Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. K. ir atsakovės V. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2007-05-05, gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta. N. S. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką: 1. S. K., įspėjęs V. K. prieš vieną dieną, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais turi teisę iki 19 val. išvykti kartu su vaiku iš jos gyvenamosios vietos ir privalo ją parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu S. K. neturi galimybės tai padaryti, jis, įspėjęs V. K. apie tai prieš dieną, turi teisę paimti vaiką artimiausią penktadienį iki 19 val. Ir išvykti kartu su vaiku iš jos gyvenamosios vietos, ir privalo ją parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. 2. Atostogų laiku S. K. turi teisę kartu su vaiku išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą vietą apie tai įspėjęs motiną prieš 10 kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu S,Kurkulionio atostogos nesutampa su dukters darželio ar mokyklos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi darželyje ar mokykloje šiuo laiku. 3. S. K., įspėjęs V. K. prieš tris kalendorines dienas, turi teisę kartu su dukra išvykti iš jos gyvenamosios vietos iki 10 val. ir privalo parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.,o jeigu sekanti diena yra nedarbo diena, tai privalo parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 17 val. šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 d., Šv.Velykų 2- ą dieną ir Šv.Kalėdų gruodžio 25 dieną. 4. A. K. pusę savo mokymosi atostogų praleidžia su tėvu. Bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis priteisiant kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 8505-0004-0002, esančio Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurio vertė - 4400 Lt;

Ieškovas nurodė, kad šalims sudarius santuoką šalys gyveno įprastinį gyvenimą, tačiau pastaruoju metu atsakovė žemindavo jį pažįstamų žmonių akyse, vadindavo jį nevykėliu ir pan. Dėl tokio atsakovės elgesio šeimoje pastoviai tvyrojo psichologinė įtampa. Prasidėjo nepagrįsti kaltinimai, pavydo scenos ir barniai namuose. Atsakovė buvo netolerantiška ieškovui, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo pagarbos savo sutuoktiniui. Ieškovas neneigia ir dalies savo kaltės dėl šalių santuokos iširimo. Nurodo, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nes tiek ieškovui, tiek atsakovei trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Nurodė, kad dėl įtemptų tarpusavio santykių ir atsakovės siekio riboti jo bendravimą su vaiku, turi būti nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 800 Lt per mėnesį ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, jis sutinka teikti vaikui pusę reikalingo išlaikymo- po 400 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise turi butą unikalus Nr. 4400-0687-7018:8112, esantį Luknos g. 10 Paluknio k., Trakų raj., kuris į dalintino turto balansą netrauktinas kaip jo asmeninis turtas. Santuokoje šalys buvo įgiję automobilius CITROEN XANTIA, v.n. (duomenys neskelbtini) VOLKSWAGEN PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) OPEL MONTEREY v.n. (duomenys neskelbtini) Šie automobiliai yra parduoti, todėl jie taip pat netrauktini į dalintino turto balansą, kaip realiai neegzistuojantis turtas. Dalintiną turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. 8505-0004-0002, esantis Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė - 4400 Lt;

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 litų kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei; nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką: S. K. dvi dienas per savaitę paima vaiką iš darželio įspėjęs apie tai V. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną ir prižiūrėti ją iki 20 val., o jeigu vaikas į darželį neina - du kartus per savaitę nuo 18 val. iki 20 val. bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje. Sergančio vaiko paimti iš jo gyvenamosios vietos be motinos sutikimo neleidžiama. Vaikui sergant, V. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas S. K. bendrauti su dukra jos gyvenamojoj vietoje 3 kartus per savaitę ne trumpiau kaip po 2 val. šalių suderintu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20 val. 2. Kiekvieną mėnesio pirmąjį savaitgalį – šeštadienį arba sekmadienį nuo 9 val. iki 19 val. S. K. turi teisę paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos, tačiau privalo ją grąžinti iki tos dienos 19 val. , jeigu nėra sutarta kitaip. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės vieno kambario butą (unikalus Nr.4400-0687-7018:8112), esantį Trakų r. sav. Paluknio k. Luknos g. 10. ir natūra šį butą priteisti ieškovei; atsakovui priteisti Traktorių „MTZ‘ Belarus 952.3, ruloninį presą „Sipma“ Z-279/1 Classic“, Frontalinį krautuvą „Sipma“ T-426, T. B.-1221.4 v.n. T809C, augalų smulkintuvą MH300, lėkštines akėčias BDP-3200; pripažinti, kad atsakovas asmeniškai atsakingas už sutartinius įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nenutrukti ūkininko veiklos 5 metus ir šių įsipareigojimų išplaukiančias pasekmes; pripažinti, kad atsakovas asmeniškai atsakingas už finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Galuotas“ pagal 2010-12-03 paskolos sutartį Nr. 10.12/03; priteisti iš atsakovo ieškovei 6250 Lt kompensaciją už bendros nuosavybės sumažinimą.

Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Jis ne kartą naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl agresyvaus ir neprognozuojamo ieškovo elgesio, dėl nuolatinio nepagrįsto pavydo ir įtarinėjimų, pasireiškiančių pykčio priepuoliais ir fiziniu smurtu, 2010m. vasario mėnesį ji su vaiku buvo priversta išeiti iš namų ir apsigyventi pas savo tėvus. Ieškovas neišlaiko šeimos, negerbia sutuoktinės, nepadeda kasdieninėje buityje, negerbia jos artimųjų bei giminaičių, žemina ją draugų akivaizdoje, be sutuoktinės žinios skolinosi pinigus. Atsakovę ir šalių dukrą sieja artimi tarpusavio ryšiai, vaikas šiuo metu gyvena su motina ir prie jos prisirišęs. Ieškovė turi sukūrusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas, užtikrinančias vaiko aprūpinimą. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Atsakovė nurodė, kad ji neprieštarauja ir nedaro kliūčių tėvo bendravimui su vaiku, sutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, išskyrus sąlygą leidžiančia vaikui nakvoti pas tėvą, iki vaikas paaugs, nes dukra nemiega pas tėvą, yra įpratusi miegoti su motina ir labai jautriai reaguoja į nakvynės vietos pasikeitimą. Nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1700 per mėnesį, o ieškovas yra pajėgus teikti vaikui reikalingą išlaikymą sudarant galimybes vaikui naudotis tokia buitimi ir turėti tokį aprūpinimą kaip ir kiti tokio amžiaus vaikai, todėl prašo priteisti iš ieškovo po 800 Lt vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį.

Šalys santuokoje įgijo ne tik žemės sklypą unikalus Nr. 8505-0004-0002, esantį Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., bet ir vieno kambario butą unikalus Nr. 4400-0687-7018:8112, esantį Trakų r. sav. Paluknio k. Luknos g. 10. Butas buvo įgytas santuokos metu 2007-07-16, jo įsigijimo metu buvo faktiškai negyvenamas, jo baigtumas buvo 57 proc. Santuokos metu butas buvo iš esmės pertvarkytas ir pritaikytas gyventi, įrengti trys kambariai, įrengtas šildymas, vandentiekis, dujos, sudėtos grindys, durys, supirkti baldai. Šio buto baigtumas dabar yra 98 proc. Butas vidiniais atitvarais ir laiptais yra sujungtas su vaikui priklausančiu butu, esančiu aukštu aukščiau. Butas yra iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, todėl pripažintinas bendrąją jungtine nuosavybe ir natūra priteistinas atsakovei, kad ji galėtų gyventi su vaiku, nes šis butas yra sujungtas su vaikui priklausančiu butu ir realiai be naujų investicijų butai negali būti atskirti. Ieškovui 2009-04-17 paramos sutartimi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas buvo suteikta Lietuvos ir ES parama 138112 Lt naujai žemės ūkio technikai įsigyti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ieškovui buvo suteikta parama 86280 Lt naujai žemės ūkio technikai įsigyti. Bendra skirtos paramos suma – 224392 Lt, įsigyta technikos ir įrangos – 338351,28 Lt. Pagal paramos sutarties sąlygas, veiklos nenutraukęs paramos gavėjas gautos paramos negrąžins, todėl gauta parama ir technika įgyti santuokos metu, trauktini į dalintino turto balansą. Ieškovas be sutuoktinės žinios ir sutikimo paėmė 173000 Lt paskolą žemės ūkio technikai įsigyti, todėl už šios paskolos grąžinimą yra asmeniškai atsakingas ieškovas. Kadangi pagal paramos sutartis paramos gavėjas negali perleisti jokių savo teisių ir įsipareigojimų kylančių iš paramos sutarties be Nacionalinės mokėjimų agentūros sutikimo, visa įgyta technika, parama ir įsipareigojimai priteistini ieškovui. Santuokoje šalys buvo įgiję automobilius CITROEN XANTIA, v.n. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; VOLKSWAGEN PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės ir OPEL MONTEREY v.n. (duomenys neskelbtini) 9000 Lt vertės. Šiuos automobilius ieškovas pardavė be atsakovės sutikimo, todėl turi kompensuoti bendro turto praradimą išmokėdamas 6250 Lt kompensacija.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, išlaikymą vaikui priteisti atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, tėvo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti remiantis maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką principu.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka sudaryta 2006 m. liepos 15 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 94) (1t., b.l. 66). Šalys turi nepilnametį vaiką A. K., gim. 2007-05-05 (t1, b.l. 67).

