Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-824-900/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
1-824-900/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29170-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-824-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29170-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2015 m. gegužės 23 d. apie 21⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui E. V. - du kartus į veido sritį, jam pargriuvus keliu bei alkūne spaudė krūtinę, uždėjęs rankos plaštaką ant veido suko galvą, sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) A. V. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (50-52, 55-57, 59-60 b. l.), kuriuose nurodyta, kad E. V. yra jo brolis. 2015 gegužės 22 d. apie 21⁰⁰ val. jis (A. V.) grįžo namo pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad iš jo kambario be jo žinios brolis E. V. išnešė jam priklausančius baldus į holą, o kitus daiktus - į kiemą. Paklaustas, kodėl taip pasielgė, brolis atsakė, kad baldus sudegins, kad jam tėvai užrašys namą, tad jis gali daryti ką nori. E. V. konflikto metu grasino padegti jo statomą namą bei išžudyti jo šeimą. Tai sukėlė jo agresiją, nesusivaldęs puolė prie brolio, norėjo papurtyti jį rankomis už žandų. Tuo metu brolis ant rankų laikė mažametį sūnų F. Brolis paleido vaiką. Įtariamojo sutuoktinė nuvedė vaiką į kambarį. Palietus brolio veidą, jo dešinės rankos nykštys įlindo E. į burną ir tas pirštą sukando. Užkliuvę už šiukšlių maišų, abu nugriuvo ir susigrūmė. E. griebė jam už lytinių organų. Norėdamas ištrūkti, galėjo suduoti jam kumščiu į veidą. To neneigia, bet dėl patirto streso nepamena. Taip pat grumtynių metu galėjo broliui ranka ir keliu spausti krūtinę, bet to nepamena, nes viskas vyko labai greitai. D. V., gindama E., kumščiu sudavė jam į nugarą, sprandą. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Nukentėjusiojo E. V. parodymais, užfiksuotais protokole - pareiškime ir apklausos protokoluose (3, 13-17 b. l.), kuriuose teigiama, kad A. V. yra jo brolis. Šiuo metu santykiai tarp jų pašliję, jie nebendrauja, nesutarimai tęsiasi apie 4 m. Nesutarimai su A. vyksta dėl tėvų turto, dėl to, kad, būdamas pas tėvus, A. V. savivaliauja. Nuo vaikystės jie su broliu tėvų namuose turėjo ir tebeturi po atskirą kambarį, kuriame dabar negyvena. Nukentėjusiojo kambarys yra pereinamas, todėl jei A. V. nori patekti į savo kambarį, jis turi pereiti pro nukentėjusio kambarį. A. V. savo kambarį pavertė sandėliuku, ten laiko įvairius daiktus, baldus. Kambarį laiko užrakintą, bet prireikus jis visada geranoriškai A. duodavo raktus nuo kambario. 2015 m. gegužės 22 d. jo sugyventinei D. V. paskambino jo tėvas ir pranešė, kad A., būdamas jo namuose, sugadino kambario durų spyną. Tą dieną brolis neskambino ir durų rakto neprašė. Jis (E. V.) nuvažiavo pas tėvus į namus, matė sugadintą spyną. Brolio baldus iš kambario pernešė į holą ir ten paliko, kad jis juos bet kada galėtų pasiimti. Tuo metu A. namuose nebuvo. Paskui jis (E. V.) išvažiavo namo.

2015 m. gegužės 23 d. jis (E. V.) su drauge D. ir sūnumi F. nuvažiavo pas tėvus, po to išėjo į savo tame pačiame kaime turimą sodybą. Vakare apie 21⁰⁰ val. visi sugrįžo pas tėvus persirengti. Brolis A. stovėjo kieme. Jis jį iš karto užsipuolė, ėmė priekaištauti dėl išneštų baldų. Tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu jis laikė sūnų F. ant rankų. Brolis A. buvo įtūžęs. Atsikirsdamas jis pagrasino, kad sudegins E. V. statomą namą, bet neketino to daryti, taip pasakė apimtas pykčio. Negrasino išžudyti A. šeimos. Konflikto metu brolis puolė ant jo. Jis spėjo ant žemės pastatyti sūnų F., kai A. tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą, paskui parvertė ant šiukšlių ir keliu bei alkūne prispaudė krūtinę, jam skaudėjo. Gindamasis A. suėmė už lytinių organų ir juos taip pat spaudė. A. uždėjo plaštaką ant veido ir suko galvą. Gindamasis įkando A. į pirštą. Norėdama juos išskirti, D. kumščiu sudavė A., nematė kiek kartų. Po to A. jį paleido. A. jo neatsiprašė, su juo nesitaikys, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojos D. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (29-31 b. l.), kuriame pažymėta, kad E. V. yra jos sugyventinis, augina 3 m. sūnų F. V. Ji su sūnumi ir sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini). E. brolis A. V. su šeima taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Brolių tarpusavio santykiai nėra geri. Jie maždaug 10 m. pykstasi dėl tėvų turto.

