Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusios įstatyminei atstovei L. L., įstatyminei atstovei R. L., vaikų teisių tarnybos atstovei Z. L.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 149 str. 4 d., 178 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2011 m. lapkričio 7 d., apie 3 val., nakties metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. L. ir A. L., pasinaudodamas A. L. gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir tuo, kad namuose mažametė buvo viena, turėdamas tikslą atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, rankomis lietė prieš nukentėjusiosios valią jos krūtinę, sėdmenis, kojas, ją apkabino bei siekdamas įgyvendinti savo tikslą, pavartojo fizinį smurtą – suėmęs nukentėjusiąją už pečių ją stūmė pargriaudamas ant lovos bei užgulė, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiajai aktyviai priešinantis ir šaukiantis pagalbos, P. R. buvo jėga nustumtas nuo nukentėjusiosios ir nukentėjusioji A. L. pabėgo, tokiu būdu M. J. pasikėsino išžaginti mažametę.

Be to, jis 2011-11-07, apie 3 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kuriame gyvena L. L. ir A. L., pasikėsinimo išžaginti mažametę A. L. metu, ištraukdamas iš mažametės A. L. rankos L. L. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną LG GB 160, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio kaltu padarius inkriminuojamas nusikaltimas prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiosios L. L. ir jos dukros nepažinojo. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo apie 20 val. kartu su savo broliu ir R. K. bei K. Buvo išgėrę daug, nes vartojo alkoholį visą dieną. Jautėsi girtas. Atvažiavo pas K. dar išgerti, tačiau atvažiavus V. K. juos išvarė. Iš K. jie ėjo į V. U. kaimą. Ėjo trise, K., jis ir jo brolis E. J., ir sutiko P. R. Visi keturi nuėjo pas L. L., bet ji neįsileido. Po to nuėjo pas G. B. ir išgėrė vieną butelį „Starkos“ ir vyno. R. K. su jo broliu išėjo. Jis pasiliko su P. R. ir jo prašė, kad vestų pas V. K. atgal, nes buvo pas juos atvažiavęs. P. R. pasiūlė eiti pas L. L. dar išgerti. Pakeliui einant P. R. pasakė, kad jis galės pasimylėti su L. L. Sakė, kad paliks jį pas ją permiegoti. Atėjus rado namo duris atidarytas. L. L. namuose nebuvo. Įėję į vidų namuose rado mažametę, kas ji tokia ir kiek jai metų, nežinojo. Kad mažametė, suprato, kai išblaivėjo. Kai įėjo į kambarį, mergaitė buvo atsikėlusi ir stovėjo virtuvėje. Mergaitė buvo apsirengusi su apatiniais rūbais – kelnaitėmis ir marškinėliais. Jie įėjo į kambarį ir P. R. paklausė, kur yra L. L. Mergaitė atsakė, kad mamos nėra. Mergaitė pasiėmė telefoną ir norėjo skambinti, bet tada jis telefoną iš jos atėmė ir ją apkabino. Kai mergaitė pasakė, kad mamos nėra, iš karto ją apkabino, tačiau kodėl tai padarė, nežino. Su rankomis lietė sėdmenis ir krūtinę, tuomet pastūmė ją į lovą ir mergaitė nugriuvo. Kai pradėjo ją liesti, mergaitė rėkė, cypė, stūmė ji nuo savęs. Mergaitė sakė paleisti ją ir eiti lauk, bet jie nepakluso. Jis norėjo pasimylėti su ja. Mergaitę nustūmęs į lovą ją buvo apsikabinęs ir užgulęs visu kūnu, nes norėjo lytiškai santykiauti. P. R. jį tempė lauk ir sakė einam, kad mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų. Į tai jis nereagavo. Mergaitė cypė ir prašė pagalbos iš P. R. P. R. jį nustūmė nuo jos ir pasakė mergaitei bėgti. Mergaitė išbėgo lauk, kai P. R. jį pakėlė už nugaros. Mergaitė bėgo ir jis norėdamas sulaikyti suplėšė jai marškinėlius. Mergaitė nubėgo į tvartą. Jis vijosi. Nubėgo prie tvarto ir bandė atidaryti duris, bet neatidarė, nes ten buvo didelis šuo. Pats tualete slėpėsi nuo žmonių. Pagrobtas telefonas suskambo, kai jis buvo užsnūdęs tualete, tada jį išmetė, nes suprato, kad telefonas yra ne jo. Telefono pagrobti nenorėjo, dėl to kaltu neprisipažįsta. Ėjo pas K. ir jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau, jo nuomone, 10 000 litų dydžio suma yra per didelė.

Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 6 d. vakare jos motina L. L. išėjo pas seserį Z. S. Motinai išėjus ji iš lauko parsivedė savo mažąjį šuniuką ir įėjusi į kambarį pamiršo užsirakinti duris. Tą vakarą įsivedusi šuniuką gulėdama lovoje žiūrėjo televizorių. Žiūrėdama televizorių prisnūdo, bet visiškai užmigusi nebuvo. Po vidurnakčio, apie 01 val., išgirdo, kad kažkas beldžiasi į namo duris. Į virtuvę įėjo P. R. su jai nepažįstamu vyriškiu, kuris, kaip dabar žino, yra M. J. Ji išėjusi į virtuvę jiems pasakė, kad motinos namuose nėra ir kad jie eitų namo. P. R. norėjo eiti, bet kitas vyras nėjo. M. J. nieko nesakydamas priėjo prie jos ir pradėjo kabinėtis, stovėdamas priešais ją paėmė jai už pečių, lindo prie jos, ji jį kelis kartus nuo savęs atstūmė. P. R. M. J. sakė, kad atstotų nuo jos, sakė „palik vaiką ramybėje, tegu miega“, bet M. J. jo neklausė ir toliau lindo prie jos. Ji sakė, kad paskambins motinai, manydama, kad jis išsigąs ir atstos, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Ji suprato, kad jis kabinėjasi prie jos, nes nori ją išprievartauti, ji bijojo. Jis jai prisilietė tik prie pečių, bandė prisiliesti prie krūtinių, sėdmenų, bet neprisiliesdavo, nes ji nuo savęs jį nustumdavo. Tuomet ji savo mobiliuoju telefonu norėjo paskambinti motinai, bet nespėjo, nes M. J. jai iš rankų jį pagriebė. Ji pradėjo cypti, bet M. J. toliau lindo prie jos, paėmęs ją už pečių pastūmė, pargriaudamas ant lovos. Ji nugriuvo ant nugaros. Jai nugriuvus M. J. užgulė ją, prispausdamas savo kojomis jos kojas. Ji labai išsigando, nes suprato, kad jis nori ją išprievartauti. Kadangi pabėgti negalėjo, prašė P. R. ją gelbėti. Tai truko tik akimirką, nes P. R. M. J. nuo jos nustūmė link krosnies ir jai sušuko bėgti. Ji išsilaisvinusi bėgo. M. J. pagriebė jai už marškinėlių ir jie suplyšo. Ji išbėgo į lauką, apsimovė verandoje tik batus, kitų rūbų pasiimti nespėjo, nes suprato, kad M. J. ją vejasi. Ji nubėgo į tvartą ir uždėjusi skląstį iš vidaus laikė. Girdėjo, kad M. J. buvo priėjęs prie tvarto durų iš lauko pusės ir jas bandė atidaryti. M. J. prie tvarto durų buvo neilgai, nes ten yra pririštas didelis šuo, kuris lojo. Kiek pabuvusi tvarte matė, kad P. R. ir M. J. įėjo į namo vidų ir ji nubėgo pas šalia gyvenantį kaimyną N. V. Kaimynai ją įsileido, ji paskambino motinai. Po kiek laiko parėjusi namo, kieme sutiko savo motiną ir P. R. Jeigu P. R. M. J. nuo jos nebūtų nustūmęs ir taip leidęs jai pabėgti, nežino, kaip viskas būtų pasibaigę. M. J. buvo neblaivus. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė panašias aplinkybes, nurodydama, kad tyrėjai pasakojo daugiau, kad stengiasi pamiršti šį įvykį, nenori nieko prisiminti (t.1, 23–25, 32–34).