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigę ir nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė, kuri jo negerbė, žemino kitų žmonių akivaizdoje, jį paliko ir išėjo gyventi pas savo motiną. Jo pastangas susitaikyti atmetė. Tačiau ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kurioms esant preziumuojama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo. O bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė būtent dėl jo netinkamo elgesio šeimoje buvo priversta išeiti gyventi pas tėvus. Todėl nustačius ieškovo žiaurų elgesį su atsakove, šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės ( CK 3.60 str. 3d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-12-27 išvada Nr. VT2-1163 (1t.b.l.48) patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas augti ir vystytis šalių vaikui A. K., gim.2007-05-05, tinkamai ja rūpinasi, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Įvertinus šalių vaiko amžių, tai, kad abu tėvai sutaria, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove V. K..

Dėl vaiko išlaikymo

Išlaikymo dydis ir forma turi patenkinti kasdienius vaiko poreikius ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Labiausiai atitinkanti vaiko poreikius išlaikymo forma yra kas mėnesį teikiamos periodinės išmokos. Vaikui teikiamo išlaikymo dydis, jeigu leidžia tėvų turtinė padėtis, turi užtikrinti sąlygas visapusiškam ir harmoningam asmenybės vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Įvertinus atsakovės pateiktą vaiko poreikių vertinę išraišką, matyti, kad ieškovės nurodytiems vaiko poreikiams tenkinti reikės visų abiejų tėvų pajamų ir jau vien dėl to negali būti tenkinami pilnai. Be to 25 Lt dienos išlaidos ketverių metų vaiko maitinimui, kai vaikas lanko darželį, kur taip pat yra maitinamas, vertinamos kaip viršijančios protingus vaiko poreikius. 100 Lt išlaidos specialių poreikių neturinčio vaiko sveikatos priežiūrai, vitaminams, kai vaiko mitybai ketinama skirti 750 Lt per mėnesį taip pat vertinamos kaip neprotingos. Tačiau tėvams galint tenkinti vaiko poreikius,jų tenkinimas negali būti apribojamas vien minimalių poreikių tenkinimu. Įvertinus tai, kad A. K. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. 4400-0687-7294:8119, esantis Trakų r. sav. Paluknio k. Luknos g. 10 (1t. b.l. 144), kurio išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos, yra nustatomas 1000 Lt per mėnesį išlaikymu tenkinamų vaiko poreikių tenkinimo lygis. Nors atsakovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 400 Lt, nustačiusi vaiko poreikių tenkinimo lygį 1770 Lt ir iš ieškovo reikalaudama priteisti 800 Lt išlaikymą, pati prisiėmė didesnę jos nurodytų vaiko poreikių tenkinimo dalį, t.y. teikti vaikui 970 Lt išlaikymą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė gali teikti išlaikymą vaikui lygiai su ieškovu. Todėl iš ieškovo A. K. priteisiamas 500 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, išlaikymo suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, o ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.185 str.1 d, 3.190 str.1 d). A. K. gyvenamąją vietą nustačius su motina, atsakovei pavestina vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 str. 1 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.).

Kilus ginčui dėl vaiko, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas su vaiku gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. (CK 3.175 str. 2 d.).

