Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei, gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Palangos miesto apylinkės teismo 2006-09-12 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 255 str. 1 d. – 2 MGL (250 litų) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs; Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. nutraukta, vadovaujantis BK 38 str. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P., 2009-07-30 panaikinus jam leidimą laikyti (nešioti) ginklą Nr. 3783, t.y. pistoletą SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro, Nr. S213846, įstatymo numatyta tvarka nepranešė bei nepateikė policijai jam nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), laikomų 300 vnt. 9 mm Browning kalibro šovinių, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų iki 2011-04-05 14.20 val., kol juos policijos pareigūnams pateikė jo sutuoktinė J. P..

Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis turėjo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau 2009-07-30 leidimas laikyti (nešioti) ginklą Nr. 3783, t.y. pistoletą SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro, Nr. S213846, buvo panaikintas, kadangi šį ginklą jis pametė. Ginklo pametimo metu jis šovinių nebeturėjo, nes buvo iššaudęs. 2005 metais jis buvo nubaustas už per didelio šovinių kiekio laikomą, kadangi leidžiama buvo laikyti 300 vnt. Todėl 256 vnt. virš leistino kiekio šovinių buvo iš jo paimta. Ir tuos 300 vnt. šovinių jis buvo iššaudęs. 2011-04-05 jo sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus dėl kilusio tarp jų eilinio konflikto. J. P. pateikti pareigūnams šoviniai yra ne jo. Tačiau rasta šovinių dėtuvė gali būti jo, nes panaši buvo į turėtą, ir neatsimena, ar pistoleto dėtuvę buvo pametęs kartu su pistoletu.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2011-04-05 patruliuojant kartu su V. V., gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK nuvykti į (duomenys neskelbtini) dėl buitinio konflikto. Nuvykus į įvykio vietą, J. P. paaiškino tvarkiusi rūsį ir radusi maišelį su šoviniais. Maišelyje buvo ir SIG SAUER ginklo dėtuvė. Moteris tvirtino, kad maišelis su šoviniais yra jos vyro, tačiau buvęs įvykio vietoje kaltinamasis R. P. tai neigė.

Liudytojas V. V. parodė taip pat, kaip ir liudytojas T. P.. Be to, jis parodė, kad tik J. P. teigė, jog vyksta konfliktas su kaltinamuoju R. P..

Liudytoja I. K. parodė, kad 2011-04-05 iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) dėl buitinio konflikto. Įvykio vietoje J. P. pateikė šaudmenis, nurodė, kad jie priklauso jos sutuoktiniui. Šoviniai buvo penkiose dėžutėse. Iš jų keturiose po 50 vnt., o vienoje 44 vnt. šovinių. Buvo apžiūrėtas ir namo rūsys, kadangi J. P. teigė radusi šovinius rūsyje.

Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad 2011-04-04 tvarkydama namo rūsį, rado 6 dėžutes su šoviniais ir dėtuvę su šoviniais, kurie buvo sudėti į „Iki” maišelį. 2011-04-05 maišelį padėjo į holo sieninę spintą, prieš tai paskambino policijos pareigūnams. Šoviniai yra jos vyro R. P., kuris anksčiau turėjo ginklą. Kiek pamena, policijos pareigūnai suskaičiavo 300 vnt. šovinių (T. 1 b. 1. 41-42; 43-44; 107).

Specialistas S. M. paaiškino, kad įvykio vietoje rasta dėtuvė tinka kelių modelių SIG SAUER markės pistoletams, tame tarpe ir SIG SAUER P 232 SL. Ant pačios dėtuvės buvo pažymėtas SIG SAUER firminis gamyklos ženklas.

Iš 2011-04-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini). Hole ant grindų rastas maišelis „Iki“, šalia penkios dėžutės po 50 vnt. 9 mm kalibro šovinių, viena dėžutė su 44 vnt. 9 mm kalibro šovinių. Maišelyje yra dėtuvė su šešiais 9 mm kalibro šoviniais. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtos 6 dėžutės ir dėtuvė su 300 šovinių (T. 1 b. 1. 7-12).

Iš specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-685 matyti, kad tirti pateikti Italijos pramoninės gamybos 9 mm. kalibro (9x17) „Browning“ tipo šoviniai, skirti to paties kalibro įvairių modelių pistoletams, yra šaudymui tinkami, B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Pateikti šaudmenys tinkami šaudyti iš SIG SAUER markės pistoleto. 50 šaudmenų iššaudyta tyrimo metu (T. 1 b.1. 17-18).

Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus viršininko R. K. 2011-04-08 raštu Nr. 20-11-S-1338 nustatyta, kad 1998-06-03 R. P. išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą Nr. 3783, t. y. pistoletą SIG SAUER P 232 SL 9 mm Browning kalibro, Nr. S213846. 2008-08-25 pistoletas buvo pavogtas, 2009-06-03 baigėsi leidimo laikyti (nešioti) ginklus galiojimo laikas. R. P. leidimo nepratęsė, todėl 2009-07-30 leidimas laikyti (nešioti) ginklą Nr. 3783 panaikintas. Apie priimtą sprendimą R. P. informuotas. Pagal tuo metu galiojusį LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą R. P. galėjo turėti iki 300 vnt. 9 mm Browning kalibro šovinių, tačiau panaikinus leidimą privalėjo pristatyti į Licenzijavimo skyrių arba Lietuvos Respublikos ginklų fondą (T. 1 b.1. 22).

Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus viršininko R. K. 2011-04-26 raštu Nr. 20-11-S-1542 nustatyta, kad R. P. 2005 metais baustas už per didelį šovinių kiekio laikymą, t. y. namuose rasta 556 vnt. Pagal tuo metu galiojusį LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą R. P. galėjo turėti iki 300 vnt. 9 mm Browning kalibro šovinių. 2005-06-09 į Ginklų fondą priduota 256 vnt. ( T. 1 b.1. 24).

Iš pažymos apie asmens baustumą nustatyta, kad 2005-06-08 R. P. nubaustas pagal LR ATPK 196 str. 100 litų bauda už tai, kad 2005-03-28 adresu (duomenys neskelbtini) turėjo įgijęs 256 vnt. šovinių daugiau nei numato įstatymas (T. 1 b.1. 81-86).

Kauno apskrities VPK 2009-07-30 sprendimu Nr. 20-11-IL-l720 R. P. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 3783 (T. 1 b.1. 27).

Iš 2009-08-03 Kauno apskrities VPK rašto Nr. 20-11-S-2292 matyti, kad R. P. išsiųstas pranešimas apie tai, kad panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 3783 ( T. 1 b.1. 28).

Iš Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie LR Vyriausybės 2005-06-09 pažymos Nr. 6GF-264 apie šovinių pridavimą nustatyta, kad 2005-06-09 R. P. pridavė 256 vnt. šovinių 9 mm Browning kalibro (T. 1 b.1. 30).

Palangos miesto apylinkės teismo 2006-09-12 baudžiamuoju įsakymu R. P. buvo nuteistas už tai, kad 2006-08-25 degalinėje „Lietuva Statoil“ ant automobilio stogo pasidėjo rankinę, kurioje buvo teisėtai laikomas pistoletas SIG SAUER P 232 9 mm kalibro Nr. S 213846 be dėtuvės ir šovinių, ir pamiršęs rankinę su ginklu, išvažiavo, o vėliau jos nerado. Tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 255 str. 1 d. ( T. 1 b.1. 141-142).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. P. po to, kai 2009-07-30 buvo panaikintas jam leidimas laikyti (nešioti) ginklą Nr. 3783, tai yra, pistoletą SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro, Nr. S213846, įstatymo numatyta tvarka nepranešė bei nepateikė policijai jam nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) laikomų 300 vnt. 9 mm Browning kalibro šovinių, tai yra, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų iki 2011-04-05 14.20 val.

Kaltinamajam R. P. 2009-07-30 buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklą. Apie tai jis buvo informuotas. Todėl iki tol teisėtai laikytus 300 vnt. šaudmenų (šovinių) jis privalėjo tuoj pat perduoti policijos institucijai ar LR ginklų fondui. Nuo 2009-07-30 iki 2011-04-05 14.20 val. 300 vnt. 9 mm Browning kalibro šovinių laikė neturėdamas leidimo, o tai reiškia, kad neteisėtai. Neteisėtai laikė šaudmenis ilgą laiką.