2015 m. gegužės 22 d. apie 14⁰⁰ val. liudytojai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. tėvas ir pranešė, kad A. sugadino E. kambario durų spyną, minėjo, kad iškvietė policiją. A. neskambino E. ir neprašė kambario durų raktų. Vakare ji su E. nuvyko pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini). A. gali patekti į savo kambarį per E. kambarį. Pamatė sugadintą E. kambario durų spyną. Kad A. daugiau nereiktų vaikščioti, gadinti spynos, E. iš A. kambario išnešė baldus į holą. Tokiu būdu E. norėjo apginti tėvą, jo namus, nes A. tėvų namuose daro ką nori. A. baldų į kiemą E. neišnešė. Paskui liudytoja su E. ir sūnumi išvažiavo namo.

2015 m. gegužės 23 d. apie 12⁰⁰ val. ji su E. ir sūnumi vėl nuvyko pas E. tėvus. Pas E. tėvus persirengė ir nuėjo į savo sodybą tame pačiame miestelyje. Apie 21⁰⁰ val. grįžo iš sodybos į namus pas E. tėvus. Kieme stovėjo A., už 5 min. atvažiavo jo sutuoktinė L. V. Tada tarp E. ir A. įvyko konfliktas. Nepamena, kas pradėjo konfliktą. Konfliktas tarp brolių įvyko dėl A. baldų. A. buvo supykęs, kad jo baldai iš kambario pernešti į holą. E. ant rankų laikė sūnų F. A. pribėgo prie E. ir trenkė (nepastebėjo, kuria rankos dalimi: kumščiu ar delnu) jam į veido sritį. Prieš tai E. spėjo sūnų F. pastatyti ant žemės. Liudytoja sutriko, ją ištiko šokas, todėl nepastebėjo, kiek dar kartų A. sudavė į veidą E. Greit prie sūnaus F. pribėgo L. ir patraukė vaiką toliau nuo vyrų. A. parvertė E. ant žemės ir užgulė jį visu kūnu, pridėjo rankos plaštaką E. ant skruosto ir jį spaudė, suko galvą. Nematė, kad A. būtų smaugęs E., keliu, alkūne spaudęs jam krūtinę. Nematė, kad E. būtų suėmęs A. už lytinių organų, įkandęs į pirštą, sužaloto A. piršo. Norėdama, kad baigtųsi muštynės, liudytoja sudavė kumščiu A. kokius keturis kartus į sprandą. L. savo sutuoktinio prašė baigti muštis. Paskui iš kambario išėjo E. ir A. tėvas ir brolius išskyrė.

Liudytojo V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (32-34 b. l.), kuriame nurodyta, kad A. V. ir E. V. yra jo sūnūs. Sūnūs su šeimomis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su sutuoktine Z. gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumis yra geri, sūnūs jo atžvilgiu nesmurtauja, tik A. konflikto metu jį kelis kartu buvo apstumdęs. A. su E. nesutaria seniai. Jie yra ūmaus charakterio, nervingi. Liudytojo manymu, sūnūs pykstasi dėl jo (tėvo) turto. A. jam buvo užsiminęs, kad jei jis padalintų turtą - pykčiai tarp jų baigtųsi.

2015 m. gegužės 22 d. pas jį į namus atvažiavo sūnus A. Buvusiame savo vaikystės kambaryje A. buvo susidėjęs baldus ir įvairius kitus daiktus. Šalia A. kambario yra ir E. nuo vaikystės buvęs kambarys. Kadangi E. kambarys yra pereinamas, tai jų kambarių durys vienerios. Kambario durys rakinamos raktu, nes sutuoktinė turi problemų su atmintimi, iš kambarių ji neša įvairius daiktus ir juos sudeda į kitas vietas. Minėto kambario durų raktą turi tik E.. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl kiti šeimos nariai neturi raktų. 2015 m. gegužės 22 d. A. reikėjo iš savo kambario pasiimti detalę, todėl jis grąžtu sugadino durų spynos širdelę ir pateko į savo kambarį. A. įspėjo tėvą, kad eis gadinti spynos. Jis jam to daryti neleido, sakė, kad iškvies policiją. Tačiau A. vis tiek sugadino durų spyną. Supykęs liudytojas išsikvietė į namus policijos nuovados tyrėją. Pareiškimo dėl sugadintos durų spynos neberašė, persigalvojo. Apie sugadintas duris liudytojas norėjo pranešti sūnui E., tačiau jam neprisiskambino. Tada paskambino jo draugei D., o ši perdavė žinią E. Kitą dieną apie pietus E. su šeima atvyko pas jį. Matyt iš pykčio, E. iš A. kambario išnešė į holą baldus.