Kaip matyti iš šalių reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovė siekia nustatyti minimalų vaiko bendravimą su tėvu, kuris įvertinus vaiko amžių, neatitinka vaiko interesų ir neužtikrina tėvui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovė sutiko, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta pagal ieškinį, išskyrus sąlygas, leidžiančias ieškovui vaiką pasilikti nakčiai. Atsakovės argumentai, kad po to, kai atsakovas savavališkai paimdavo vaiką iš darželio, be motinos žinios išvyko su ja į Druskininkus, vaikas pasidarė irzlus ir nenori nakvoti pas tėvą, atmetami, kaip nepagrįsti įrodymais. Ieškovo elgesys, kai jis be sutuoktinės žinios paimdavo vaiką iš darželio, išvyko į Druskininkus, yra netoleruotinas sutuoktinių tarpusavio santykių aspektu, o ne dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimo. Turint omenyje šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, toks ieškovo elgesys, kaip ir abiejų šalių pareiškimai policijai dėl grėsmę vaikui keliančio vienas kito elgesio, bei pradėti ikiteisminiai tyrimai, vertinami ne kaip grėsmės vaikui iš tėvo ar motinos pusės, bet kaip šalių manipuliacijos vaiko interesais, siekiant pranašumo tarpusavio konfliktuose ir santuokos nutraukimo procese. Todėl į juos neatsižvelgiama nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, o atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dukters susitikimai su tėvu ją traumuoja psichologiškai, kad ieškovas piktnaudžiauja tėvo valdžia ar netinkamai elgiasi su dukra, ja nesirūpina ar daro jai žalingą įtaką savo elgesiu. Todėl siaurinti tėvo bendravimą su vaiku iki epizodinių pasimatymų vakarais, nėra pagrindo. Atvirkščiai, ilgesnis nepertraukiamas tokio amžiaus vaiko bendravimas su tėvu sudaro būtinas sąlygas atstatyti išsiskyrimo metu sumažėjusį emocinį ryšį, rasti bendrus interesus, užsiimti bendra veikla, reikalaujančia daugiau laiko ir taip pašalinti sutuoktinių konfliktų padarinius vaiko psichikoje.

Iš ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos matyti, kad ji yra pakankamai paini ir gali sąlygoti papildomus konfliktus ir nesusipratimus tarp šalių. Ieškovo prašymas, kad dukra pusę moksleivių atostogų praleistų su tėvu, turint omenyje, kad moksleivių vasaros atostogos trunka tris mėnesius, iš esmės reikštų laikiną jos gyvenamosios vietos pakeitimą, kas nelaikytina vaiko interesus atitinkančia situacija. Todėl tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiantį vaiko interesus ir lygias tėvų teises auklėjant vaiką.

Dėl turto padalinimo

Šalys, nutraukdamos santuoką, pareiškė reikalavimus dėl šio turto:

žemės sklypo, unikalus Nr. 8505-0004-0002, esančio Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė - 4400 Lt; vieno kambario buto unikalus Nr. 4400-0687-7018:8112, esantį Trakų r. sav. Paluknio k. Luknos g. 10 – 27500 Lt vertės, automobilių: CITROEN XANTIA, v.n. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; VOLKSWAGEN PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės ir OPEL MONTEREY v.n. (duomenys neskelbtini) 9000 Lt vertės; žemės ūkio technikos: traktoriaus „MTZ“ Belarus 952.3 - 99127 Lt vertės, ruloninio preso „Sipma“ Z-279/1 Classic“ – 43151 Lt vėtės, frontalinio krautuvo „Sipma“ T-426 22074,50 Lt vertės, traktoriaus Belarus-1221.4 v.n. T809C – 127413 Lt vertės, augalų smulkintuvo MH300 24805 Lt vertės, lėkštinių akėčių BDP-3200 – 21780 Lt vertės.

Šalys pripažino, kad automobiliai, įgyti santuokos metu, yra parduoti ir santuokos pabaigoje jie neegzistuoja (1t.b.l. 13,36). Atsakovė nurodė, kad ieškovas automobilius pardavė be jos žinios ir sutikimo. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, tik nurodė, kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė. Kaip ir teigdamas, kad automobiliai buvo mažesnės vertės negu nurodo atsakovė, nenurodė nei jų vertės, ne už kiek juos pardavė. Todėl, teismas konstatuoja, kad ieškovas, be sutuoktinės sutikimo perleidęs tretiesiems asmenims bendrą sutuoktinių turtą turi kompensuoti jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.), o spręsdamas dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, vadovaujasi atsakovės nurodyta automobilių verte.