Nukentėjusioji L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su mažamete dukra dviese. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame yra keli namai. P. R. gyvena už dviejų namų, šalia gyvena S. Dukrai tą dieną sukako (duomenys neskelbtini) metų. Jos vakare žiūrėjo televizorių ir atvažiavo vyriausios dukros sugyventinis. Atvažiavęs pasiūlė važiuoti pas S. Dukrai paliko telefoną ir pasakė, jei kas nutiktų, kad skambintų jai. Nuvažiavo pas S., vyrai išgėrę butelį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti dar degtinės. Grįžo atgal apie 1.30 val. Bevažiuojant suskambo V. S. telefonas. Parbėgus namo, pamatė, jog kieme yra P. R., kuris šaukė, kad norėjo išdraskyti jos vaiką. Klausė, kas buvo, o jis atsakė, kad išgelbėjo A. Kambaryje dukros nebuvo, tuomet ji nubėgo į tvartą, daržinę, bet jos ten taip pat nebuvo. Bėgo pas V. S. ir jis paskambino V. N. Šis pasakė, kad dukra pas juos. Mergaitė parbėgo namo su marškinėliais. Dukra papasakojo, kad pradėjo loti šuniukas, tai ji ėjo jo parsivesti į kambarį ir durų neužrakino. Sakė, kad kažkas subraškėjo, pabarškino ir įėjo P. R. Paklausė, kur yra mama, ji atsakė, kad mamos nėra, ir liepė eiti lauk. P. R. įėjo į kambarį patikrinti, ar tikrai nėra jos ir neradęs pasakė, kad einam lauk, o M. J. pasakė, kad ne ir eiti nenorėjo. Ji toliau liepė eiti lauk, pasakė, kad skambins mamai, tada M. J. iš karto iš jos rankų išplėšė telefoną. P. R. įkalbinėjo eiti lauk ir tempė M. J. Dukra ne iškarto viską papasakojo. Sakė, kad jai nieko nepadarė, tik labai išgąsdino. Teigė, kad ją puolė ir pirmą kartą suprato, kas yra išprievartavimas. Pasakojo, kad M. J. ją užgulė ir P. R. jį atplėšė nuo jos. Dukra sakė, kad ji M. J. stūmė, plėšėsi, išsigandusi klykė. Dėl šio įvykio žala vaikui padaryta. Dukra patyrė šoką, jaučia baimę.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiąją pažįsta. Yra socialinė darbuotoja ir bendravimo metu L. L. užsiminė, kad naktį buvo įvykis, kai jos nebuvo namuose, o iš dukros buvo atimtas telefonas. Parvažiavus nuėjo į mokyklą ir bendravo su mergaite. Mergaitė teigė, kad į namus buvo atėjęs nepažįstamas asmuo su šalia kaimynystėje gyvenančiu vyru P. R. Ji prašiusi išeiti tuos asmenis iš kambario, tačiau jie neklausė, ir tas nepažįstamas asmuo pradėjo mergaitei liesti šlaunis, pargriovė ją ant lovos. Ji išsigandusi norėjo paskambinti mamai, tačiau nepažįstamas asmuo to padaryti neleido ir iš jos atėmė telefoną, ją sulaikydamas suplėšė trikotažinius marškinėlius ir nuo lovos nepaleido. P. R. šį jaunuolį nustūmė ir liepė mergaitei bėgti. Ji pabėgo ir pasislėpė daržinėje. Pasakojo, kad tas nepažįstamas asmuo bėgo jos ieškoti, tačiau šuo jį atbaidė. Po to mergaitė iš daržinės išėjo ir nubėgo pas kaimyną N. Kažkiek pabuvusi pamatė, kad užsidegė namuose šviesa, tai parbėgo į namus. Mergaitė mokosi ir jos elgesys nepasikeitė. Po kurio laiko buvo sunerimusi ir sakė, kad nenori kiekvieną kartą apie tai pasakoti iš naujo. Mergaitė neprasimananti, atrodo, nefantazuoja, aktyvi, žingeidi. Minėjo, kad įvykio metu labai išsigando. Mergaitė smulkutė, neaukšto ūgio, todėl pagalvoti, kad ji yra pilnametė, negalima.

