Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų atstovui Henrichui Jaglinskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus pareiškimą dėl rūpintojo nušalinimo nuo einamų pareigų ir kito rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys I. B., A. J., BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skyrius įpareigojo Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojus apsilankyti ir įvertinti esamą situaciją. 2025 m. sausio 2 d. socialiniai darbuotojai su A. J. susisiekė telefonu. Pokalbio metu pastebėta, kad A. J. nenoriai bendravo su socialiniais darbuotojais, į klausimus atsakinėjo trumpai, abstrakčiai. Vyro teiraujantis, kaip jis įgyvendina I. B. rūpintojo pareigas, kaip rūpinasi jos sveikata ir kitais reikalais, ar I. B. priima jo pagalbą, ar nekyla jų tarpusavio konfliktų, jis paaiškino, kad I. B., gavusi teismo sprendimą dėl rūpybos nustatymo, buvo nusivylusi bei nustojo vartoti vaistus, dėl ko jos būklė pablogėjo ir ji atsidūrė ligoninėje. Daugiau informacijos apie savo, kaip rūpintojo, pareigų vykdymą A. J. nepateikė, taip pat nieko neatsakė apie galimai vykusius konfliktus su I. B..

4. 2025 m. sausio 8 d. socialiniai darbuotojai pakartotinai apsilankė namuose pas I. B. ir bendravo su I. B. bei A. J., kurie nepaneigė informacijos dėl A. J. galimai panaudoto smurto I. B. atžvilgiu, rūpintojas negalėjo detaliai paaiškinti, kaip rūpinasi I. B. sveikatos priežiūra, socialiniai darbuotojai pastebėjo galimą A. J. manipuliavimą I. B. jausmais. Bendravimo metu pasidomėjus, ar A. J. prieš ją smurtavo I. B. nenorėjo apie tai kalbėti, teigė, kad visko buvo, tačiau ji jam atleido, taip pat informavo, kad tai buvo tyčinis smurtas ir smarkus. I. B. teigė, kad ji pati rūpinasi savo sveikatos reikalais: registruojasi pas gydytojus, perka medikamentus. Pasidomėjus kaip A. J. ja rūpinasi, ji nurodė, kad jie viską daro kartu, ji pati gamina ir perka maisto produktus, kad po teismo sprendimo priėmimo jų santykiai pablogėjo. I. B. ir A. J. teigė, jog šiuo metu gyvena kartu Irmos bute adresu (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjo nuomone, I. B. rūpintojas A. J. neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, elgiasi prieš jos interesus, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, todėl būtina kreiptis dėl paskirto rūpintojo kandidatūros peržiūros ir dėl rūpintojo pakeitimo.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. B. atstovas teigė, kad palaiko I. B. nuomonę nekeisti rūpintojo. Paaiškino, kad ligoninės teiginiai nepatvirtinti įrodymais, nesiaiškinta, kas iš tiesų įvyko, nepaprašyta rašytinio paaiškinimo. I. B. turi kalbos defektą, todėl manytina, kad liko neteisingai suprasta.

13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. teigė, jog pareiškėjo teiginiai yra išgalvoti. Jo nuomone, rūpyba reiškia pagalbą, o ne globoti asmenį. Teigė, kad smurto I. B. atžvilgiu nenaudojo, socialiniai darbuotojai trukdė jam susitikti su I. B. ligoninėje. Paaiškino, kad pats palydi I. B. į polikliniką pas šeimos gydytoją, pas psichiatrą tada, kai reikia vaistų, jie kartu važiuoja į parduotuvę, eina sportuoti, ji pati disponuoja savo banko kortele. Suinteresuotas asmuo išvardino I. B. vartojamų vaistų sąrašą.

14. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai atstovas nurodė, kad jeigu bus patenkintas pareiškėjo pareiškimas, sutinka vykdyti I. B. rūpintojo ir turto administratoriaus pareigas.