Ieškovas yra ūkininkas ir 2008-06-16 yra įregistravęs ūkininko ūkį (2t.b.l.68). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ S. K. buvo suteikta Lietuvos ir ES parama naujai žemės ūkio technikai įsigyti (2t. b.l.81,83-100). Pagal šias programas, ieškovas, kaip ūkininkas, įsigijo priešieškinyje nurodytą žemės ūkio techniką (2 t.b.l.57-60,72-80). Pagal CK 3.88 1 d. 4 p. bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktinai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Pagal 3.89 str. 1 d. 5 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui. Taigi, įstatymas sutuoktinių verslo teisinį rėžimą sieja ne su verslo pradžios momentu, bet su sutuoktinio dalyvavimu šiame versle. Atsakovė nenurodė jokių savo ryšių su S. K. ūkininko ūkiu, neteigė savo veiklos šiame ūkyje. Be to atsakovei tik 2011-03-29 teismo posėdyje tapo žinoma apie ieškovo įgytą žemės ūkio techniką. Dėl nurodytų aplinkybių S. K. ūkininko ūkis yra jo asmeninis verslas. Šiam verslui skirta žemės ūkio technika, įgyta S. K. gavus tikslinę paramą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, 90000 Lt dovaną iš tėvų (2t.b.l.82) bei paėmus paskolą iš UAB „Galuotas“(2t.b.l.71) yra jo asmeninis turtas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p, 5 p., 6 p.). Tuo pačiu pagrindu asmeniniais įsipareigojimais yra ir ieškovo įsipareigojimai sietini su ūkininko ūkio veikla.

Sprendžiant dėl vieno kambario buto unikalus Nr. 4400-0687-7018:8112, esančio Trakų r. sav. Paluknio k. Luknos g. 10 teisinio rėžimo matyti, kad S. K. nuosavybės teisės į šį butą nekilnojamojo turto registre yra registruotos 2006-07-16, t.y. kitą dieną po šalių santuokos sudarymo (1t. b.l.112). CK 4.49 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisę daiktus įgijėjas įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo buto priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2006-04-11. Todėl atsakovės teiginys, kad šis butas įgytas šalių santuokoje, neturi teisinio pagrindo ir pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. jis yra ieškovo asmeninė nuosavybė. CK 3.90 str. 1 d, nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto išrašo, ginčo butą ieškovas įgijo nebaigtą statyti, jo baigtumas buvo 57 proc., nebuvo rūsio, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų , viryklės (1 t. b.l.112). Registruojant nuosavybės teises į šį butą, t.y. praėjus 3 mėnesiams po priėmimo perdavimo akto surašymo, jo kadastro duomenys nebuvo pakeisti. Tie patys buto kadastro duomenys yra ir dabar. Todėl ieškovo teiginys, kad santuokos sudarymo metu butas buvo beveik visiškai įrengtas, o santuokos metu buvo atlikti tik kosmetiniai pataisymai, nepagrįsti įrodymais ((duomenys neskelbtini) str.). Iš ieškovo pateiktų statybinių medžiagų, montavimo elementų ir kitų statybos reikmenų pirkimo kvitų bei mokėjimų už sunaudotą elektros energiją (1 t. b.l.101-121), negalima spręsti nei apie bute atliktų darbų pobūdį nei apie mastą, nei kiek tai padidino buto baigtumo procentą. Atsakovė, teigdama, kad santuokoje butas buvo iš esmės pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Grįsdama savo teiginius dėl esminio ginčo buto pagerinimo ieškovė pateikė buto, kurio unikalus Nr. 4400-0687-7294:8119 2011-02-01 atliktų kadastrinių matavimų bylą (1t.b.l.155-161), tačiau šis butas priklauso šalių vaikui A. K. (1t.b.l. 118), ir šio buto pagerinimai nėra reikšmingi sprendžiant apie buto, kurio unikalus Nr. 4400-0687-7018:8112 pagerinimus. Iš atsakovės pateiktų užrašų ir statybinių medžiagų pirkimo kvitų (2t. b.l.43-56) taip pat negalima spręsti, kuriame bute buvo panaudotos šios medžiagos ir atlikti darbai, koks buvo atliktų darbų pobūdis ir mastas, kiek tai padidino ginčo buto baigtumo procentą. Todėl atsakovės reikalavimas pripažinti šį butą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetamas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini)).