Liudytojas P. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, nes ji yra jo kaimynė. Kaltinamąjį mato antrą kartą. Tą vakarą buvo nuėjęs pas kaimynus K. Ten sutiko jaunuolius, kuriuos matė pirmą kartą. Kažką gėrė, o po to juos išvarė. Po kurio laiko sugalvojo kažkur eiti. M. J. pasiūlė eiti pas L. L. Atėję rado atidarytas duris, L. L. namuose nebuvo, buvo jos dukra. Jos dukra juos varė lauk. M. J. buvo nutvėręs ir prispaudęs mergaitę. Mergaitė klykė, gulėjo ant lovos, o M. J. gulėjo ant viršaus. Jis šaukė M. J., kad paleistų ją, kad ji yra nepilnametė. Tačiau M. J. buvo apsikabinęs ir neleido mergaitės ištraukti, stipriai laikė. Išgirdęs, kad mergaitė sušuko „P. gelbėk“, puolė gelbėti, užsuko jam ranką ir ištraukė ją, o M. J. ištempė. Ištraukė ją iš po M. J. kūno, nes jis buvo ją prispaudęs, buvo prigulęs su keliu. M. J. buvo įsikibęs į ją, nors jis ir liepė mergaitę paleisti, nedraskyti, nes buvo nutraukti mergaitės naktinukai. Mergaitė pabėgo. Nepamena, ar buvo sutikęs L. L. Buvo girtas ir nepamena, ką L. L. pasakė.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją L. L. pažįsta, kaltinamasis yra matytas. Paties įvykio nematė, tačiau tą naktį važiavo su draugais į parduotuvę parsivežti degtinės. Grįžtant atgal jam paskambino, girdėjosi triukšmas, klyksmas ir telefonas išsijungė. Skambino atgal, bet niekas neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas. Mergaitei jis yra giminaitis. Grįžo atgal ir L. L. išėjo namo pažiūrėti, kas nutiko. Paskui pranešė, kad M. J. norėjo išžaginti mergaitę. P. R. pasakojo, kad M. J. buvo užgulęs ją, norėjo išžaginti, tačiau jis ją išgelbėjo. Ėjo aiškintis, vaikiną rado neblaivų, jis kaltu neprisipažino. Sakė, kad telefono neturi, viską neigė ir pabėgo. Paskui sugrįžo atgal, buvo agresyvus ir puolė su kumščiais muštis. Pasakė, kad telefoną išmetė. Tada paskambino tuo telefonu ir jį pagal skambutį rado prie lauko tualeto.

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją L. L. pažįsta. Kaltinamąjį pažįsta mažai, jis atvažiuodavo pas jos sūnų. Buvo lapkričio mėnuo, apie 21 val. atvažiavo sūnus R. su J. Buvo visi girti, tada ji supyko ir visus išvijo lauk. Jie turėjo alaus, vyno ir degtinės. Apie 01 val. kažkas pasibeldė į langą, tačiau ji neįleido. Apie 2.30 val. išgirdo moters balsą, prašėsi įleisti. Ten buvo L. L. ir papasakojo, kad M. J. norėjo išprievartauti jos dukrą A. Pasakė, kad jis pabėgo. Jos abi ėjo ieškoti M. J., bet nerado. Išėjus L. L. po kiek laiko atėjo M. J. Ji paskambino ir atėjus L. L. pradėjo aiškintis. Išgirdo, kad M. J. pavogė telefoną, kad mergaitei suplėšė drabužius. M. J. pradėjo konfliktuoti. Po to jį išsivedė į lauką ieškoti telefono.

Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį šiek tiek prisimena, tai buvo apie 1.30 val. ir jis žiūrėjo televizorių. Kažkas pradėjo belsti į langą. Pažiūrėjęs pamatė mergaitę su kelnaitėmis, marškinėliais ir aulinukais. Mergaitę pažinojo, nes ji gyveno šalia. Atidarius duris ji įėjo į vidų, verkė, atrodė išsigandusi, virpėjo, pasakojo, kad buvo užpulta ir prašė paskambinti mamai, nes iš jos atėmė telefoną.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6–14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. L. įvykio metu dėvėti apatiniai baltiniai, kuriuose rasti įplyšimai (t. 1, b. l. 16)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ir grąžintas nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 47–48).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. L. kūne nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai abiejose rankose. Sužalojimai padaryti apie 3–5 paros iki apžiūros, tai yra galbūt įvykio 2011-11-07 metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai esant įvairiose kūno padėtyse. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 29–30).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. J. padaryti sužalojimai ir juos M. J. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu laiku, galbūt 2011-11-07 (t. 1, b. l. 85).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, kad M. J. parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo vietą ir aplinkybes (t. 1, b. l. 99–106).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas A. L. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir tuo, kad namuose mažametė buvo viena, turėdamas tikslą atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, rankomis lietė prieš nukentėjusiosios valią jos krūtinę, sėdmenis, kojas, ją apkabino bei siekdamas įgyvendinti savo tikslą, pavartojo fizinį smurtą – suėmęs nukentėjusiąją už pečių ją pastūmė pargriaudamas ant lovos, bei užgulė, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiajai aktyviai priešinantis ir šaukiantis pagalbos, P. R. buvo jėga nustumtas nuo nukentėjusiosios ir nukentėjusioji A. L. pabėgo, tokiu būdu M. J. pasikėsino išžaginti mažametę bei pasikėsinimo išžaginti mažametę A. L. metu, ištraukdamas iš mažametės A. L. rankos L. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną atvirai pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę pripažino visiškai, jis patvirtino, jog kaltinime nurodytos dienos vakare girtavo su P. R., savo broliu, pas V. K. Jie, būdami girti, nusprendė eiti pas L. L. Buvo nuėję ten du kartus, tačiau pirmą kartą niekas neįsileido. Antrą kartą jie ten nuėjo su P. R. Įėję į vidų pamatė tik mergaitę, kuri vilkėjo apatiniais rūbais. Mergaitė juos varė iš namų. Kaltinamasis prisipažino, jog jis, norėdamas pasimylėti, lietė mergaitės sėdmenis ir krūtinę, mergaitei bandant paskambinti ir išsikviesti pagalbą, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo jį į kišenę. Po to ją pargriovė ant lovos, užgulė ją, norėdamas pasimylėti, nors mergaitė klykė ir prašė paleisti. Tokius savo ketinimus kaltinamasis M. J. nurodė visų apklausų metu. Nors P. R. jam šaukė, kad paleistų mergaitę, nes jai yra tik (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jam nukentėjusioji pasirodė vyresnė. Kaltinamasis patvirtino, kad būtent P. R. atitraukė jį nuo mergaitės. Jai pabėgus, jis ją vijosi iki daržinės, suplėšė jai palaidinę.

Analogiškas įvykio aplinkybės parodė ir nukentėjusioji mažametė A. L., L. L., liudytojai P. R., J. J., V. N., V. S., V. K.

Nukentėjusioji mažametė apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamasis vartojo prieš ją smurtą, atėmė iš jos telefoną, užgulė ją savo kūnu, lietė jai kojas, krūtinę, sėdmenis. Ji suprato, kad kaltinamasis ją norėjo išžaginti. Ir tai būtų įvykę, jeigu jai nebūtų padėjęs P. R. Tik su P. R. pagalba jai pavyko pabėgti ir pasislėpti. Liudytojas P. R. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, taip pat patvirtino, kad kaltinamasis pavartojo smurtą prieš mažametę, užgulė ją ir norėjo išžaginti, tačiau jis ją išgelbėjo jėga atplėšdamas nuo jos M. J. Liudytojas V. N. parodė, kad įvykio naktį pas jį atbėgo apsiverkusi, išsigandusi ir pusnuogė mažametė kaimynė, kuri pasakė, kad buvo užpulta ir iš jos atimtas telefonas. Be to, tuoj po įvykio mažametė nukentėjusioji papasakojo aplinkybes liudytojai socialinei darbuotojai J. J., kuri taip pat davė analogiškus parodymus apie tos nakties aplinkybes.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra itin nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo M. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nuoseklių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei paties jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti mažametės sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai įrodo kaltinamojo fizinio smurto pavartojimo faktą prieš nukentėjusiąją. Taigi, esant šių aplinkybių visumai, netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apie kaltinamojo M. J. prieš mažametę atliktus nusikalstamus veiksmus, kurie pasitvirtino, ir specialisto išvada, apygardos teismas neturi jokio pagrindo, todėl jais remiasi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

Pagal teismų praktiką lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49, Nr. 2K- 527/2011 ir kt.). Bylos duomenimis įrodyta, kad M. J. 2011 m. lapkričio 7 d., apie 3 val. nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. P. priklausančiame name, kuriame gyvena L. L. ir A. L., pasikėsino išžaginti mažametę A. L. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. L. gimė 2000 m., taigi nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametė – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nors kaltinamasis M. J. bandė įtikinti teismą, jog nukentėjusioji atrodė vyresnė, tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertinama kaip siekis išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas P. R. ne kartą, jam bandant išžaginti mažametę, šaukė, jog ją paleistų, nes jai yra tik (duomenys neskelbtini) metų, beje, analogiškas aplinkybes parodė ir pas M. J. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog mergaitė yra smulkaus kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, todėl pagalvoti, kad ji yra pilnametė, negalima. Taigi kaltinamasis nesuprasti, kad norėjo lytiškai santykiauti su mažamete, negalėjo, nes pagal nukentėjusios fizinius duomenis ir pagal liudytojo P. R. liepimą neliesti mažametės mergaitės jam abejonių neturėjo kilti. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. J. suprato, jog kėsinasi lytiškai santykiauti su mažamete, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ji priešinosi su ja atliekamiems veiksmams (rodė nesutikimą), tačiau dėl savo amžiaus ir dėl to, jog namuose buvo viena, ji pati negalėjo aktyviau priešintis M. J. veiksmams.

Pasikėsinimas išžaginti teismų praktikoje pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas pradėjo realizuoti BK 149 str. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, arba padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, tačiau nepradėjo lytinio santykiavimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. atitinkamą dalį.

Pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, jog M. J., siekdamas lytiškai santykiauti su A. L., panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pavartodamas fizinį smurtą, suėmęs nukentėjusiąją už pečių ją pastūmė pargriaudamas ant lovos bei užgulė, tačiau savo ketinimų nebaigė dėl to, kad liudytojas P. R. pavartojęs fizinę jėgą, atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios sudarydamas galimybę nukentėjusiajai pabėgti ir pasislėpti. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. 1 d. kaip pasikėsinimas.

