Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei A. K., nukentėjusiosios atstovei Dovilei Lapinskytei, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Sigitai Padrezienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-04-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 2 d. -3 MGL (375 Lt )bauda; 2007-04-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. -9 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 75 str. – 1 m. nekeisti darbo vietos, neišvykti iš gyvenamosios vietos ne ilgiau 7 paroms; 2) 2008-11-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 5 MGL( 650 Lt) bauda; 3) 2013-05-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 3 d., 189 str. 1 d., 284 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (sena redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2012-09-06 apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo mažametei dukrai S. A., gim. (duomenys neskelbtini), sėdinčiai ant lovos, tris kartus laidu suduodamas per kairės kojos blauzdą, kairę ranką ir petį, sukėlė jai fizinį skausmą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinimasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad nei 2012-09-06 nei kokią kitą dieną savo dukters S. A. nemušė. Dukrą bara, bet mušti niekada nemušė. S. yra sunkus vaikas, bet jos niekada nemušė, kartais pasako, kad „tuoj gausi“, bet rankos niekada nėra pakėlęs nei prieš ją, nei prieš kitą vaiką. Apie tai, kad dukra jį kaltina jos sumušimu sužinojo 2012-09-13 dieną, kai S. buvo išvežta iš mokyklos į (duomenys neskelbtini),. Toks S. pareiškimas buvo labai netikėtas. S. yra mylimiausias vaikas ir, kad ji taip galėjo pasielgti, apkaltinti nebūtais dalykais, jam labai skaudu. 2012-09-06 vakare buvo išvažiavęs su žmona su reikalais. Tada jiems su žmona paskambino S. ir dukra Š., kuri pasakė, kad S. parkelyje netoli namų sumušė ar muša kažkokie berniukai. Iškarto puolė važiuoti į parkelį. Kai atvažiavo į parkelį ten jau niekas nesimušė. Vaikai paaiškino, kad berniukai, kurie mušė S. nuvažiavo link turgaus. Važiavo jų ieškoti, bet nerado. Norėjo pakalbėti su to vaiko tėvais. S. jam nieko nesakė, tik žmonai S. rodė, kur jai yra mėlynės, sakė, kad jai skauda. Dėl ko jį S. kaltina sumušimu, nežino. Prieš tai su ja truputėlį apsipyko, nes sužinojo, kad S. rūko, geria sidrą, kalbėjo su S. apie tai, sakė, kad jeigu pagaus ją pats rūkant ar geriant, bus negerai, susipyks.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja apklausė nukentėjusiąją mažametę S. A.. Ji parodė, kad ją sumušė R. - jos tėtis. Sumušė praeitą ketvirtadienį. Ir anksčiau mušdavo. Sakė susitvarkyti, susitvarkė, bet atėjęs pasakė, kad gaus, nes nesusitvarkė. Aliuminiu laidu trenkė jai per ranką, koją, nugarą, trenkė tris kartus. Sesės, broliai matė kaip ją skriaudė. Mama buvo pas kaimynę. Mokykloje socialinei pedagogei pasipasakojo, pasakė, kad tėtis ją sumušė.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. 2012-09-13 policijos pareigūnai pristatė S. A. paimdami iš mokyklos, kadangi buvo nustatytas smurto šeimoje atvejis. Kai ji kalbėjo su S., pastaroji sakė, kad ją sumušė tėvas R. A..

Liudytoja J. P. parodė, kad dirba vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Centre nuo 2012-09-13 apgyvendinta S. A.. 2012-09-14 S. buvo apklausta pas teisėją dėl smurto šeimoje, nes ji sakė, kad ją namuose sumušė tėvas.

Liudytoja V. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje socialine pedagoge. Šią mokyklą lanko vaikai turintys įvairių problemų. 2012-09-07 pas ją į kabinetą užėjo S. A. ir skundėsi, kad blogai jaučiasi. Ją nukreipė pas seselę. Sesutė J. P. S. A. matavo spaudimą ir pastebėjo sumušimo žymes ant rankos. Sesutė į kabinetą pakvietė socialinę pedagogę ir psichologę. Matė ant S. kūno sumušimo žymes ant kelio, virš kelio kairės pusės, kairio peties ir dešinės pusės nugaros. Aiškinantis kas ją sužalojo, S. teigė nesakys, nes bijo. Po to pasakė, kad sumušė tėvas. Nepilnametė S. negalėjo patvirtinti už ką tėvas mušė. Nepilnametė yra išsipasakojusi, kad tėvas smurtauja prieš mamą, kontroliuoja, namuose vartoja fizinį ir psichologinį smurtą. S. šeima yra socialinės rizikos grupėje, mokykla dažnai teikia materialinę, socialinę paramą (perka maistą, pravažiavimo bilietus, drabužius). Į mokyklą ateina abu S.tėvai, artimam pokalbiui mama niekada nepasilieka. Šeima bendrauja tik necenzūriniais žodžiais, vaikų elgesyje tai atsispindi. Nepilnametė yra jautri, jai reikalinga medikų pagalba, mamos teigimu, ji anksčiau vartojusi vaistus. Jos elgesys labai susijęs su situacija namuose. S. ypatingai dėl to pergyvena.

