- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2-1038-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą, panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti atviro konkurso „Šilutės miesto daugiafunkcinio sporto komplekso rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 417875 (toliau – Pirkimas), procedūras. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas šis reikalavimas, ieškovė prašo panaikinti atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ pasiūlymo atmetimo kaip nepagrįstą bei grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią Pirkimo padėtį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Perkančioji organizacija Pirkimui pateiktą jos pasiūlymą atmetė dėl to, kad kartu su pasiūlymu nepateikė tam tikrų techninių dokumentų, nors Pirkimo dokumentai, ieškovės manymu, nenumatė pareigos šiuos dokumentus pateikti kartu su pasiūlymu. Ieškovė mano, kad jos pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi atsakovė ,,sukonstravo“ Pirkimo dokumentus tokiu būdu, kad tam tikri reikalavimai tiekėjams būtų sąmoningai „užslėpti" bei įvairiapusiškai kvalifikuojami. Tokia Pirkimo dokumentų konstrukcija su „užslėptais“ ir įvairiai vertinamais reikalavimais yra išimtinai naudinga atsakovei, kuomet siekiama proteguoti vieną konkretų viešojo Pirkimo dalyvį, bei būtent su konkrečiu tiekėju sudaryti Pirkimo sutartį dėl darbų vykdymo. Ieškovės vertinimu, būtent tokia situacija susiklostė Pirkime – ieškovė buvo pašalinta iš Pirkimo vadovaujantis „užslėptais“ ir neaiškiais reikalavimais, turint tikslą, kad Pirkimą laimėtų atsakovės galimai proteguojamas tiekėjas. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygos neaiškios, dviprasmiškos bei „paslėptos“, o tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą, kad Perkančiosios organizacijos parengti pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs.
3. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu turėjo pateikti, inter alia, Statybinius dokumentus, t. y.: statybvietės situacijos planą (Pirkimo Techninės specifikacijos 5.1.1.22 p.); nepalankių oro sąlygų, žemių ir griaunamų konstrukcijos griūties rizikų identifikavimo, rizikų analizės ir jų valdymo priemonių aprašymus (Pirkimo Techninės specifikacijos p.); vėdinimo įrangos ir medžiagų techninius rodiklius dėl gamintojo, tipo, modelio (t. y. dėl ortakių ir fasoninės dalies; visų taikytų tipų šilumos izoliacijos; oro paruošimo įrengimų; ventiliatorių kreivių; oro skirstytuvų; oro kiekio reguliavimo prietaisų ir ugnies vožtuvų) (Pirkimo Techninės specifikacijos 5.26.1 p.). Pasak ieškovės, minėti statybiniai dokumentai neturėjo ir neturi būti pateikti kartu su ieškovės pasiūlymu Pirkime ir atkreipia dėmesį į dokumentų pobūdį – statybiniai dokumentai yra įprastiniai statybos proceso dokumentai, rengiami pasirašius projektavimo bei rangos darbų sutartis su užsakovais. Taip pat pažymi, jog Pirkime nebuvo nustatyta tvarka, kaip bus įvertinama statybinių dokumentų atitiktis Pirkimo reikalavimams, o tai dar kartų patvirtina, kad statybinių dokumentų kartu su pasiūlymu nereikėjo pateikti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė neteisėtai, nesilaikydama imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalies ir CPK 423² straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos, faktiškai ginčija Pirkimo dokumentų teisėtumą, todėl visi ieškinio argumentai, susiję su Pirkimo dokumentų aiškumo, tikslumo, teisėtumo kvestionavimu, apskritai yra nevertintini, o civilinė byla šioje dalyje – nutrauktina. Taip pat atsakovė įrodinėja, kad Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 40.1.6 p., Techninės specifikacijos 5.1.1.22 p., 5.1.3.1 p.) tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtintas reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, todėl tiekėjui kartu su pasiūlymu nepateikus dokumentų tiekėjo pasiūlymas pagrįstai ir teisėtai buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, jog neturėjo pareigos kartu su pasiūlymu pateikti 5.1.1.22 p., 5.1.3.1 p. ir 5.26.1 p. nurodytus dokumentus, nes šie dokumentai pagal savo pobūdį yra įprastiniai statybos proceso dokumentai, kurie rengiami pasirašius projektavimo bei rangos darbų sutartis su užsakovais. Atsakovės manymu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nesilaikė profesionalaus tiekėjo elgesio standarto, todėl išimtinai dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo, o ne dėl tariamo Pirkimo dokumentų neaiškumo, kartu su pasiūlymu nepateikė reikalaujamų pateikti dokumentų.
