Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė 2012-10-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. M. paskyrė 150 litų baudą už tai, kad jis 2012 m. spalio 3 d. 18 val. 25 min. Kaune, Pramonės pr. 29, vairuodamas automobilį „Chevrolet Kalos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nedavė kelio kitam automobiliui ir į jį atsitrenkė, apgadintos abi transporto priemonės. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas R. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Paaiškino, kad neteisinga, kad jis nedavė kelio kitam automobiliui. Išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės jis moka gerai. Eismo įvykio schemos neneigia, tačiau šita schema yra nepakankama. Jie nupaišė tik vieną mašinų juostą. Nors prie „Maxima“ yra daug mašinų eilių. Kitas vairuotojas važiavo iš stovėjimo aikštelės, akivaizdžiai išvažinėjo iš aikštelės. Matyt tas vairuotojas tikėjo, kad jis labai greitai išvažiuos, tačiau jis važiuoja tam tikru tempu ir nesugebėjo jam pasitraukti. Manantis, kad kito automobilio vairuotojas tiesiog nesuspėjo sustabdyti. Smūgis buvo ant tiek minusinis, kad visos šitos baudos yra nesuvokiamas dalykas. Jo mašina nepatyrė jokio apgadinimo. To vairuotojo tėvas kalbėjo apie draudimą, nors ten nėra ką forminti. Jisai pasakė, kad dar pas jį buferis įtrūkęs. Kaip jis tik ką išlipęs iš automobilio galėjo matyti anoje pusėje esantį įtrūkimą? Kaip galėjo įtrūkti šone, o ne susidaužimo vietoje? Yra įsitikinęs, kad to vairuotojo tėvas yra patyręs. Jis nutarė, kad yra gera proga pasipelnyti draudimo bendrovės sąskaita ir nutarė tai fiksuoti. Tai pigaus melo byla. Prašo teismo pažiūrėti principingai. Kad tas automobilis išvažiavo iš kitos stovėjimo vietos, jis remiasi prielaida. Jis išvažiuodamas atbulas visada žiūri į juostą, iš kurios yra judėjimas. Jis žiūrėjo ir nieko nebuvo. Jo įsitikinimu jis išvažiavo iš parkavimo vietos. Jis sustojo, permetinėjo bėgį ir buvo susidūrimas. Jis labai greitai išlėkė. Atstumas yra visai nedidelis, bet pagal tą situaciją jis iššoko labai greitai. To automobilio nematęs. Jeigu jis išvažiuoja, tai žiūri į eismo juostą, o ne į stovinčius automobilius. Kelių policija atvažiavo po pusvalandžio, nieko neapklausė, sakė tartis. Policija neatliko jokio tiriamo darbo. Policija turėjo eiti prašyti pasižiūrėti vaizdo kamerą. Aikštelės yra filmuojamos. Jie turėjo tirti stabdymo kelią. Yra tam tikros technologijos. Jeigu yra tokia situacija, kad kelių policija negali ištirti, tai ji turi pripažinti, kad nenustatytas kaltininkas. Ji vadovavosi vidine nuojauta. Matavimai buvo atlikti.

Liudytojas E. Č. parodė dirbantis Kauno AVPK. Įvykį atsimena. „Opel Corsa“ atvažinėjo į PC „Maxima“ aikštelę, o kitas automobilis „Chevrolet“ išvažinėjo. „Opel Corsa“ stabtelėjo, kad praleisti išvažiuojantį automobilį iš stovėjimo vietos, o tas išvažiuodamas nepastebėjo gale stovinčio „Opel Corsa“ automobilio. „Opel Corsa“ bandė šiek tiek atgal važiuoti. Tačiau jis vis tiek nematė ir kliudė tą automobilį. Jie vietoje kaltų nenustatė. Parašė tarnybinį pranešimą. Kolega nubraižė eismo įvykio schemą. Nusiuntė medžiagą į Kelių policijos valdybą. Buvo tamsus paros metas. Oro sąlygų nepamena. Jis su kolega nuėjo pas apsaugos darbuotojus ir sužinojo, kad vaizdo kameros nieko nefiksavo. Apsaugos darbuotojai jau tą įrašą peržiūrinėjo, nes prieš tai jau kažkas jų prašė.