Liudytoja M. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jaunimo mokyklos, kurią lanko S. A., psichologė. 2012-09-07 apie 9 val. jai būnant soc. darbuotojos V. M. kabinete atėjusi nepilnametė S. A. pasiguodė, kad jaučiasi blogai, todėl ją nukreipė į sveikatos kabinetą pas specialistę J. P.. Ji pamatavo spaudimą ir pastebėjo kraujosruvą rankos srityje. Apžiūrėjusi ranką specialistė toliau tikrindama S. sveikatą paprašė parodyti kitas kūno vietas ir pastebėjo daugiau sumušimo žymių, pakvietė psichologę ir soc. pedagogę, kad surašytų aktą. Mokykla žino, kad šeimoje yra smurtaujama, ypač prieš mamą. Pati S. bijo, kad to nesužinotų tėvai, nes sako, kad tuomet jai bus visai blogai. Mokslo metais tėvas lankėsi mokykloje, būdamas agresyvus buvo perspėtas, kad mokykloje tarp vaikų kilusių konfliktų nespręstų pats, o kreiptųsi į pedagogus. Pastebėję, kad S. tėvas elgiasi agresyviai, mano, kad ji galėjo nukentėti nuo tėvo. Nepilnametė mokykloje sunkiai sukaupianti dėmesį, žemas darbingumas, mokyklą lanko gerai, priklausomai nuo nuotaikų kartais provokuoja konfliktus, ji labai rūpinasi šeima.

Liudytoja B. B. parodė, kad jos kaimynai yra A. Šeimoje yra šeši nepilnamečiai vaikai. Šeima yra socialiai remtina, gyvena iš pašalpų. Su jais nebendrauja, tačiau jie gyvena pirmame aukšte, o ji virš jų, todėl girdi kaip jie koliojasi, ar ant vaikų rėkia, ar tarpusavyje. Kaimynas R. agresyvus, nenori su juo turėti jokių reikalų.

Liudytoja S. A. parodė, kad kartu su vyru R. A. augina šešis nepilnamečius vaikus. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jų dukra. 2012-09-13 apie 14.30 val. iš Žaliakalnio policijos nuovados inspektorės R. J. sužinojo, kad S. yra išvežta į (duomenys neskelbtini), nes ją sumušė tėvas R. A.. Tai buvo labai netikėta, nes R. niekada nėra mušęs vaikų. R. tik yra rėkęs ant vaikų, bet jų nė vieno nėra niekada mušęs. Kadangi tai buvo pranešta telefonu, tai iš karto su vyru atvyko į Žaliakalnio policijos nuovadą išsiaiškinti, kokia yra situacija. Iš pareigūnės sužinojo, kad S. mokykloje socialinei pedagogei pasakė, kad 2012-09-06 ją namuose sumušė tėvas. Toks S. pasakymas yra labai neteisingas. 2012-09-06 apie 20.30 val. S. skambino tėvui ir verkdama prašė atvažiuoti į prie namų esantį parkelį, nes ją ir S. ten muša kažkoks berniukas. S. A. su vyru kaip tik tuo metu buvo išvažiavę iš namų, todėl iš karto sėdo į automobilį ir atvažiavo į parkelį. Ten rado savo dukras S., S., sūnų G. ir daug kitų vaikų gyvenančių netoliese. Išsiaiškino, kad S. spardė berniukas avintis riedučiais. Bandė su vyru ir vaikais važinėti po rajoną ir ieškoti dukras sumušusio berniuko, tačiau nerado. Kai parėjo namo, S. rodė, kad jai yra mėlynės dešiniam šone, ant nugaros, ant kažkurios kojos, skundėsi, kad naktį negali miegoti. S. vis namuose prieštarauja, kai jai liepiama susitvarkyti, padėti buityje. S., kai tėvas jai liepia tvarkytis, vis kalba apie tėvą, kad jis debilas, kad jai liepia tvarkytis. S. yra sunkus vaikas, jau ne kartą dėl jos elgesio S. A. buvo kviečiama į policiją, ir šiuo metu laukia vienas teismo posėdis, nes jai dėl S. netinkamo elgesio surašytas administracinis protokolas.

Nepilnametė liudytoja S. O. parodė, kad S. A. yra jos sesuo. Apie tai, kad S. išvežė į (duomenys neskelbtini) ji sužinojo tą pačią dieną iš mokyklos socialinės pedagogės. Socialinė darbuotoja sakė, kad S. išvežė todėl, kad ją namuose primušė tėvas. Kiek ji žino, tėvas S. niekada nėra mušęs. Šių metų rugsėjo mėnesio pradžioje ji su S.ir broliu G. buvo parkelyje netoli namų. Ten dar buvo kitų vaikų, iš kurių L., kurio pavardės nežino, pradėjo kabinėtis prie S. Jis ją paguldė ant žemės ir pradėjo spardyti. L.avėjo riedučius, laikėsi už tvoros ir ją spardė. Ji gynė S. tačiau L.sudavė ir jai. Kai L. primušė S.ji skambino tėvui, kad tėvas ją gelbėtų. Tuo metu tėvų nebuvo namuose, nes jie apie 18 val. išvažiavo pas kirpėją. Kai S.paskambino tėvui, tėvai greitai atvažiavo pas jas. Ar pas S.tada buvo kokių nors mušimo žymių, nežino, girdėjo, kad ji mamai skundėsi, kad jai kažkur skauda ir ji negali miegoti. Mama sakė, kad kitą dieną eitų į policiją, bet jos nėjo. Sprendžia, kad S.apkalbėjo tėvą, nes norėjo patekti į (duomenys neskelbtini). Ji niekada nemačiusi, kad tėvas muštų S.ar kurį nors kitą vaiką. Jei S.sako, kad ji matė kaip ją tėvas mušė, tai ji meluoja, nes taip nebuvo. Mano, kad S.prisigalvojo nesąmonių.

Liudytoja D. Z. parodė, kad daug metų bendrauja su A.šeima. Su R. A. yra pažįstami labai daug metų. Labai gerai žino visą jų šeimą. 2012 m. rudenį, bet tiksliai datos neatsimena, galimai 2012-09-06, pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo S. A., R. A. ir jų sūnus F.. Tai buvo jau vakaras, temo, bet tikslaus laiko negali pasakyti. Kalbėjosi, dažė plaukus S. A.. Bebaigiant dažyti, kažkuriam ar tai S., ar tai R., į telefoną paskambino. Išgirdo juos kalbant, kad kažkas kažką muša. Abu A. pasakė, kad jiems reikia skubiai važiuoti namo, nes ten kažkas atsitiko. Suprato, kad kažkas negerai su vaikais, nes kažkurį muša. Jie iškarto išvažiavo namo. Po to, sekančią dieną sužinojo, kad Simoną kažkas sumušė. Tik praėjus kuriam laikui, R.aprašė paliudyti, kad jie tada buvo atvykę į jos namus. R. A. pasakė, kad S, apkaltino jį tuo, kad jis ją sumušė. R.labai myli savo vaikus. Niekada nėra girdėjusi, kad R.muštų savo vaikus.

Liudytoja L. G. parodė, kad yra A. kaimynė. Šios šeimos narius pažįsta, santykiai geri. 2012 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, bet galimai 2012-09-06, vakare maždaug apie 20 val., ėjo namo, kai buvo netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos, pamatė, kad ten esančiame parkelyje kažkoks vaikų susibūrimas. Vaikai rėkavo, todėl ir atkreipė dėmesį. Tarp tų vaikų atpažino ir S. A., ji sėdėjo ant bordiūro. Pamatė kaip vienas berniukas, apie kokių 14 metų amžiaus, avintis riedučiais, spyrė S.. Tai pamačiusi suriko, kad jie baigtų, pašaukė S.. Pati prieiti prie jų negalėjo, nes ėjo su savo mažamete dukra, ir negalėjo jos palikti. Vaikai pradėjo skirstytis, o ji nuėjo namo. Netrukus po to pas ją į namus atbėgo verkianti S., prašė vaistų. Ji parodė rankas ir kojas, ant kurių matėsi paraudimai, kuriose konkrečiai vietose buvo paraudimai, dabar jau negali pasakyti, nebeatsimena. Kartu su ja atėjo ir jos sesuo S.. S. pasakė, kad reikia skambinti mamai. Kažkuri iš S. seserų paskambino mamai. Mergaitės išėjo į koridorių ir su kažkuo kalbėjo, mano, kad kalbėjo telefonu su mama ar tėčiu. Po to, gal po kokių 5-10 min. namo parvažiavo S. tėvai. Ką tada darė S.tėvai nežino. Žino, kad kitą dieną pas A. į namus buvo atvažiavęs kažkoks vyras, R. A. namuose tuo metu nebuvo, atvykęs vyras kalbėjo su S., kažką kalbėjo, kad suras S. tėvą, išsiaiškins, kodėl jis išsidirbinėja. Girdėjo būdama pas save namuose, nes viskas labai gerai girdisi. Žino, kad po įvykio praėjus dienai ar kelioms, S. kažkam pasakė, kad ją sumušė tėvas, bet labai nesigilino į tą situaciją. Netiki, kad R. A. galėjo mušti savo dukrą, nes jie abu labai gražiai bendrauja, R. A. labai myli S.. Niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad R. A. muštų savo dukrą.

