- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 1-29-333/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00848-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- M. V., I. V.
- Kaltinamasis
- L. S., S. M.
- Advokatai
- Vilma Petrauskienė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, gynėjui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajai M. V. ir jos įstatyminei atstovei bei nukentėjusiajai I. V., jos atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei, vertėjai N. G. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 284 str. 1 d.
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nurodantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-08-13 apie 18 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) name, aštuntame aukšte, viešoje vietoje - laiptinės aikštelėje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais L. S. kilusio konflikto metu, mažametės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sugriebusi I. V. už plaukų ištempė iš buto Nr. 61 į laiptinę, kur S. M. suėmęs už kaklo palenkė nukentėjusiąją link žemės, o šiai suklupus, abu kaltinamieji bendrais veiksmais sudavė I. V. ne mažiau dešimties smūgių rankomis į galvą ir viršutinę kūno dalį, tuo padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimo kaklo dešinėje pusėje bei kliniškai nustatytos lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos (galvos smegenų sukrėtimo) ir potrauminio streso sutrikimo. Tokiais veiksmais kaltinamieji L. S. ir S. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji L. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad paskutiniu metu gyvenanti Italijoje. Iš mamos pasakojimų sužinojo, kad kaimynai iš viršaus apipylė vandeniu tėvų butą. 2009 metų vasarą grįžus pas tėvus matė pakeistus tapetus, padėjo su vyru daryti kitus remonto darbus. Tiriamo įvykio išvakarėse vakare girdėjo, kad kažkas buvo atėjęs. Kitą dieną ryte tėvas pasakė, kad buvo atėjusi kaimynė iš viršaus. Įvykio dieną apie 18 val. išgirdo beldimą į duris. Atidariusi buto duris pamatė kaimynę I., kuri ėmė plūstis, reiškė pretenzijas dėl daromo remonto. Prasidėjus žodiniam konfliktui I. jai griebė už plaukų. Gindamasi kaimynei taip pat pagriebusi už plaukų ir šaukusi pagalbos. Viskas vyko septintame aukšte prie jos tėvų buto durų, laiptinės aikštelėje. Atėjęs jos vyras S. M. abi išskyrė. Matė, kad jis buvo suėmęs I. už rankos. Specialiai I. nežalojusi, galėjo sužaloti tik gindamasi. Tuo konfliktas ir baigėsi. Su I. anksčiau nesipykdavo, bet paskutiniu laiku ėmė jausti jos priešiškumą. Su pareikštais byloje civiliniais ieškiniais nesutiko. Be to, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi todėl, kad buvo labai susijaudinusi.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja ( t.1 b.l. 146 ) L. S. parodė, kad įvykio dieną apie 18 val. buvo nuėjusi pas kaimynę I. V. norėdama pasiaiškinti dėl jos reiškiamo nepasitenkinimo dėl daromo remonto. Duris atidarė dukra ir paprašyta pakvietė mamą. I. nenorėjo su ja kalbėti ir bandė uždaryti duris. Tuomet jai neleidusi uždaryti durų, suėmusi už chalato. Tada I. jai griebė už plaukų, o kai paleido, rankomis stūmė, ko pasekoje atsitrenkusi į liftą. Po to vėl I. griebė jai už plaukų ir galvą lenkė link žemės. Šaukėsi pagalbos. Atbėgęs S. M. sugriebė už I. rankų ir atlaisvino nuo plaukų. Smūgių nei ji, nei jos vyras I. nesudavė. Viskas vyko aštuntame aukšte.
Apklausta pakartotinai ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja dalyvaujant gynėjui ( t.2 b.l. 79 ) L. S. parodė, kad įvykio dieną vakare kaimynė I. V. atėjo aiškintis dėl vykstančio remonto darbų. Tik atidarius duris I. plūdosi necenzūriniais žodžiais, o paskui konflikto metu sugriebė už plaukų ir ją ištempė į laiptinę. Gindamasi mosikavo rankomis, galėjo paliesti I., bet tai nebuvo smūgiai. I. suėmusi ją už plaukų tempė į aštuntą aukštą. Buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas. Išgirdęs pagalbos šauksmą jos vyras atbėgo ginti. Jas išskyrė jau būnant prie kaimynės durų.
Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja dalyvaujant gynėjui ( t.2 b.l. 86 ) L. S. parodė, kad konflikto metu gindamasi buvo suėmusi I. V. už plaukų. Visas konfliktas vyko septintame aukšte laiptinėje, prie jos tėvų buto durų.
Kaltinamasis S. M. parodė, kad iki įvykio I. V. nebuvo matęs. Išvakarėse vakare ji buvo atėjusi ir apie kažką kalbėjo su žmonos L. tėvu. Jis sakė, kad kaimynė nepatenkinta dėl daromo remonto. Įvykio dieną vakare jis ( S. M.) buvo balkone, ruošė grindims lenteles, kai jį pašaukė L. tėvas ir pasakė, jog moterys mušasi, liepė eiti žiūrėti. Išėjęs į laiptinę prie durų pamatė L. ir kaimynę. Jos abi buvo palinkusios prie žemės ir viena kitą tampė už plaukų. Suėmęs abiems už rankų jas išskyrė. Kiek pamena, smūgių nei vienai nesudavė. Sugrįžus į butą L. klausė, kas ta moteris, ko ji nori, bet L. nieko neaiškino. Netrukus atvyko policija ir jį išsivežė. Su pareikštais byloje civiliniais ieškiniais nesutiko. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ką rašė tyrėjai, nežino, nes nesupranta lietuvių kalbos.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju dalyvaujant gynėjui ir vertėjai ( t.1 b.l. 89-90 ) S. M. parodė, kad įvykio dienos vakare L. išėjo pas kaimynę, gyvenančią aštuntame aukšte aiškintis dėl atlyginimo už užlieto buto remontą. Būdamas bute girdėjo, kad tarp moterų kilo žodinis konfliktas. Girdėjo, kad jos šaukė, rėkė. Jų skirti neėjęs. Gal po 10-15 minučių sugrįžo L., rankose laikydama kuokštą plaukų. Sakė, jog plaukus išrovė kaimynė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju dalyvaujant gynėjui ir vertėjai ( t. 1 b.l. 93-95 ) S. M. parodė, kad išgirdęs L. šauksmą išbėgo iš buto ir pagal garsą pakilo į aštuntą aukštą. Ten pamatė L. ir kitą moterį, kuri laikė L. už plaukų ir jos galvą lenkė žemyn. Pribėgęs rankomis suėmė L. už galvos, o nepažįstamai moteriai – už rankos ties dilbiu, ir jas išskyrė nesuduodamas smūgių. Nematė, kad moterys suduotų viena kitai smūgius. Kaimynė tuojau pat nuėjo į butą ir užsidarė duris. Konflikto priežastys nežinomos, nes L. apie įvykį nieko neaiškino.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju dalyvaujant gynėjui ir vertėjai ( t.2 b.l. 93-94 ) S. M. įvykio aplinkybes parodė analogiškai, kaip ir pakartotinės apklausos metu, tik įvykio vietą nurodė septintame aukšte.
Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2009 metų birželio mėnesį dėl vandentiekio avarijos buvo aplietas apačioje, septintame aukšte esantis butas. Po to šiame bute vyko remontas, atrodė, kad kaimynai pretenzijų neturėjo. Įvykio išvakarėse tame bute vėlai vakare buvo kalama, gręžiama, todėl nuėjusi paprašė baigti darbus. Kalbėjo su kaltinamosios L. S. tėvu P. N.. Nors kaimynas pokalbiu buvo nepatenkintas, bet tuoj viskas aprimo. Sekančią dieną grįžus po darbo buvo vonios kambaryje, kai kažkas paskambino į butą. Buto duris atidarė dukra M. ir pasakė, kad atėjo L. S. su draugu. Užsidėjusi chalatą atėjo prie durų. L. pradėjo priekaištauti dėl vakarykščio pokalbio su jos tėvu. Ji šaukė, todėl nenorėjo su ja kalbėti ir uždarinėjo buto duris. L. neleido uždaryti durų, kažką itališkai šaukė savo draugui. Paskui griebė jai už plaukų ir ištempė į laiptinę. Tada laiptinėje buvęs vyras jai suėmė už kaklo ir galvą lenkė žemyn. Sukniubo ant žemės ir veidą dengėsi rankomis nuo suduodamų smūgių. Pagal smūgių gausą suprato, kad ją mušė abu – L. ir su ja atėjęs vyras. Bute būdama dukra M. ėmė spiegti. Prašiusi jos kviesti policiją, skambinti tėčiui. Tuo metu gretimo buto (duomenys neskelbtini) kaimynė bandė atidaryti savo buto duris, bet negalėjo, nes ji (I. V.) buvo suklupusi prie šio buto durų. Kaimynė pradėjo klausinėti kas čia vyksta. Tuomet ją paleido ir vyras laiptais nubėgo į apačią. L. S. netrukus nuėjo jam iš paskos. Dėl sužalojimų ir pergyvenimų, patirtų įvykio metu, tą patį vakarą buvo paguldyta į ligoninę. Gydėsi 5 dienas, po to ambulatoriškai. Ilgai jautė nervinę įtampą, todėl gėrė raminamuosius vaistus. Prašė priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai ir 288 Lt turtinei žalai atlyginti bei advokato atstovavimo išlaidas 2000 Lt sumoje.
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad vėlai vakare pas kaimynus apačioje gręžė, kalė, todėl mama nuėjo pasikalbėti. Kitą dieną dienos metu buvo sutikusi L. S., kuri klausė, kada į namus grįžta mama. Nurodžiusi, kad apie 18 val. Panašiai tokiu metu kažkas paskambino į duris. Mama tuo metu prausėsi, todėl nuėjusi atidaryti durų. Pamatė kaimynę L. S. su vyru. Ji liepė pakviesti mamą. Tarpduryje jie apie kažką kalbėjosi. Paskui mama pasakė, kad nenorinti kalbėti ir bandė uždaryti duris. L. S. užkišo koją ir neleido durų uždaryti. Sugriebė mamai už plaukų ir ją ištraukė į laiptinę, kažką rėkė kartu atėjusiam vyrui. Vyras griebė mamai už kaklo ir jai sukniubus, mušė kumščiais per galvą bei nugarą. L. S. mamą mušė su bateliu. Išsigandusi ėmė spiegti, šaukė, kad gelbėtų mamą. Tuo metu gretimo buto kaimynė pravėrė duris. Tada vyras mamą paleido ir iš karto nusileido į apačią. L. S. dar likusi rėkė, nusispjovė pataikydama į ją, bet tuoj nuėjo. Mama grįžo į butą, matėsi sužalojimai kakle, veide, alkūnėje. Perbraukus per plaukus, jos rankose liko kuokštas išrautų plaukų, kuriuos numetė ant žemės buto koridoriuje.
Liudytoja O. R., gyvenanti aštuntame aukšte bute Nr. 66, parodė, kad gyvena gretimai su V.. Įvykio metu būdama bute išgirdo laiptinėje triukšmą. Netrukus viskas aprimo. Bet vėl prasidėjo šurmulys, išgirdo mergaitės verksmą. Bandė atsidaryti buto duris, tačiau negalėjo, nes į kažką atsirėmė. Per durų tarpą matė kaimynų buto koridoriuje stovinčią M. V.. Uždariusi duris viską stebėjo per durų akutę. Tuomet pamatė prie durų vyrą, kuris kažką kumščiavo. Iš mergaitės šauksmo, kad muša mamą, suprato, jog vyras mušė kaimynę I. V.. Vyras tuoj pabėgo. Kai I. V. atsistojo, išėjusi į laiptinę, pamatė L. S.. Ši nieko nesakė, nuo žemės pasiėmė basutes ir tuoj nusileido į apačią. Nebendravusi ir su I. V., nes ji nuėjo į savo butą. Dėl įvykio labai pergyveno bei išsigando. Po kiek laiko matė ant I. kaklo bei rankų kraujosruvas.