Liudytojas R. N. parodė dirbantis Kauno AVPK. Parodė, kad tai buvo spalio 3 d. prie PC „Maxima“ parduotuvės. Gavo iškvietimą. Atvykus buvo „Opel“ automobilis. Buvo vairuotojas jaunas. Iš pradžių lyg tai susitarė rašyti deklaracijas. Po to susiginčijo. „Opel“ vairuotojas papasakojo, kad kitas automobilis atbulinis išvažinėjo ir atsitrenkė į juos. Jie bandė vaizdo kamerų įrašą pasižiūrėti, bet nepavyko, nes tuo metu kameros buvo nusuktos. Vairuotojas, kuris važiavo atbulas, nesutiko. Jis aiškino, kad išvažiavo ir sustojo. Automobiliai po susidūrimo taip ir stovėjo. Ginčų dėl schemos nebuvo. Visi sutiko. Kaltės klausimo vietoj nesprendė. Gali būti, kad kitoje aikštelės pusėje stovėjo automobiliai. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos yra darytos maždaug įvykio vietoje. Įvykio dalyviams sudarė galimybę susipažinti su eismo įvykio vietos schema.

Liudytojas M. S. parodė, kad vairavo automobilį „Opel Corsa“. Keleivio vietoje važiavo tėtis. Atvažiavo į PC „Maxima“ ir pamatė išvažiuojančią mašiną iš invalidų vietos. Sustojo jos praleisti. Jis išvažinėjo ir nestojo. Pavažiavęs atgal tol, kol jam pyptelėjo iš paskos stovėjęs automobilis. Į jį įvažiavo. Išlipęs R. M. pasakė, kad jo nematė, kad yra kaltas, atsiprašė. Jis pradėjo vos ne tyčiotis, kad mašina centus kainuoja. Tada pasiūlė rašyti deklaraciją. Tada jis pasakė, kad nesirašys ant deklaracijos, nes jis nekaltas. Susidūrimo metu nuskilo priekinis buferis ir juostelė kairės pusės link sparno. Atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį, į kairę pusę. Nukrito kairė juostelė vairuotojo pusėje ir įskilo buferis. Išvažiuojantis automobilis atsirėmė galinio bamperio viduriu. K. P. buvo toje vietoje. Ji matė tą susidūrimą.

Liudytojas Rimantas D. S. parodė, kad spalio 3 d. atvažiavo į „Maximą“. Ieškojo vietos kur sustoti. Sūnus vairavo automobilį „Opel Corsa“. Jis sėdėjęs keleivio vietoje. Pamatė, kad iš stovėjimo vietos išvažiuoja vienas automobilis. Pasakė sūnui, kad stotų ir palauktų. Pamatė, kad stovėjimo vieta skirta invalidams. Pasakęs, kad nieko nebus, bet išleisti reikėjo. Pamatė, kad jis artėja. Jie paspaudė signalą. Spėjo atgal pavažiuoti. Dar iš paskos mašina signalizavo. Tada atsitrenkė į juos. Žmogus išlipo ir pasakė, kad jų nepamatė. Sakė, kad mašiną už jų tai pamatė. Jie pasakė, kad surašysim deklaracijas. Pradėjo rašyti. Jis pradėjo aiškinti, kad čia tik keli centai ir jie daugiau pravažinės po draudimus. Žmogus pasakė, kad nepasirašys. Pasakė, kad jie jam įvažiavo. Jeigu jis būtų iš karto pasakęs, kad jie įvažiavo, jis būtų paprašęs tos mašinos iš paskos būti liudininku. Tada kvietė policiją.

