Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant E. A., Vilmai Smolskienei, dalyvaujant ieškovės N. B. atstovėms R. B., advokatei V. T., atsakovui S. S., jo atstovei advokatei Virginijai I. B., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui S. S. dėl iškeldinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė yra buto su rūsiu, susidedančio iš 4 kambarių 52,10 kv.m gyvenamojo ploto, esančio Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriuo ji tapo pirkimo – pardavimo sutarties Pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-03-06, Nr. 11-1216, pagrindu ( b.l.9 ). (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 1987-05-29 deklaravęs atsakovas S. S. (1t., b.l. 10).

Iš Kauno miesto Vyriausiojo Policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio 2008-08-21 rašto Nr. 25.S-16825 matyti, kad tarp šalių vyksta nesutarimai dėl naudojimosi ginčo butu (1t.,b.l. 11).

2008-07-28 ieškovė persiuntė atsakovui prašymą išsikelti iš buto (1t., b.l. 12 ).

2005-04-08 liudijimas patvirtina, kad po J. S., mirusios 2005m. vasario 7d., dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi S. S. (1t., b.l. 17). Iš mokesčių mokėjimo kvitų matyti, kad mokesčius už ginčo butą moka N. B. ir jos atstovė R. B. (1t.,b.l. 27-31, 75-79, 105-114, 132-160).

Iš S. S. investicinės taupomosios knygelės nurašyta 11867 iš J. S. nurašyta 11868 valstybinių vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų už buto privatizavimą ( 1t., b.l.39- 43).

Įrašai Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ kortelėje patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė nuo1987-05-29 registruota J. S., nuo 1987-05-29 vyro teisėmis registruotas atsakovas S. S., nuo 1991-03-07 anūkė N. B. (1t., b.l. 62).

Iš 1991-09-23 pareiškimo Kauno miesto valdybai, matyti, kad ginčo buto šeimos nariai J. S., S. S. ir N. B. susitarė butą pirkti savininkės N. B. vardu (1t., b.l. 65 ). 1992-03-06 pirkimo- pardavimo sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), bt. 17, parduotas ieškovei N. B. (1t., b.l. 63-67 ).

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo grindžia CK 6.612 straipsnio pagrindu. CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad asmenys iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, jei į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties. Prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 325-151/2010 nustatyta, kad Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 8 d. potvarkiu Nr. 173 p 1.26 atsakovo sutuoktinei J. S. suteikus leidimą apsikeisti gyvenamosiomis patalpomis, buvo išrašytas orderis butui (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini).), kurio pagrindu J. S. šeimai iš trijų asmenų leista apsigyventi minėtame bute (1t., b.l. 60). Įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, 1991-09-23 ginčo buto nuomininkai J. S., ieškovas S. S. bei atsakovė N. B. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, jog ginčo butą pirktų atsakovė N. B.. 1992 m. kovo 6 d. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teises į ginčo butą įgijo atsakovė N. B.. Atsakovas ginčo gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1987 m. gegužės 29 d. kaip pagrindinės nuomininkės J. S. vyras ir šeimos narys ( 1t., b.l. 62). Ši aplinkybė neleidžia padaryti išvados, kad atsakovas į ginčo gyvenamąją patalpą įsikėlė savavališkai. Teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos. Vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje. Atsakovui ginčo gyvenamosiose patalpose apsigyvenus teisėtai, patalpų savininkų pasikeitimas negali turėti įtakos jo teisėms į nuomojamą patalpą (CK 6.585 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno baldai“ v. P. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-723/2003).

Buto privatizavimo sutarties sudarymo metu – 1992 m. kovo 6 d. - Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Butų privatizavimo įstatymu, kuriuo buvo reglamentuojamas nuosavybės teisinių santykių pasikeitimas - transformavimasis iš valstybinės nuosavybės į privačią - gyvenamųjų patalpų sektoriuje, teisę dalyvauti privatizavimo procese buvo siejama su teisėtai turima teise naudotis privatizuojama patalpa. Ginčo buto privatizavimo sutarties sudarymo metu galiojo Butų kodeksas (1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas netekusiu galios nuo 1998 m. liepos 1 d.). Pagal Butų kodekso nuostatas teisė naudotis nuomojama patalpa buvo įgyjama atitinkamos įgaliotos institucijos ar organo sprendimu bei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (Butų kodekso 46, 49, 52 straipsniai). Asmenys, kartu su nuomininku apsigyvenę suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, kartu su nuomininku įgydavo lygias teises ir turėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (Butų kodekso 54, 56, 57 straipsniai). Taigi buto privatizavimo sutarties dalyviais (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) galėjo būti tik asmenys, turintys teisę į privatizuojamą patalpą – nuomininkas ir jo šeimos nariai, t. y. asmenys, kurie teisę į butą įgijo ir juo naudojosi nurodytų Butų kodekso normų pagrindu.