Liudytoja A. L., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini) devintame aukšte virš V. buto, parodė, kad apie įvykį žino tik iš kaimynės O. R. pasakojimo. Kaimynė pasakojo, kad tarp L. ir I. vyko muštynės. Tame tarpe buvo ir vyras. Konflikto priežastys nežinomos. Suprato, kad tuo metu nukentėjo I.. Jai žinoma, jog muštynės vyko aštuntame aukšte laiptinės aikštelėje prie lifto. Tuo laikotarpiu septintame aukšte buvo daromas remontas.
Liudytojas K. S., gyvenantis devintame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad įvykio dieną leidosi laiptais žemyn ir aštuntame aukšte pamatė dvi moteris, kurios mosikavosi rankomis, gal pasilenkusios tempė viena kitai už plaukų, gal sudavė smūgius. Per daug nekreipęs dėmesio, nieko joms nesakęs. Vyro aikštelėje nepastebėjęs. Dar būdamas devintame aukšte girdėjo garsus, suprato, kad kažkas barasis. Dėl įdomumo į apačią leidosi pėsčiomis, o ne liftu.
Liudytojas R. K., gyvenantis šeštame aukšte bute Nr. 57, parodė, kad išėjęs į laiptinę išgirdo aukštesniame aukšte garsų triukšmą. Barėsi moterys, palypėjęs laiptais matė, kad tai I. V. ir L. S.. Į konfliktą nesikišo. Numanė, kad vyksta konfliktas dėl buto užliejimo. Vyrų nepastebėjo, visa laiptinės aikštelė iš tos vietos nesimatė. Žiūrėjo kas vyksta dėl įdomumo, bet buvo nemalonu žiūrėti. Moterys labai rėkė ir jo nepastebėjo.
Liudytojas P. N., kaltinamosios L. S. tėvas, parodė, kad po buto apliejimo, bute darė remontą. Darbus padėjo atlikti žentas S. M.. Kaimynė iš virš esančio buto I. V. atėjusi vėlai vakare reiškė nepasitenkinimą dėl sienų gręžimo. Į prašymą sureagavo, darbus nutraukė. Rytojaus dieną I. vėl buvo atėjusi. Būdamas kambaryje pabudo nuo triukšmo ir per duris pamatė, kaip I. suėmusi L. už plaukų, ją tempė į laiptinę. Iš balkono pašaukė S.. Pats į konfliktą nesikišo, nuėjo į kitą kambarį miegoti, nes dėl sveikatos problemų blogai jautėsi, vartojo vaistus. Kai pabudo, bute nieko nebuvo. Apie įvykį laiptinėje nieko nežinojo. Vakaran išvažiavo į sodą parsivežti žmonos.
Liudytoja R. N., kaltinamosios L. S. mama, parodė, kad įvykio metu buvo išvažiavusi į sodą. Grįžusi vakare namuose rado dukrą L., kuri pasakojo apie konfliktą su kaimyne I.. Pasakojo, jog viena kitai draskė plaukus, o S. jas skyrė. Konflikto konkrečių priežasčių nežinanti. Paskutiniu metu pastebėjo, kad L. ir I. viena kitos nemėgsta.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniame pranešime ( t.1 b.l. 9 ) nurodyta, kad policijoje gauta informacija iš Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninės, jog į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi I. V.. Nustatyta galvos smegenų trauminė liga, stresinė reakcija, paguldyta į neurologinį skyrių.