5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad aplinkybė, jog Pirkimo sąlygose akcentuojamas 3 ir 7 priedai, turėjo atkreipti dėmesį, t. y. ieškovė turėjo įsiskaityti į Techninės specifikacijos (3 priedas) reikalavimus. Tačiau, Tarnybos vertinimu, Techninės specifikacijos reikalavimai pateikti statybvietės situacijos planą (5.1.1.22 papunktis), nepalankių oro sąlygų, žemių ir griaunamą konstrukciją griūties riziką identifikavimą, šią riziką analizę ir ją valdymo priemonių aprašymus (5.1.3.1 papunktis), 5.26 punkte nustatyti reikalavimai vėdinimui yra pertekliniai ir nesusiję su Pirkimo objektu. Todėl Techninės specifikacijos sąlygos, nustatytos 5.1.1.22, 5.1.3.1 bei 5.26 papunkčiuose, Tarnybos nuomone, turi būti laikomos perteklinėmis, kuriančiomis neproporcingą naštą pasiūlymų rengimo etape, todėl naikintinos.
6. Trečiasis asmuo UAB „Neostata“ prašo palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo ir reikalavimo nutraukti Pirkimo procedūras, o bylą šioje dalyje nutraukti; kitą ieškinio dalį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžia, kad priešingai, nei teigia ieškovė, Pirkimo dokumentų 3 priedo 5.1.1.22 p., 5.1.3.1.p., 5.26.1 p. tiksliai ir aiškiai nurodyta dokumentus pateikti kartu su pasiūlymu. Pirkimo dokumentų 40.1.6. p. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro duomenys, parengti ir reikalaujami pagal 3 ir 7 priedo reikalavimus, o 88.6 p. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pasiūlymas bus atmestas, jeigu pasiūlyme nebus duomenų, parengtų ir reikalaujamų pagal Pirkimo dokumentų 3 ir 7 priedus. Be to, atsakovė 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. sausio 29 d. tikslindama ir aiškindama Pirkimo dokumentus aiškiai ir sistemingai kartojo, jog tiekėjai privalo parengti pasiūlymus pagal Pirkimo dokumentų 3 ir 7 priedų reikalavimus. Todėl nėra jokio pagrindo Pirkimo dokumentų reikalavimų laikyti „užslėptais“, neaiškiais, nei tuo labiau laikyti, kad Pirkimo dokumentuose apskirtai nėra reikalavimų atitinkamų duomenų pateikti kartu su pasiūlymu. Pažymi, kad ieškovė neginčija fakto, jog jos pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų 3 priedo 5.1.1.22 p., 5.1.3.1 .p., 5.26.1 p. reikalavimų, tačiau neteisėtai siekia, jog aiškūs ir tikslūs Pirkimo dokumentų reikalavimai, kurie buvo paskelbti nuo pat Pirkimo pradžios ir nebuvo vėliau pakeisti, išimtinai ieškovės atžvilgiu būtų netaikomi. Todėl o ieškinio tenkinimas reikštų įpareigojimą atsakovei pažeisti imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir ieškovės pasiūlymą vertinti nelygiateisiškai. Trečiojo asmens teigimu, civilinės bylos dalis dėl Pirkimo dokumentų reikalavimų ginčijimo nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu, 423² straipsnio 3 dalimi, kadangi iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija. Aplinkybę, jog ieškovė yra praleidusi terminus ginčyti Pirkimo dokumentų reikalavimų teisėtumą, pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovė net neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių ji, būdama patyrusi viešųjų pirkimų nuolatinė dalyvė, negalėjo veikti rūpestingai ir sąžiningai bei pateikti pretenziją dėl Pirkimo dokumentų reikalavimo ginčijimo per Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnyje nustatytus terminus. Pažymi, kad kaip įrodė atsakovė ir patvirtino VPT savo išvadoje, Pirkimo sąlygos nėra nei neaiškios, nei paslėptos, t. y. nėra akivaizdžiai neteisėtos, Pirkimo sąlygų neteisėtumo nėra galimybių objektyviai ir nešališkai konstatuoti be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo. Akivaizdu, jog ieškovė teigia, jog Pirkimo sąlygos neteisėtos iš esmės tik todėl, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka šių sąlygų, o ne dėl to, kad sąlygos būtų neaiškios, paslėptos ar akivaizdžiai neteisėtos. Trečiojo asmens teigimu, VPT tinkamai nesusipažinusi su paskelbtais Pirkimo dokumentais bei neturėdama kompetencijos statybų srityje, savo išvadoje pateikė niekuo nepagrįstą nuomonę, jog Pirkimo dokumentų 3 priedo 5.1.1.22 p., 5.1.3.1.p., 5.26.1 p. sąlygos neva turėtų būti laikomos perteklinėmis, kuriančiomis neproporcingą administracinę naštą pasiūlymų rengimo etape, todėl naikintinos. Teismas tokią VPT išvadą turėtų atmesti kaip nepagrįstą. VPT išvadoje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog minėtos Pirkimo sąlygos, dėl kurių atmestas ieškovės pasiūlymas, VPT manymu, yra perteklinės ir nesusijusios su Pirkimo objektu, sukeliančios tiekėjams neproporcingą administracinę naštą, techninės specifikacijos apimtis labai didelė, minimi reikalavimai aktualūs tik Pirkimo sutarties vykdymo etape. VPT išvadoje klaidingai nurodyta, jog Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, kokia ir kiek informacijos bus laikoma pakankama, kokia apimtimi turi būti pateiktas techninis pasiūlymas, kaip bus vertinami tiekėjų pasiūlymai. VPT išvadoje taip pat visiškai nepagrįstai nurodyta, jog tiekėjas, dar neturėdamas projekto, neva negali su pasiūlymu pateikti statybvietės situacijos plano.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Šilutės miesto daugiafunkcinio sporto komplekso rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 417875.