Byloje rašytinai įrodymai ir nustatytos aplinkybės prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-325-151/2010, kurios sprendimas yra įsiteisėjęs, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas buvo laikomas asmenų, gyvenančių privatizuotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimos nariu (1t., b.l.62). Atsakovas, gyvendamas bute, atliko nuomininko šeimos nario pareigas (Butų kodekso 56, 57 straipsniai, CPK 182 str. 1d. 2p.). Įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, 1991-09-23 ginčo buto nuomininkai J. S., ieškovas S. S. bei atsakovė N. B. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, jog ginčo butą pirktų atsakovė N. B. (1t.,b.l. 20 ). 1992 m. kovo 6 d. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teises į ginčo butą įgijo atsakovė N. B. (1t., b.l. 63-67).

Pažymėtina, kad tiek nuomininkai, tiek ir jų šeimos nariai iki butų privatizavimo turėjo lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, kurių neprarado ir privatizavus šias patalpas. Nepaisant to, kaip teisė įgyti nuosavybės teisę į privatizuojamą butą būdavo realizuojama – ar butai būdavo privatizuojami bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar vieno asmens nuosavybės teise, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, visų turėjusių teisę privatizuoti konkrečius butus asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės, išlieka, tik jie neturi disponavimo privatizuotu butu teisės. Asmenys, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą (nes tokią teisę perleido kitiems Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims), pripažintini atsisakiusiais nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo ir atitinkamai nesiekiančiais teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas, bet jie negali būti pripažinti atsisakiusiais teisės naudotis privatizuotu butu – tokia teisė jiems išlieka ir ši teisė negali būti paneigiama nuosavybės teisės į privatizuotą butą perėjimo kitam asmeniui faktu.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji turėjo lygias teises pirkti butą ir tapti buto savininkais (bendrasavininkiais). Atsakovas, būdamas nuomininkės J. S. šeimos narys, taip pat turėjo galimybę tapti buto savininku (bendrasavininku), tačiau šios teisės neįgyvendino. Ją įgyvendino nuomininkė ieškovė N. B.. Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai. Buvę savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. I. J. mirties 2005-02-27 mirties ( prijungtos civilinės bylos 1t., b.l. 34 ) atsakovo teisės naudotis ar nuomotis ginčo butą nebuvo ginčijamos. Taigi atsakovas pagal įstatymus įgijęs teisę naudotis valstybės nuomojamu butu, turėjo teisėtų lūkesčių, kad valstybė, o po to nuosavybės teise butą įgijusi ieškovė N. B. užtikrins jo teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisės perėjimas ieškovei, nepaneigia atsakovo teisės naudotis būstu. Įstatymais įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo atsakovui teisėtus lūkesčius, kad ši jo įgyta teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja pareigą laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos Tokia teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas ieškovei nepaisyti atsakovo įgytų teisių naudotis (arba) nuomoti užimamą būstą.

Dėl išdėstyto ir įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą darytina išvada, kad reikalavimas iškeldinti atsakovą S. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pažeidžia konstitucinį lygybės prieš įstatymą principą, nes tokio reikalavimo tenkinimas reiškia ne tik atsakovo teisės, kurią jam suteikė Butų privatizavimo įstatymas, atėmimą, bet ir nepagrįstą teisės į gyvenamąją patalpą atėmimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs būtinumą užtikrinti lygiateisiškumo principą sprendžiant ginčus, susijusius su butų privatizavimu.

Ieškovė taip pat nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad atsakovas pažeidžia jos, kaip savininkės teises ir kad ji negali apginti savo teisių kitais, Civilinio kodekso 3.138 straipsnyje nustatytais būdais.

Tokiu būdu atsakovė neįvykdė pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą 600 litų( CPK 88 str. 1d.6p., 98 str. 1,2d.) . Iš ieškovės priteistinos 51,16 Lt pašto išlaidos, susijusios teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( CPK 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt ( Šešis šimtus litų ) už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,16 Lt ( penkiasdešimt vienas litas 16 ct ) pašto išlaidų valstybei.

Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.