Liudytoja K. P. parodė, kad laukė atvažiuojant M. S.. Matė, kad mašina išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Ji stovėjusi prie pastato, kur yra praėjimas. Stovėjo mašina, kuri išvažinėjo. Paskui stovėjo mašina ir dar eilutė išsirikiavusi. Kai išvažinėjo mašina, paskui ją esanti mašina, į kurią atsitrenkė, dar pavažiavo atgal. Bet iš galo jai pradėjo pypsinti. Ta išvažinėjanti mašina stuktelėjo į priekyje stovinčią mašiną. Po susidūrimo išlipo ir ji girdėjo, kad atbulas važiavęs vairuotojas pripažino savo kaltę. Sakė, kad mašinos nematė. Po to siūlė pasirašyti deklaraciją, bet tada jis pasakė, kad nėra kaltas. Pasakė, kad jie patys kalti. Jis greitai pakeitė savo nuomonę.

Eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad Kaune, Pramonės pr. 29, prekybos centro stovėjimo aikštelėje susidūrė automobiliai „Chevrolet Kalos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. M. ir „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. S.. Susidūrimo metu apgadinti abu automobiliai (b.l. 11).

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Kaip matyti iš pareiškėjo R. M. paaiškinimų, jis daro prielaidą, kad M. S. vairuojamas automobilis ne atvažiavo į stovėjimo aikštelę, bet greitai išvažiavo iš automobilių stovėjimo eilės, esančios už jo automobilio, ir nespėjęs sustabdyti atsitrenkė į sustojusį pareiškėjo automobilį. Tokią prielaidą pareiškėjas daro remdamasis tuo, kad jis žiūrėjo į dešinį galinio vaizdo veidrodėlį ir jokių mašinų nematė. Taip pat nurodė, kad susidūrimo metu jis jau buvo baigęs manevrą atbulas ir rengėsi važiuoti į priekį.

Liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymai yra priešingi pareiškėjo parodymams. Jie parodė, kad atvažiavus į stovėjimo aikštelę, pareiškėjo automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį M. S. vairuojamą automobilį.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo parodymai atmestini kaip paremti prielaidomis, jiems prieštarauja kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymus patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurios duomenų tikrumą patvirtino vairuotojai savo parašais. Ši schema patvirtina, kad automobilis „Chevrolet Kalos“ nebuvo baigęs išvažiavimo manevro, kadangi schemoje užfiksuota, jog priekinis automobilio ratas yra 1,20 m atstumu arčiau šaligatvio nei užpakalinis ratas. Tai paneigia pareiškėjo parodymus, kad susidūrimas įvyko jam sustojus, t.y. pabaigus važiuoti atbuline eiga ir ruošiantis važiuoti į priekį.

Taip pat atmestina pareiškėjo prielaida, kad automobilis „Opel Corsa“ išvažinėjo iš lygiagrečiai stovinčių automobilių eilės. Nustatyta, kad automobiliu „Opel Corsa“ važiavo M. S. ir R. D. S.. M. S. ir K. P. parodė, kad jie mokosi toje pačioje mokykloje ir ruošėsi renginiui. K. P. laukė atvažiuojančio M. S., nes kartu turėjo eiti apsipirkti. Šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad M. S. atvažiavo į stovėjimo aikštelę, o ne išvažinėjo iš jos.

Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Taigi tiek šeimos nariai, tiek artimi giminaičiai, tiek draugai gali būti apklausiami byloje, jų parodymai yra leistini įrodymai. Spręsti, ar šie parodymai yra patikimi, yra teismo diskrecija. Kadangi liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymus patvirtina kitos nustatytos objektyvios aplinkybės, teismas juos vertina kaip patikimus.

Nėra pagrindo daryti išvadą, kad policijos pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes. Jie sudarė eismo įvykio vietos schemą, atliko reikalingus matavimus, užfiksavo automobilių padėtį po eismo įvykio. Taip pat į įvykio vietą iškviesti pareigūnai kreipėsi į prekybos centro apsaugos darbuotojus dėl eisimo įvykio vietos vaizdo įrašo, taigi atliko visus įmanomus veiksmus.

Kelių eismo taisyklių 119 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Visuma ištirtų įrodymų patvirtina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad pareiškėjas pažeidė minėtą reikalavimą, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti suagu. Teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, nustatė, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra pareiškėjo R. M. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 119 punkto reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. M. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-10-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2039543-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.