Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams Audriui Mikalauskui, Astai Užmedzkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. (A.) K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. (A.) K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. 13.05 val. socialiniame tinkle „Facebook“ su juo susisiekė A. B. ir sutarė pirkti tvoros segmentus, pervedė į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur, tačiau prekės negavo, A. K. pinigų A. B. negrąžino, tai yra pagrobė turtą sukčiavimo būdu. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui skirta 400 Eur dydžio bauda ir priimtas sprendimas dėl įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę 80 Eur žalą nukentėjusiajam per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjo D. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti priimtą nutarimą, kadangi jis nusižengimo nepadarė. Apie vykdomą sukčiavimą nieko nežinojo, o banko sąskaitos numerio iš jo paprašė jo brolis, kuris jam sakė, kad jam pažįstamas asmuo turi pervesti pinigų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, brolis K. K., atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje, per „Messenger“ paprašė jo banko sąskaitos, nes jo sąskaita areštuota antstolių. Jam davė banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, o po to jis broliui pervedė pinigus atgal, ten, kur jo prašė. Tai patvirtinančių įrodymų neturi, buvo ir daugiau pervedimų į jo sąskaitą, iš viso apie penkiolika, brolis pats pripažino, kad jis darė šias veikas. Dėl jų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jame jis (pareiškėjas) buvo apklaustas spec. liudytoju. Nežinojo, kad brolis vykdė sukčiavimus, tik po to suprato, kai apie tai jam pasakė policija. Tvoros segmentų nepardavinėjo, skelbimų įdėjęs nebuvo. Pats seniau vykdė sukčiavimus, visuomet kaltę pripažindavo, ką padaręs. Daugiau tuo neužsiima, augina tris dukras, jokių neteisėtų veikų nebedaro.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu ir pateiktame atsiliepime prašė skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų dėl asmens padarytos veikos.

Liudytojas K. K. parodė, kad yra pareiškėjo brolis. Dėl tvoros segmentų pardavimo jam yra įteikti pranešimai apie įtarimą. Jo gyvenimo dalis yra atliekant laisvės atėmimo bausmę vykdyti pirkimus/ pardavimus. Tuo tikslu naudojo brolio sąskaitą, ne vieną kartą, bet ne nusikalstamoms veikoms daryti. Brolio sąskaitos numerį gavo po to, kai brolis išėjo iš įkalinimo įstaigos, po 2–3 mėn. Sąskaitos numerio jam reikėjo parduoti telefonus, įgyti telefonus, cigaretes. Broliui nesakė, kad naudojantis jo sąskaita bus daromos nusikalstamos veikos. Brolis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). A. B. jam nėra žinomas. 2023 m. rugsėjo mėn. „Facebook“ platformoje nepardavinėjo tvoros segmentų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. 13.05 val. socialiniame tinkle „Facebook“ su juo susisiekė A. B. ir sutarė pirkti tvoros segmentus, pervedė į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur, tačiau prekės negavo, D. K. pinigų A. B. negrąžino, tai yra pagrobė turtą sukčiavimo būdu, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įvykdė, be kita ko, sukčiavimą, kai įgyto, turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiuo atveju, susipažinus su administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, matyti, kad byloje kaip pareiškėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai yra nukentėjusiojo pateiktas skundas su pridedamais priedais – skelbimo fotonuotrauka bei susirašinėjimu žinutėmis telefonu su tariamu tvoros segmentų pardavėju, taip pat pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis A. B. į A. K. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 80 Eur. Taip pat pareiškėjo kaltė grindžiama išrašu, iš kurio matyti, kad minėtoji banko sąskaita yra registruota jo vardu. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, pareiškėjo kaltė taip pat grindžiama kitoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo pateiktu paaiškinimu dėl visai kito administracinio nusižengimo bei išrašais iš ANR ir ĮKNR registrų.

Pareiškėjas nei administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu, nei apklausiamas teisme savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, neigė žinojęs, kad buvo vykdomas sukčiavimas, pasinaudojant jo banko sąskaita, taip pat neigė patalpinęs skelbimą apie parduodamus tvoros segmentus. Be to, jis nurodė, kad savo sąskaitos numerį buvo davęs broliui, atliekančiam bausmę įkalinimo įstaigoje, jo prašymu. Apklaustas pareiškėjo brolis K. K. teisme iš esmės patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad prašydamas jo sąskaitos numerio, jis nenurodė, kad juo naudojantis bus vykdomi sukčiavimai.

Jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti D. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, byloje nebuvo surinkta. Jokie asmenys, išskyrus D. K., kuris, kaip minėta, savo kaltę neigė, netgi nukentėjusysis, nusižengimo tyrimo metu neapklausti. Nesurinkta jokių duomenų, kam priklauso telefono numeris, kuriuo naudojantis buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, kurioje tiksliai vietoje jis tuo metu veikė. Tokių duomenų netgi nebuvo bandyta surinkti. Nors pareiškėjas teikdamas paaiškinimą nurodė, kad sąskaitos numerį buvo perdavęs broliui, tačiau netgi K. K. nusižengimo tyrimo metu apie šias aplinkybes nebuvo apklaustas. Nors skundžiamame nutarime teigiama, kad būtent pareiškėjas sukūrė skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau jokie byloje esantys įrodymai to niekaip nepatvirtina. Nebuvo bandyta išsiaiškinti, kas, kokiais kontaktiniais duomenimis galimai naudodamasis, įkėlė aptariamą skelbimą į socialinį tinklalapį „Facebook“, iš šios platformos valdytojo netgi nebuvo bandyta gauti duomenų apie tai, ar skelbimą patalpinęs asmuo bendrovei yra pateikęs kokius nors savo kontaktinius duomenis ir kt.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, D. K. kaltę preziumuojant iš to, kad jis buvo teistas ir baustas administracine tvarka už kitus turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas administracinis nusižengimas privalo būti išsamiai ištirtas ir įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, o jo padarymo faktas negali būti išvedamas iš to, kad asmuo jau buvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas asmens skundą, turi teisę priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Šiuo atveju, įvertinus jau išdėstytus argumentus, akivaizdu, jog byloje nebuvo atliktas iš esmės joks administracinio nusižengimo tyrimas, o pareiškėjo kaltė preziumuojama iš to, kad būtent į jo sąskaitą buvo pervesti nukentėjusiojo pinigai bei kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka bei teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, toks institucijos pareigūnų atliktas tyrimas nėra objektyvus ir visapusiškas, o galimam administraciniam nusižengimui ištirti ir įrodyti, būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ką padaryti apylinkės teismui yra sunku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, institucijos nutarimas panaikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. (A.) K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.