Nors kaltinamasis dėl atviros vagystės savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog mažametės telefoną paėmė tik dėl to, kad nukentėjusioji juo niekam nepaskambintų, o tikslo pagrobti telefoną jis neturėjo, tačiau tokie jo parodymai neatitinka bylos aplinkybių, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taigi paties fakto, jog kaltinamasis pagrobė iš mažametės rankų mobiliojo ryšio telefoną, jis neneigia, tačiau tvirtina neturėjęs tyčios jo užvaldyti. Pažymėtina, jog vagystė laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai kaltininkas užvaldė pagrobtus daiktus ir gali jais laisvai disponuoti. Kai pagrobti daiktai išnešami iš įvykio vietos, kad būtų sudaryta galimybė šiais pagrobtais daiktais laisvai disponuoti, vagystė laikoma jau baigtu nusikaltimu. Bylos duomenys liudija, jog kaltinamasis nukentėjusiosios telefoną užvaldė, pagrobęs mažametei jį iš rankų. Pats kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pagrobtas telefonas suskambo, kai jis buvo užsnūdęs tualete, tada supratęs, kad jį pagrobė, telefoną išmetė. Taigi kaltinamasis M. J. užvaldė svetimą, L. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, jį pagrobė atvirai, išplėšdamas jį iš mažametės rankų, jo nenumetė ir nepaliko, o įsidėjo į savo kišenę ir išsinešė iš įvykio vietos, o supratęs, kad pagal telefono skambėjimą jį gali surasti, pagrobtą telefoną išmetė, t. y. jis atvirai, tyčia, neteisėtai, užvaldė svetimą turtą. Todėl kaltinamojo motyvai, kad jis nesiekė pagrobti nukentėjusiosios telefono, yra atmetami kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms ir abejonių nekeliančioms aplinkybėms, todėl kaltinamojo M. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. ir 178 str. 2 d.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam M. J. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. M. J. pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą prieš mažametę, tačiau nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 149 str. 4 d. numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, M. J. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 149 str. 4 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes jam taikyti 54 str. 3 d. nuostatų nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios pagal įstatymą L. L. 10 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nors kaltinamasis M. J. civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. L. patyrė fizinį skausmą, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau fizinė prievarta nėra vienintelis kriterijus lemiantis priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Bylos medžiaga leidžia neabejotinai spręsti, kad mažametė patyrė dvasinius išgyvenimus, susijusius su grėsme netrukus patirti seksualinę prievartą, kas lėmė jos pabėgimą pusnuogei iš namų ir pasislėpimą tvarte. Šios aplinkybės nedviprasmiškai leidžia spręsti, kad mergaitė buvo išsigandusi grėsmingai bei seksualiai nusiteikusio, nuo alkoholio apsvaigusio suaugusio vyro. Maža to, pati mergaitė duodama parodymus parodė, kad jai suprantama, jog kaltinamasis norėjo ją išžaginti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad mergaitė suvokė jai kilusią grėsmę, buvo įbauginta ir tai lėmė, kad ji pabėgo ir slėpėsi. Pastebėtina, kad ir liudytoja J. J. parodė, kad mergaitė po kurio laiko buvo sunerimusi ir teigė nenorinti apie tai kiekvieną kartą pasakoti, nes nori pamiršti tą įvykį. Šios aplinkybės rodo, kad mergaitę išties po įvykio išgyveno, kurį lėmė dėl M. J. veiksmų patirtas sukrėtimas. Svarbu ir tai, jog mergaitė buvo užpulta jos pačios namuose, naktį, esant vienai namuose. Todėl teismo manymu, įvertinus šias aplinkybes 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai suma nėra aiškiai per didelė. Pastebėtina, kad M. J. yra gana jauno amžiaus, todėl turi galimybę įsidarbinti ir šią sumą išmokėti. Be to, tokia neturtinės žalos suma atitinka ir LAT formuojamą teismų praktiką.

Daiktinis įrodymas - L. L. pateikti dukros naktiniai baltiniai, kuriais vilkėjo A. L. įvykio metu, saugomi Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-23.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-11-10 iki 2012-11-23.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią - suėmimą.

Priteisti iš M. J. A. L. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą - L. L. pateiktus dukros naktinius baltinius, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.