15. Liudytoja V. B. nurodė, kad I. B. yra jos mirusio sutuoktinio krikšto dukra. Liudytoja I. B. pažįsta nuo 1994 metų. Liudytoja yra susipažinusi su I. B. sveikatos būkle, bendravo su Irmos gydytojais. Liudytoja paaiškino, kad pati I. B. jai yra sakiusi, kad A. J. kėlė prieš ją ranką. Liudytoja paliudijo, kad pati nematė, jog A. J. naudotų smurtą prieš I. B.. Liudytoja paaiškino, kad skundą parašė po to, kai iš ligoninės paskambinusi gydytoja ją informavo, kad I. B. su ja bendravo. Liudytoja teigia, kad pati matė I. B. sąskaitoje atliktus pavedimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13177-1153/2024 iš dalies patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimas dėl I. B. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse bei globos ir rūpybos nustatymo, globėjo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo. Teismas sprendimu pripažino I. B. neveiksnia šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, o ribotai veiksnia - šiose turtinių santykių srityse: (1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; (2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (4) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas nustatė I. B. rūpybą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl riboto veiksnumo nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus srityse, jos rūpintoju ir turo administratoriumi paskyrė suinteresuotą asmenį A. J..

17. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti A. J. nuo ribotai veiksnaus tam tikrose srityse I. B. rūpintojo ir turto administratoriaus pareigų; prašydamas I. B. rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti BĮ Valakampių socialinių paslaugų namus, kadangi rūpintojas ne tik neužtikrina savo rūpintinio turtinių interesų, bet ir galimai naudojo smurtą prieš rūpintinį, galimai naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Pareiškėjas netinkamo pareigų atlikimui pagrįsti remiasi: 1) I. B. hospitalizacijos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu personalui pateiktais pasakojimais apie A. J. elgesį jos atžvilgiu; 2) 2024 m. gruodžio 31 d. gautu V. B. pareiškimu/skundu, kuriame nurodoma, kad galimai rūpintojas netinkamai rūpinasi I. B. ir neužtikrina jos teisių ir interesų apsaugos; 3) 2025 m. sausio 2 d. socialinių darbuotojų telefoniniu pokalbiu su A. J. ir jo pateiktais teiginiais ir paaiškinimais; 5) 2025 m. sausio 8 d. socialinių darbuotojų apsilankymo namuose pas I. B. ir bendravimo su I. B. bei A. J. metu nepaneigta informacija, kad A. J. galimai panaudojo smurtą I. B. atžvilgiu, taip pat aplinkybe, kad rūpintojas negalėjo detaliai paaiškinti, kaip rūpinasi I. B. sveikatos priežiūra, socialiniai darbuotojai pastebėjo galimą A. J. manipuliavimą I. B. jausmais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalį globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

19. Bylos duomenimis, Respublikinė Vilniaus psichiatrinė ligoninė 2024 m. gruodžio mėnesio raštu informavo pareiškėją ir Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad nuo 2024 m. lapkričio 20 d. gydymo metu I. B. be kita ko nurodė, kad keliskart iš A. J. yra patyrusi smurtą – A. J. buvo nustūmęs ją nuo laiptų, būdavo muštynių, į policiją ji nesikreipė; pacientė įvardijo, kad A. J. naudojasi jos materialine padėtimi, prieštarauja jos gydymuisi, yra išmetęs jos vaistus; kuomet nori gydytis, pacientė medikamentus nuo jo turi slėpti. Rašte pažymėta, kad A. J. patvirtino, kad pacientė namuose vaistų nevartojo, jis kaltino giminaitę Virginiją, kad ši jai daro blogą įtaką; A. J. reikalavo I. B. leisti bendrauti tik su juo, su kitais asmenimis susitikimus riboti. Rašte taip pat nurodoma, kad A. J. elgesys pasimatymo su paciente ligoninėje metu buvo „neadekvatus ir keistas“ – A. J. pacientę čiupinėjo, pasodino sau ant kelių ir glamonėjo ligoninės personalo akivaizdoje; tikslingai paklausus pacientės, ar buvo kada mušama draugo, ši palinksėjo galva ir pasakė „taip“, paklausus, kurioje vietoje, braukė rankomis per visą kūną.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 29 d. V. B. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pareiškimu/skundu dėl globėjo netinkamo rūpinimosi ir globėjo statuso peržiūros, prašydama įvertinti globėjo A. J. veiksmus ir jų atitiktų globėjo pareigoms; jei bus nustatyti pažeidimai, inicijuoti procedūrą dėl globėjo statuso panaikinimo ir naujo globėjo paskyrimo; užtikrinti I. B. teisių apsaugą ir jos gerovę. Skunde V. B. nurodė, kad globėjas nepasirūpino, kad I. B. būdama ligoninėje turėtų savo poreikiams būtinus daiktus, tokius kaip telefoną, jos užrašų knygelę, rašymo priemonę, apatinius ir kitus drabužius, būtinas higienos priemones. Globėjas nesuteikia informacijos apie I. B. turto saugumą, gaunamus ir sumokamus mokesčius už butą, gaunamas socialines pajamas, užblokavo jos prieigas prie elektroninės bankininkystės, pakeitė prisijungimus prie elektroninio pašto, socialinių tinklų. Jos prašymu, į ligoninę nebuvo atnešti buto raktai. Globėjas naudojasi I. B. turtu, tačiau nesirūpina jos gerove, dėl ko toks elgesys kelia rimtų abejonių dėl globėjo atsakomybės ir tinkamumo vykdyti savo pareigas.