Aukščiau išdėstytų įrodymų visetas rodo, kad rasti šaudmenys priklausė kaltinamajam R. P.. Pastarasis turėjo leidimą laikyti pistoletą SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro. Iš specialisto S. M. paaiškinimų matyti, kad šoviniai rasti kaltinamojo gyvenamojoje vietoje yra skirti naudoti pistoletui SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro. Kaltinamasis turėdamas leidimą laikyti ginklą pirkdavo tokius pat šovinius ir tokiame pat įpakavime. Kartu su neteisėtai laikomais šaudmenimis buvo rasta ir pateikta policijos pareigūnams šovinių dėtuvė, kuri yra skirta taip pat pistoletui SIG SAUER P232 SL, 9 mm Browning kalibro. Kaltinamasis R. P. nepaneigė, kad ši dėtuvė yra analogiška turėtai ir kad ji priklauso jo turėtam pistoletui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. praradęs pistoletą, šovinių į LR ginklų fondą, ar Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių nepridavė. Kiti šeimos nariai kaltinamojo gyvenamojoje vietoje leidimų ginklui, ginklų ir šaudmenų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad 2011-04-04 tvarkydama namo rūsį, rado 6 dėžutes su šoviniais ir dėtuvę su šoviniais, kurie buvo sudėti į „Iki” maišelį. 2011-04-05 maišelį padėjo į holo sieninę spintą, prieš tai paskambino policijos pareigūnams. Šoviniai yra jos vyro R. P., kuris anksčiau turėjo ginklą. Kiek pamena, policijos pareigūnai suskaičiavo 300 vnt. šovinių (T. 1 b. 1. 41-42; 43-44; 107). Šiuos J. P. parodymus patvirtino liudytojai T. P., V. V., I. K.. Prieštaravimų tarp šių įrodymų nėra, jie pagrįsti faktiniais duomenimis – kaltinamojo R. P. gyvenamojoje vietoje rastais šaudmenimis. Išdėstytų įrodymų pagrindu teismas laiko įrodyta, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasti šaudmenys ( 300 vnt. šovinių) priklausė kaltinamajam R. P..

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, pagaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. šie kiekiai nenustatyti. Todėl nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant kaltinamojo veiką, neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį teismas vertina, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį (vienetais), šių daiktų rūšį, galingumą, paplitimą, pritaikomumą, pavojingumą. Teismų praktikoje ir perpus mažesnis analogiškų šaudmenų kiekis yra laikomas dideliu. Todėl teismas laiko, kad neteisėtai laikytas šaudmenų - 300 vnt. šovinių kiekis yra didelis.

Kaltinamasis padarė sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų ir to norėjo. Nusikaltimo sudėtis formalioji, t.y. jis yra baigtas šiuo atveju nuo neteisėto šaudmenų laikymo pradžios momento. Kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai laikė šaudmenis. Tai rodo ginklo neturėjimo faktas. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 2 d. teisingai.