2015 m. gegužės 23 d. ryte pas jį atvažiavo sūnus A., paskui jis kažkur išėjo. Vakare apie 21⁰⁰ val. liudytojas buvo kambaryje, kai išgirdo iš kiemo sklindantį triukšmą. Išėjęs kieme pamatė A. su E., gulinčius ant šiukšlių netoli namų. A. kūnu buvo užgulęs E. Kai sūnūs pamatė jį (tėvą), išsiskyrė, nebesimušė. Kieme tuo metu buvo D. ir L. Matė, kad A. iš piršto bėgo kraujas. Ant E. veido sužalojimų nepastebėjo. A. išvažiavo namo, o E. iškvietė policiją.

Liudytojos L. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (35-37 b. l.), kuriame teigiama, kad A. V. yra jos sutuoktinis, o E. V. yra sutuoktinio brolis. Tarp A. ir E. tarpusavio santykiai pašliję. Jie pykstasi dėl tėvų turto. Liudytoja su E. šeima ir uošviais bendrauja minimaliai. A. savo tėvų namuose nuo vaikystės kambaryje buvo pasidėjęs baldus bei kitus daiktus. 2015 m. gegužės 22 d. jos sutuoktinis nuvažiavo darbuotis pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis turi žemės, ūkininkauja. Kaip liudytojai pasakojo sutuoktinis, sutuoktiniui iš savo kambario reikėjo pasiimti detalę, o kambarys buvo užrakintas, kambario durų rakto neturėjo. Norėdamas patekti į savo kambarį, sutuoktinis sugadino durų spyną. Vakare sutuoktinis liudytojai pasakė, kad E. buvo atvažiavęs pas tėvus ir iš buvusio jo vaikystės kambario į kitą kambarį pernešė baldus. 2015 m. gegužės 23 d. liudytoja su sutuoktiniu nuvyko į savo sodybą, esančią tame pačiame kaime, kuriame gyvena uošviai. Ryte užsuko pas uošvius. Vakare po darbų A. nuėjo pas savo tėvus. Buvo sutarę, kad liudytoja paims jį iš uošvių. Kažkur apie 21⁰⁰ val. ji automobiliu atvažiavau pas uošvius į kiemą. Kieme rado A., E., D., E. sūnų F.. Tarp jų vyko konfliktas. A. pasakė, kad nori, jog E. suneštų jo baldus į jo kambarį. Dar aiškinosi dėl žemės. E. ir jo draugė D. provokavo konfliktą, grasino sudeginti jų baldus, namą, o juos pačius išžudyti. Tada A. neišlaikė nervai ir jis suėmė rankomis E. už veido, pargriovė jį ant šiukšlių krūvos ir kūnu prispaudė. Prieš tai E. laikė sūnų F. ant rankų. Kai A. pripuolė prie E., liudytoja pribėgo, paėmė ir nuvedė F. į kambarį. D. jos sutuoktiniui kumščiu sudavė ne mažiau kaip 14 kartų į nugarą, sprandą. E. iš kažkur pasiėmė kuolą ir puolė ant mano A., liudytoja puolė į jų tarpą. E. apsiramino ir nebepuldinėjo. Viskas vyko labai greitai, todėl liudytoja ne visas įvykio aplinkybes pastebėjo. Nematė, kad A. būtų smaugęs E., spaudęs keliu ir alkūne krūtinę, kumščiu sudavęs į veidą. Ant E. veido liudytoja sužalojimų nepastebėjo. Jos sutuoktiniui buvo kruvina dešinė ranka, nes E. dantimis sužalojo dešinės rankos nykštį.

Taip pat tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (9-10 b. l.); specialisto išvadomis Nr. G 709/15(04) ir Nr. G 721/15 (04) apie įtariamajam ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų pobūdį, kiekį ir teisinį vertinimą (22, 62-63 b. l.), daikto (skaitmeninio garso įrašo nukentėjusiajam skambinant į BPC kopijos) apžiūros protokole (42-43 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto, jei nebuvimas nesusijęs su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (87-89 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų registrus neįtrauktas (68-70 b. l.). Vedęs (71 b. l.). Dirba (72 b. l.). Aštuonis kartus baustas administracine tvarka vien tik už smulkius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, du kartus surašytas administracinis nurodymas, kas baustumo neužtraukia (76-82 b. l.). Neteistas (83 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinius, priežastis, emocinę kaltinamojo būklę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta. Laisvės apribojimo bausmės trukmė parenkama mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, bausmės atlikimo metu įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - (64-65 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmės, įpareigojant A. V. bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė