tėvo civiliniame ieškinyje pateiktą 27 eurų sumą pervesti į jos vardu banke SEB banko esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad nurodytą sumą į jos pateiktą sąskaitą būtų pervesta iki 2019 m. spalio 23 d.. Ji sutinka, kad iki pinigų pervedimo sprendimas šioje byloje būtų priimtas supaprastinto proceso tvarka (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo P. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis P. V. apklausos metu nurodė, kad detaliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau esmines įvykio aplinkybes pripažino, o būtent kad galimai kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užpuolė senyvo amžiaus vyrą ir ištraukė iš jo kelnių kišenės pinigus. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo B. R. bei įvykį mačiusios liudytojos O. B. parodymai, pareigūno L. V. tarnybinis pranešimas. Kad nusikalstamą veiką padarė būtent P. V. įrodo byloje esančiose specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, o būtent tai, kad ant kaltinamojo įvykio metu pamestos kepurės (kurią jis nurodė prisimenantis pametęs) buvo rasta asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su P. V. genotipu. Pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų ir aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis P. V., 2015 m. liepos 17 d., apie 13.30 val., šalia namo adresu Architektų g. 140, Vilniuje pribėgęs prie B. R. iš už nugaros pusės rankomis griebė jam už galvos, bei pargriovė nukentėjusįjį per juosmenį ant žemės, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, po ko iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė piniginę, 5 eurų vertės, kurioje buvo banko „SEB bank“ mokėjimo kortelė ir 22 eurai grynųjų pinigų. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam B. R. priklausantį 27 eurų vertės turtą. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 123), mirusio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 126), skundų bei prašymų negauta, iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą parodymų matyti, kad ji sutinka, jog procesas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka, susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę P. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, pagrobto turto vertė yra nedidelė, tačiau jį kaltinamasis pagrobė iš senyvo amžiaus žmogaus, panaudodamas fizinį smurtą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. V. – iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo teistas 4 kartus, o jau po nusikalstamos veikos padarymo teistas dar 4 kartus, iš kurių vieną kartą ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (iš viso teistas 8 kartus), daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, SODROS duomenimis šiuo metu nedirbantis. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kepurė su snapeliu ir vokas su kitais tyrimo objektais, saugomi Vilniaus apskr. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kvitą B serija BBB Nr. 5PK001760 (b. l. 65-66) – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. V. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kepurė su snapeliu, ir voką su kitais tyrimo objektais, saugomus Vilniaus apskr. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kvitą B serija BBB Nr. 5PK001760 – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti P. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė