Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Teismo nuomone, parenkant administracinės nuobaudos dydį, tikslinga atsižvelgti į tai, kad pažeidėjas savo teismui pateiktame skunde ir paaiškinimuose nurodė, jog jis gailisi padaręs teisės pažeidimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31str.1d.1p.). Byloje surinkta medžiaga neabejotinai yra įrodytas faktas, jog V. B. vadovaujami Pakruojo rajono kelių tarnybos darbuotojai 2008-05-30 išardė nekilnojamosios kultūros vertybės – siaurojo geležinkelio komplekso (G10K) pervažą per kelią Petrašiūnai-Joniškėlis. Šis darbas buvo atliktas nesilaikant LR Aplinkos ministro ir LR Kultūros ministro 2003-12-16 įsakymo (toliau tekste – Įsakymas) Nr. 648/ĮV – 470 „Dėl leidimų tvarkyti NKV bei statyti (griauti) statinius jų teritorijoje išdavimo tvarkos“ 2 dalies reikalavimų, numatančių, kad „Tais atvejais, kai statybos darbus nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijoje esančio statinio avarijos grėsmei pašalinti būtina atlikti nedelsiant (dėl grėsmės žmonių gyvybei per trumpesnį laiką nei nustatyta tvarka galima gauti statybos leidimą ir/ar leidimą paveldo apsaugos technologijų darbams ir kai yra akivaizdus griūties pavojus arba kai tokia būtinybė nurodyta nustatyta tvarka sudarytos komisijos išvadoje), statybos leidimas avarijos grėsmės šalinimo statybos darbams išduodamas šių darbų vykdymo metu. Šiuo atveju užsakovas arba rangovas privalo darbams prižiūrėti pasamdyti atestuotą kultūros vertybių apsaugos specialistą, kuris sprendžia dėl šios vertybės saugomų dalių ir elementų bei kultūrinės vertės požymių išsaugojimo, taip pat apie darbų pradžią informuoti (telefonograma, faksu) Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamą teritorinį padalinį bei pateikti minėto specialisto išvadas“. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo iškilusi avarijos grėsmė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gavęs Pakruojo rajono kelių eismo saugumo komisijos nurodymą, turėjo veikti nedelsdamas, tačiau būtent tokius atvejus kai reikia nedelsiant šalinti atsiradusią grėsmę ir reglamentuoja Įsakymo 2 dalis ir akivaizdu, jog nustatytos tvarkos nei Pakruojo rajono savivaldybė teikdama nurodymą, nei pats V. B. , kaip rangovo atstovas, nesilaikė ir formaliai padarė pažeidimą, tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją būtinajam reikalingumui priskirti negalima, nes akivaizdu, jog susidariusi avarinė situacija negalėjo atsirasti per vieną dieną ir staiga, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl avarinės pervažos būklės būtų nukentėję eismo dalyviai, todėl teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę pasinaudoti Įsakymo 2 d. nustatyta tvarka ir taip išvengti pažeidimo padarymo. Vienok įstatymas įpareigoja teismą parenkant administracinės nuobaudos dydį ir rūšį atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertinti atsiradusios žalos pobūdį ir dydį. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog geležinkelio pervaža buvo avarinės būklės, nes geležinkelio bėgiai yra pakilę virš kelio dangos 25 – 30 cm. ir šis faktas yra konstatuotas Pakruojo rajono kelių eismo saugumo komisijos neeiliniame posėdyje 2008-05-30 (b.l.5). Taip pat šio posėdžio metu nutarta įpareigoti VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Pakruojo kelių tarnybą nedelsiant pašalinti susidariusią avarinę situaciją, demontuojant bėgius. Įsakymo 2 d. numato, kad pranešti apie atliekamus darbus privalo užsakovas arba rangovas, taigi šiuo atveju ne mažesnė kaltė tenka ir Pakruojo rajono savivaldybei, nes byloje nėra tinkamų įrodymų apie tai, kad administracinę nuobaudą skyrusi institucija būtų buvusi tinkamai informuota apie numatomus atlikti demontavimo darbus, o savivaldybės rašte nurodyta aplinkybė, jog kelis kartus buvo skambinta į instituciją, nėra paremta tinkamais ir objektyviais įrodymais (b.l.7). Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, teismo nuomone yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei taikant ATPK 30¹ str. pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą į įspėjimą.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirta administracinė bauda keistina į įspėjimą, tačiau visiškai neskirti administracinės nuobaudos, pagrindo nėra.