21. Nustatyta, kad Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras 2025 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-141/25(2.1.19E-SĮ41) informavo Socialinės gerovės skyrių, kad 2025 m. sausio 2 d. socialiniai darbuotojai telefonu susiekė su A. J. ir pokalbio metu pastebėta, kad A. J. nenoriai bendravo su socialiniais darbuotojais, į klausimus atsakinėjo trumpai, abstrakčiai. Vyro teiraujantis, kaip jis įgyvendina I. B. rūpintojo pareigas, kaip rūpinasi jos sveikata ir kitais reikalais, ar I. B. priima jo pagalbą, ar nekyla jų tarpusavio konfliktų, jis paaiškino, kad I. B., gavusi teismo sprendimą dėl rūpybos nustatymo, buvo nusivylusi bei nustojo vartoti vaistus, dėl ko jos būklė pablogėjo ir ji atsidūrė ligoninėje. Nurodė, kad I. B. savo pajamomis ir turtu disponuoja savarankiškai. Daugiau informacijos apie savo, kaip rūpintojo, pareigų vykdymą A. J. nepateikė. Į bylą pateiktas dar vienas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad apibendrinant I. B. ir A. J. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose pateikiamą informaciją, mano, kad yra tikslinga svarstyti klausimą dėl I. B. rūpintojo pakeitimo, nes A. J. galimai netinkamai vykdo rūpintojo pareigas – asmenys nepaneigė informacijos dėl A. J. galimai panaudoto smurto I. B. atžvilgiu, rūpintojas negalėjo detaliai paaiškinti kaip rūpinasi I. B. sveikatos priežiūra, socialiniai darbuotojai pastebėjo galimą A. J. manipuliavimą I. B. jausmais. Į byla taip pat yra pateikti 2025 m. sausio 10 d. ir 2025 m. sausio 13 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai Nr. 55-15/25 ir Nr. 55-19/25.

22. Teismui pareikalavus, Vilniaus apskrities policijos komisariatas 2025 m. liepos 21 d. raštu informavo teismą, kad patikrinus Policijos informacinėse sistemose ir registruose, nustatyta, jog A. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas ir šiuo metu nevykdomas.

23. Duomenų apie tai, kad I. B. turi skolų paslaugų teikėjams ar kitiems asmenims, taip pat apie priverstinai vykdomus išieškojimus jos atžvilgiu, nepateikta.

24. Kaip nustatyta, teismo posėdžio metu I. B. apie jos atžvilgiu A. J. naudotą smurtą neigė ir nurodė, kad jis tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, užtikrina jos interesų apsaugą, ji juo pasitiki bei prieštarauja rūpintojo nušalinimui. Paaiškino, kad sąskaitoje esamomis lėšomis ji leido naudotis ir A. J., tačiau daugelį mokėjimų atlieka ir savo pajamomis naudojasi savarankiškai. Šių aplinkybių nepaneigė nei pareiškėjas, nei liudytoja.

25. Nors pareiškėjas nurodo, kad A. J. galimai panaudojo smurtą I. B. atžvilgiu, tačiau, teismo vertinimu, šį aplinkybė nėra patvirtinta byloje esančiais įrodymais. Liudytoja V. B. paliudijo, kad pati nematė, kad A. J. smurtautų prieš I. B., apie šią aplinkybę jai pasakojo ligoninės gydytoja ir pati I. B.. Duomenų apie tai, kad I. B. esant hospitalizuotai ligoninėje ir jos gydymo metu buvo paprašyta raštu A. J. pateikti paaiškinimą/tvirtinimą, ar prašyti, kad pati I. B. raštu patvirtintų/aprašytų fizinio smurto naudojimą jos atžvilgiu, nepateikta. Byloje nepateikta ligoninės atstovų paaiškinimų ir/ar užfiksuotų fizinio sužalojimų I. B. atžvilgiu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad teisėsaugos institucijos inicijavusios tyrimą dėl I. B. atžvilgiu panaudoto smurto ir nustatytas asmuo, galėjęs padaryti ir/ar padaręs žalą I. B..