Nustačius, kad aukščius aptartas turtas yra ieškovo asmeninis turtas, bendrą dalintiną sutuoktinių turtą sudaro 4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 8505-0004-0002, esantis Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė - 4400 Lt (1 t. b.l.14, 16). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1 d.). Šalys nenurodė aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir dalinti bendrą turtą nelygiomis dalimis neprašė, todėl bendras turtas šalims dalinamas lygiomis dalimis kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio sklypo. Nors atsakovė teigė žemės nedirbsianti ir prašė sklypą natūra priteisti ieškovui, teismas įvertinęs tai, kad įstatymas dalinant sutuoktinių turtą, prioritetą teikia turto padalinimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.), žemės sklypą natūra priteisia abiem sutuoktiniams nustatant jiems šio sklypo dalinę nuosavybę.

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). ieškovas šioje byloje patyrė 199 Lt žyminio mokesčio išlaidų (1t. b.l.9), atsakovė- 333Lt žyminio mokesčio išlaidų (1t b.l.98,147), nuo kitos žyminio mokesčio dalies atsakovė buvo atleista (2 t. b.l. 7). Šalys apie išlaidas, turėtas advokatų pagalbai apmokėti duomenų nepateikė.

Iš ieškovo atsakovei priteistina 133 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteisiama 180 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Iš šalių valstybei lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Laikinosios priemonės, taikytos 2011-01-11 ir 2011-02-21 nutartimis, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

Nutraukti S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2006 m. liepos 15 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 94), dėl S. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. K. palikti santuokinę pavardę –Kurkulionienė.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2007-05-05 , gyvenamąją vietą su jos motina V. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. 2007-05-05, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-22 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į priteistą išlaikymą įskaityti laikino išlaikymo sumas, sumokėtas S. K. pagal 2011-02-21 teismo nutartį.

Pavesti V. K. vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti S. K. šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką:

S. K. dvi dienas per savaitę paima vaiką iš darželio (mokyklos), įspėjęs apie tai V. K. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, ir prižiūri ją iki 20 val., o jeigu vaikas į darželį neina ar serga - du kartus per savaitę nuo 18 iki 20 val. bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje.Kas antrą savaitgalį, įspėjęs V,Kurkulionienę ne vėliau kaip prieš vieną dieną, turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o išvykimo atveju – pranešęs motinai, kur su vaiku vyksta. Savaitgaliui vaikas paimamas penktadienį nuo 17 iki 19 val. ir grąžinamas motinai iki sekmadienio 17 val. Kas antras didžiąsias šventes – Naujuosius metus, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas – dukra A. K. praleidžia kartu su tėvu .S. K. atostogų metu, jeigu jos sutampa su vaiko atostogomis, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios, suderinus laiką su V. K. S. K. gali išvykti kartu su dukra A. K. 10-čiai dienų iš eilės iš jos gyvenamosios vietos, iš anksto informavęs motiną apie vaiko buvimo vietą.

Santuokoje įgytą 4400 Lt vėtės turtą padalinti V. K. ir S. K. lygiomis dalimis.

V. K. - ½ dalį 4 ha žemės sklypo unikalus Nr. 8505-0004-0002, esančio Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurios vertė - 2200 Lt.

S. K. - ½ dalį 4 ha žemės sklypo unikalus Nr. 8505-0004-0002, esančio Druskininkų k., Šalčininkų r. sav., kurios vertė - 2200 Lt.

Priteisti iš S. K. 6250 Lt piniginę kompensaciją V. K. už bendrosios nuosavybės sumažinimą.

Kitoje dalyje ieškinį iš priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. 133 Lt bylinėjimosi išlaidų V. K.

Priteisti iš S. K. 189,06 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. K. 9,06 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas 2011-01-11 ir 2011-02-21 teismo nutartimis,

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.