Nepilnametis liudytojas L. A., gim. (duomenys neskelbtini),., parodė, kad iš matymo pažįsta mergaitę, vardu S., žino, kad ji gyvena „barakuose“ netoli (duomenys neskelbtini),. Jos pavardės nežino. Mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir ji. Kartais su draugais būna parkelyje netoli tų „barakų“ kur gyvena S.. Ar ten buvo 2012 m. rugsėjo 6 dieną vakare, negalėtų pasakyti, nes neatsimena. Su S. yra buvę keletas konfliktų, apsižodžiavimų, bet niekada nesimušė. Ji visada pirma pradėdavo šnekėti visokias nesąmones, ir ne tik ant jo, bet ir ant kitų vaikų. Riedučių jis senai neturi, jais nemoka važinėti. S.nemušė niekada, stengiasi jos vengti, nes ji neprognozuojama, negali atspėti, ką ji sugalvos padaryti ar pasakyti.

Iš specialisto išvados Nr. G2396/12(02) matyti, kad S. A. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku pailgą formą turinčiu daiktu, kuo galėjo būti dirželis, virvelė ar kiti panašias savybes turintys daiktai, nemažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2012-09-06. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l.17).

2012-09-21 tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad nukentėjusiosios S. A. atstovė pagal įstatymą D. L. informavo, jog 2012-09-20 S. pareiškė, kad nebenori būti (duomenys neskelbtini),“, nurodinėja savo sąlygas kaip ji elgsis, kad pabėgs. S.aiškina, kad ji melavo apie tai, jog ją sumušė tėvas, pradėjo pasakoti, kad ją sumušė „bernai“ parkelyje prie namų, o ne tėvas. S.aiškina, kad mokykloje ir teisme melavo, nes norėjo papulti į „(duomenys neskelbtini),, kadangi buvo girdėjusi apie tai, kad (duomenys neskelbtini), yra gera būti, kad ten esantys vaikai visur vežiojami į ekskursijas ( b.l. 64).

2013-02-19 iki 03-19 buvo atlikta teismo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Šiuo metu S. A. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1; kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8 bei mišrūs mokymosi sugebėjimų sutrikimai F81.3. Minėtas laikinas psichikos sutrikimas - potrauminio streso sutrikimas - tiesioginiu priežastiniu ryšiu S. A. yra atsiradęs dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių (b.l. 33-37).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. už nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino, jo kaltė sukėlus savo mažametei dukrai S. A. fizinį skausmą įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Vertinant kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme akivaizdu, kad jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesudavė laidu savo dukrai S. A., jog dukrą kieme sužalojo L. A., kad dukra ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Šiuos jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas netiki kaltinamojo R. A. ir liudytojų S. A., D. Z., L. G. bei nepilnametės S. O. parodymais, kad mažametė nukentėjusioji S. A. apkalbėjo kaltinamąjį, jog ją kieme sumušė nepilnametis L. A. ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Tačiau teismas sprendžia, kad nors R. A. atlikti veiksmai formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, tačiau būtina įvertinti realų jo padarytos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Pagal LR BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad R. A. sudavė savo mažametei dukrai S. A. tris kartus laidu per koją, ranką ir nugarą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad taip kaltinamasis R. A. pasielgė ne be priežasties, o todėl, kad dukra jo neklausė, atsikalbinėjo, o tai patvirtina, kad jo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas, o dukros sudrausminimas, ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Be to, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad aptariamas įvykis net nebūtų buvęs viešinamas, jei (duomenys neskelbtini), mokyklos darbuotojos nebūtų apie tai pranešusios policijos pareigūnams.

Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 str. numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam R. A.. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors R. A. veiksmai ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

R. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinį registravimą policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios S. A. – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.