Kaltinamojo R. P. parodymai, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, nes rasti šaudmenys yra ne jo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems aukščiau aptartiems įrodymams. Kaltinamasis teigė, kad minėtus šovinius pateikė policijos pareigūnams jo žmona J. P. keršydama jam dėl susiklosčiusių jų tarpusavio santykių, nes tuo metu jie ruošėsi nutraukti santuoką. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. P. parodymų matyti, kad ji iškvietė policijos pareigūnus ne keršydama kaltinamajam, o bijodama, kad kaltinamasis R. P. nepanaudotų šių priemonių prieš ją konfliktuodamas. Kaltinamasis R. P. parodė, kad ginklo pametimo metu jis šovinių neturėjo, nes buvo iššaudęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, jog kaltinamasis jai sakė, kad po ginklo pametimo visus šovinius pridavė policijai. Teismas pasisakė anksčiau, kad kaltinamasis to nepadarė. Ji radusi šovinius namo rūsyje suprato, kad tai yra kaltinamojo, tačiau dėl to pretenzijų nereiškė, kadangi santykiai su kaltinamuoju buvo geri. Ji iškvietė policijos pareigūnus 2011-04-05, kai kaltinamasis grįžęs į namus pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, liepė išeiti iš namų, būdama išsigandusi ir bijodama, kad gali būti sumušta, pasiklaususi advokatės, kaip jai reikia elgtis tokioje situacijoje, iškvietė policijos pareigūnus ir pastariesiems pateikė minėtus šaudmenis. Kaltinamasis R. P., liudytojos Augustė ir M. P. parodė, kad šiuo metu kaltinamojo ir liudytojos J. P. tarpusavio santykiai yra geresni. Šių pagerėjusių santykių metu liudytoja J. P. atsisakė duoti parodymus, tačiau negautas ir pastarosios pareiškimas, kad ji būtų apkalbėjusi kaltinamąjį. Liudytoja A. P. parodė, kad prieš du metus prie tėvų namo tvoros rado juodą celofaninį maišą, kuriose buvo kažkokios dėžutės, todėl ji pagalvojusi, kad tai yra jos tėvo – kaltinamojo R. P. daiktai, parnešė į rūsį ir pamiršo. Maišelio turinio ji neapžiūrėjo, tik užčiuopė kažką panašaus į dėžutes. Liudytoja M. P. parodė, kad žinojo, jog kaltinamasis R. P. turėjo ginklą ir šovinių, tačiau šių daiktų niekada nematė. Jai esantis svarbus abiejų jos tėvų likimas. Motinos J. P. posakių kaltinamajam R. P. neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, todėl tvirtina, jog J. P. pasakė kaltinamajam R. P., kad „jei nepadės šaudmenys, tuomet padės narkotikai“ (T. 1 b.l. 130-131). Suprato, kad gali „pakišti“ narkotikus. Tėvai ginčijosi dėl turto pasidalinimo, nes tuo metu jie ruošėsi išsiskirti. Šiuo metu tėvai gyvena toliau kartu. Tačiau šių liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinamojo parodymų, kad rasti šaudmenys yra ne jo. Liudytojos A. P. parodymai, kad prie tėvų namo tvoros rado juodą celofaninį šiukšlių maišą, kuriose buvo kažkokios dėžutės, nepatvirtina aplinkybės, kad kažkas būtų atnešęs ir padėjęs šovinius, kuriuos A. P. slapta būtų atnešusi į kaltinamojo gyvenamojo namo vidų. A. P. parodė, kad rado ir parnešė juodos spalvos celofaninį maišelį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šoviniai buvo laikomi baltos spalvos „IKI“ maišelyje. Liudytoja A. P. neparodė, kad būtų radusi šovinius. Liudytojos M. P. parodymai ir jos nugirstas tėvų ginčas bei juo metu išsakyta J. P. frazė „jei nepadės šaudmenys, tuomet padės narkotikai“ neatskleidžia turinio esmės nei apie šaudmenis, nei apie narkotikus. Augustės ir M. P. parodymai nėra patvirtinti kitais įrodymais. Pastarosios buvo pakviestos duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. iniciatyva. A. P. pradžioje atsisakė duoti parodymus. Liudytoja M. P. parodė, kad jai esąs svarbus jos abiejų tėvų likimas, o tai reiškia, kad pastaroji suprasdama kaltinamojo padėtį nėra šališka. Tuo pagrindu vertinami ir liudytojos A. P. parodymai. Teismas laiko, kad pastarųjų parodymuose nėra esminių faktinių aplinkybių dėl šaudmenų priklausomybės ir kaltinamojo kaltės. Šiais liudytojų parodymais nurodomos dvi skirtingos versijos, tai yra, kad šaudmenys galimai yra ne kaltinamojo ir kad J. P. pranešė apie žinomai melagingą nusikaltimą. J. P. neturėjo galimybės įsigyti didelio kiekio šovinių, be to, neturėjo ir tikslo, nes neturėjo ginklo. Byloje nėra duomenų, kad šaudmenis į kaltinamojo gyvenamąjį namą būtų atnešę pašaliniai asmenys. Todėl liudytojų A. P. bei M. P. parodymai vertinami kaip kaltinamojo R. P. gynybos sudėtinė dalis, siekiant išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

(duomenys neskelbtini) akcininkai ir darbo tarybos pirmininkas R. P. charakterizuoja teigiamai (T. 1 b.l. 88-89; T. 2 b.l. 29-32).

Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas nuo neteisėto šaudmenų laikymo pradžios momento. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai laikė šaudmenis ir to norėjo. Kaltinamasis R. P. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už sistemingai darytus administracinius teisės pažeidimus.

LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). LR BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis R. P. šaudmenis buvo įsigijęs teisėtai, tai yra, įsigijimo metu turėdamas tam leidimą, juos laikė gyvenamojoje patalpoje, neketino realizuoti ar kitaip panaudoti, paskyrus kaltinamajam BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytą net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Esant nustatytoms išimtinėms aplinkybėms bei įvertinus nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad kaltinamojo R. P. nusikalstama veika yra mažiau pavojinga visuomenei. Todėl siekiant, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, jo atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, t.y. bauda ( BK 47 str. 2 d. 4 p.). Vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 47 str. 2003-04-10 įstat. red., kurios sankcija yra švelnesnė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, nustatomas baudos dydis, atitinkantis sankcijos vidurkį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas perduodant juos Lietuvos Respublikos Ginklų fondui (LR BPK 94 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti 151 MGL (19630 litų) bauda.

Įpareigoti R. P. baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. P. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: 250 vnt. šaudmenų ir dėtuvę, saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.