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime ( t.1 b.l. 10 ) I. V. nurodė, kad 2009-08-13 apie 18 val. laiptinėje ją sumušė kaimynė L. S. su savo vyru.
Įvykio vietos apžiūros protokole ( t.1 b.l. 11-16 ) įvykio vieta nurodyta Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės aštuntame aukšte. Namas devynių aukštų. Aštunto aukšto laiptinės aikštelėje keturi butai Nr. (duomenys neskelbtini). Yra liftas.
Teismo medicinos specialisto išvadose ( t.1 b.l. 40-44, t.2 b.l. 39-41 ) konstatuota, kad I. V. padaryta kraujosruvos odoje dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje bei kliniškai nustatyta lengvos formos trauminė galvos smegenų liga ir potrauminio streso sutrikimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, padaryti mažiausia 10 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Užsitęsęs ambulatorinis gydymas sietas su iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimu. Pokyčiai dešinėje alkūnėje su įvykiu nesietini.
Teismo medicinos ekspertizės akte ( t.2 b.l. 61-69 ) patvirtintos teismo medicinos specialisto išvadose pateiktos išvados ir jų argumentacija.
Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.2 b.l. 108 ) konstatuota, kad L. S. kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Neesant objektyvių trauminio poveikio žymių, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas.
Pažymose apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ( t.1 b.l. 132, 134 ), P. N. ir R. N. gyvenamoji vieta nurodyta Alytaus mieste (duomenys neskelbtini).
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji L. S. ir S. M. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidžiantys visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, agresyvūs ir moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje, tame tarpe ir mažametės mergaitės akivaizdoje, be jokios rimtos priežasties mušė nukentėjusiąją I. V.. Smurtinių veiksmų pasekoje atsirado neigiami padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgai, vykstantį konfliktą matė laiptais lipantys keli žmonės, atkreipdami dėmesį į garsų triukšmą, smalsaudami žiūrėjo, kas darosi. Tai liudytojai K. S. ir R. K., kuris parodė, kad jam buvo net nemalonu žiūrėti. Nemalonius išgyvenimus ir išgąstį patyrė taip pat liudytoja O. R., šalia kurios buto durų vyko konfliktas. Ji kelis kartus atkreipė dėmesį į už buto durų girdimą šurmulį, o išgirdusi mergaitės spiegimą ir po to matydama grumtynes, buvo šokiruota.
Pagal aukštesnių teismų formuojamą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (nutartys kasacine ar apeliacine tvarka nagrinėtose bylos 2K-796/2007, 2K-412/2009, 1A-107-120/2011 ir kt.). Daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė laikytina viešąja vieta, nes ji atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios tvarkos kriterijus.
Pripažinus, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Konkreti konflikto priežastis buvo tik menama, kurios negalėjo tiksliai nurodyti nei vienas konflikto dalyvis, jos neįvardijo net kaltinamieji savo artimiems žmonėms- tėvams. Neva, vakarykštis kaimynų pokalbis dėl keliamo remonto darbų triukšmo ar prieš kelis mėnesius aplieto buto faktas ir netinkamas atsilyginimas, abipusė neapykanta. Tačiau šios priežastys negali būti pripažintos teisėtu pretekstu nusikalstamam elgesiui.
Kaltinamieji L. S. ir S. M. kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, pripažino tik vykusio konflikto faktą, o konflikto kaltininke ir iniciatore nurodė nukentėjusiąją I. V.. Nepripažino vartoję smurtą jos atžvilgiu, o nurodė, kad tik gynęsi nuos jos. Tačiau kaltinamųjų parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jie buvo nenuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms.