26. Minėta, nenustatyta, kad I. B. yra skolinga ar jos atžvilgiu vykdomi priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. I. B. tvirtino, kad savo pajamomis ir banko kortele naudojasi, jai priklausančiu turtu rūpinasi savarankiškai, pati pasirūpina vaistais ir jų vartojimu, kai reikia, prašo pagalbos iš A. J.. Nagrinėjamu atveju nors pokalbio su socialiniais darbuotojais metu I. B. ir A. J. nepaneigė buvus tarp jų konflikto, tačiau kaip matyti iš 2025 m. sausio 10 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytų socialinių darbuotojo pastabų ir rekomendacijų, paklausus A. J. kodėl įvyko smurtinis atvejis, jis teigė, kad I. B. nevartojo vaistų, pasikeitė jos elgesys, pradėjo save spjaudyti. Pati I. B. nurodė, kad jos ligos paūmėjimo metu A. J. nemokėjo su ja elgtis. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad nors I. B. rūpintojas A. J. ne visiškai tinkamai reaguoja į I. B. elgesį ir I. B. ligos paūmėjimo metu ne visiškai tinkamai užtikrino rūpintinio teises ir interesus, tačiau nenustatyta, kad rūpintojas A. J. naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

27. Iš į bylą pateiktų Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų matyti, kad I. B. patvirtino, kad jos pajamomis A. J. disponavo tuo metu, kai ji gulėjo ligoninėje, iki tol ir šiuo metu savo pajamomis disponuoja pati. Teismo posėdžio metu I. B. teigė, kad rūpintojas turi teise disponuoti jos lėšomis ir ji tai yra leidusi. Tiek Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose, tiek teismo posėdžio metu I. B. ir A. J. tvirtino, kad daugelį dalykų jie atlieka kartu – eina į parduotuvę, palydi I. B. į polikliniką, jei reikalinga, padeda sumokėti mokesčius, pati I. B. gamina, vartoja vaistus. A. J. teismo posėdžio pagarsino, kokius vaistus vartoja I. B..

28. Tačiau teismas rezervuotai vertina paties suinteresuoto asmens I. B. paaiškinimus, ligoninės personalui ir socialiniams darbuotojams anksčiau išsakytas pozicijas dėl rūpinto A. J. elgesio. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo turinio, I. B. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, buvo stebimas vyraujantis paviršutiniškas, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo mąstymas, asmenybės pakitimai, monotoniškos emocijos, savo galimybių ir gebėjimų pervertinimas. Sprendime cituojant ekspertizės akte pateikto tyrimo išvadas nurodyta, kad I. B. stokoja kritikos savo buvusių liguistų išgyvenimų atžvilgiu, linkusi juos nuslėpti, išlieka gynybiška, uždara, stengiasi save parodyti iš teigiamos pusės. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad I. B. psichikos sutrikimas stabilizavosi, būsena yra pagerėjusi, į bylą nepateikta. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad I. B. negali suformuluoti visiškai pagrįstos pozicijos dėl rūpintojo kandidatūros. Kita vertus, kaip nustatyta, I. B. pasitiki rūpintoju, pageidauja jo nekeisti, jai svarbus stabilumas, rūpintoją pažįsta jau kuris laikas, taigi manytina, kad su rūpintoju yra susiformavęs prieraišus ryšys, rūpintojas ja rūpinasi – palydi į gydymo įstaigą, parduotuvę, kai reikia padeda buityje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose patikrinimų metu I. B. nereiškė kategoriško pageidavimo pakeisti rūpintojo A. J. jai teikiamos pagalbos, vis vien pageidavo, kad ji ir toliau juo rūpintųsi.

29. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad dabartinis rūpintojas A. J. sugeba užtikrinti I. B. teisių ir interesų apsaugą. Jų tarpusavio santykiai yra geri, pati I. B. nori, kad jos rūpintojas nebūtų keičiamas. Atitinkamai rūpintojo pakeitimas prieš I. B. valią (net vertinant rezervuotai) neatitiktų geriausių asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikrose srityse, interesų. Teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo metu BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai I. B., jos teisėmis ir interesais, galėtų pasirūpinti geriau nei dabartinis rūpintojas A. J..

30. Esant aptartų aplinkybių visumai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimas dėl ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens rūpintojo ir turto administratoriaus nušalinimo nuo pareigų ir kito rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 494 straipsnio 2 dalimi, 495 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.