Nukentėjusiųjų I. V. ir M. V. parodymus patvirtino bešališka liudytoja O. R., tiesiogiai girdėjusi ir mačiusi konfliktą. Dėl jos parodymų šališkumo abejonių neišreiškė nė vienas proceso dalyvis ar suinteresuoti bylos baigtimi liudytojai. Kaltinamasis S. M. nurodė, kad įvykio vietoje atsidūrė be nusikalstamų ketinimų, o tik siekdamas nutraukti konfliktą, išskirti konfliktuojančias moteris. Tačiau nukentėjusiosios M. V. parodymai, kad kaltinamieji atėjo kartu ir jos akivaizdoje abu kaltinamieji mušė mamą, ir liudytojos O. R. parodymai, kad ji matė tik vyrą, kumščiuojantį kažką šalia jos butų durų, bei laiptinės aikštelėje vaikščiojantčią moterį, paneigia kaltinamųjų parodymus, kad jų veiksmai buvo gynybiniai. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje dėl L. S. ( t.2 b.l. 108 ) nurodyta, kad objektyvių trauminio poveikio požymių nėra. Priešingai, dėl nukentėjusiosios I. V. konstatuoti trauminių poveikių požymiai ir sveikatos sutrikdymo mastas.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Turtinės žalos dydžio patvirtinimui pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai bei vaistų paskyrimas. Pripažintina, kad nukentėjusiajai dėl gydymosi ambulatoriškai buvo išlaidų perkant vaistus. Tačiau turtinė žala atlygintina iš dalies. Vėlesiu laikotarpiu vaistų pirkimas remiantis Teismo medicinos ekspertizės aktu ( t.2 b.l. 61-69, akto išvadų 6 punktas ), nesietinas su patirta trauma, todėl išlaidos pagal 2009-11-12 kasos čekį 63,30 Lt sumoje nepriteistinos ( t.3 b.l. 13 ). Nepriteistini 2,54 Lt už pirktą hematogeną pagal 2009-08-24 kasos čekį.
Nukentėjusioji I. V., ruošdama civilinį ieškinį naudojosi vertėjo pagalba, už jo paslaugas apmokėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Jos interesus byloje atstovavo advokatė. Nukentėjusiajai prašant patirtos išlaidos išieškotinos ir kaltinamųjų ( LR BPK 104 str., 106 str.).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, ji turėjo nepatogumų, išgyveno dvasiškai, jautėsi pažeminta pažįstamų akivaizdoje, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, kad jos nebuvo sunkios ar ilgalaikės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1158,89 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiajai I. V. suteikta medicinine pagalba ir gydymu VšĮ Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninėje, tenkintinas, nes jos atsirado nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų pasekoje, kaltė padarius nusikaltimą – įrodyta, išlaidos pilnai apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ( LR CK 6.263 str., 6.280 str. ). Priteistina tik pirminiame civiliniame ieškinyje nurodyta suma, nes vėlesnis nukentėjusiosios I. V. gydymasis nebuvo susietas su patirta trauma ( teismo medicinos ekspertizės aktas, t.2 b.l. 61-69 ).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems L. S. ir S. M. atsižvelgtina į tai, kad jie nusikalto pirmą kartą, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, neatsirado sunkių pasekmių. Tačiau nusikalto veikdami bendrininkų grupėje, kas yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis S. M. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, abu kaltinamieji augina mažametį vaiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina bausmė – bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda.
Paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – užstatą.
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 15 MGL dydžio – 1950 Lt bauda.
Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 2a p. ir 66 str. į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-08-13 iki 2009-08-25 (12 dienų) ir laikyti bausmę atlikusiu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – užstatą.
Priteisti solidariai iš L. S. ir S. M. nukentėjusiosios I. V. naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti 183,08 Lt turtinei žalai atlyginti, 42 Lt proceso išlaidų, turėtų dėl dokumentų vertimo, ir 2000 Lt advokato paslaugoms padengti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš L. S. ir S. M. 1158,89 Lt gydymo išlaidų (Valstybinė ligonių kasa, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000).
Nuosprendžiui įsiteisėjus užstatą – 10 000 Lt grąžinti užstato davėjai R. N..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.