8. 2019 m. kovo 18 d. atsakovė informavo, jog atmeta ieškovės pasiūlymą, kadangi pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 40.1.7 p. bei 3 priedo 5.1.1.22 p., 5.1.3.1 p. ir 5.26.1 p. nustatytų reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėjo, tačiau kartu su pasiūlymu nepateikė šių dokumentų: statybvietės situacijos plano (Pirkimo Techninės specifikacijos 5.1.1.22 p.); nepalankių oro sąlygų, žemių ir griaunamų konstrukcijos griūties rizikų identifikavimo, rizikų analizės ir jų valdymo priemonių aprašymų (Pirkimo Techninės specifikacijos p.); vėdinimo įrangos ir medžiagų techninius rodiklius dėl gamintojo, tipo, modelio (t. y. dėl ortakių ir fasoninės dalies; visų taikytų tipų šilumos izoliacijos; oro paruošimo įrengimų; ventiliatorių kreivių; oro skirstytuvų; oro kiekio reguliavimo prietaisų ir ugnies vožtuvų) (Pirkimo Techninės specifikacijos 5.26.1 p.) (1 t., b. l. 18-19).
9. Ieškovė su tokiu atsakovės sprendimu nesutiko – 2019 m. kovo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė atsisakė tenkinti. Pretenziją ieškovė grindė tuo, kad Perkančioji organizacija parengė neaiškias, dviprasmiškas bei paslėptas konkurso sąlygas. Akcentavo, jog Perkančioji organizacija nepagrįstai reikalavo pateikti tam tikrus dokumentus, kadangi jie pateikiami tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (1 t., b. l. 133-138).
10. 2019 m. kovo 27 d. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi tiekėjos pateiktą pretenziją, priėmė sprendimą ją atmesti kaip nepagrįstą ir apie tokį sprendimą tiekėją informavo raštu Nr. R3-(4.1-22)-1649). Ieškovė, nesutikdama su šiame rašte pateiktais motyvais dėl pretenzijos netenkinimo ir ieškovės pasiūlymo atmetimo, sprendė, kad atsakovė nepagrindė savo priimto sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti Pirkimo procedūras.
11. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-211-969/2019 pagal ieškovės UAB „HSC Baltic“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kadangi kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės bei nagrinėjamai klausimai iš esmės yra tapatūs, teismas, spręsdamas ieškovės UAB „Hidrostatyba“ ieškinio pagrįstumo klausimą, vadovaujasi civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
12. Visų pirma, teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį, kad procesiniuose dokumentuose ieškovė akcentuoja, jog šiuo atveju ji nekvestionuoja Pirkimo sąlygų ir teigia, kad nesutinka su atsakovės sprendimu atmesti jos pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė pažeidžia imperatyvų reikalavimą dėl privalomos ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų stadijos. Tačiau teismas, susipažinęs ir išanalizavęs bylos medžiagą, pažymi, jog ieškovė savo poziciją grindžia argumentais, jog Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, t. y. ieškovės manymu ji buvo pašalinta iš Pirkimo vadovaujantis „užslėptais“ ir neaiškiais reikalavimais turint tikslą, kad Pirkimą laimėtų atsakovės galimai proteguojamas tiekėjas. Tai yra priešingai, nei teigia, ieškovė nesutikimą su Perkančiosios organizacijos sprendimu grindžia argumentais, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos bei „paslėptos“.
13. Bylos duomenimis, Pirkimo sąlygų 40.1.6 p. nurodyta, jog dalyvio pasiūlymą sudaro „Vokas 1“ (Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją), kuriame pateikiama Tiekėjo siūlomos techninės charakteristikos bei duomenys, parengti ir reikalaujami pagal 3 priedo (Techninės specifikacijos) ir 7 priedo reikalavimus. Techninės specifikacijos 5.1.1.22 punkte expressis verbis (pažodžiui) nurodyta: „Rangovas kartu su pasiūlymu privalo pateikti statybvietės situacijos planą“. Techninės specifikacijos5 .1.3.1 punkte nurodyta: „Visa įranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos reikalavimus. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, rangovas kartu su pasiūlymu turi pateikti, nepalankių oro sąlygų, žemių ir griaunamų konstrukcijų griūties rizikų indentifikavimą, šių rizikų analizę ir jų valdymo priemonių aprašymus“. Techninės specifikacijos 5.26.1 punkte nurodyta: „Vėdinimo įrangos ir medžiagų pateikimui, dokumentuose teiktina informacija. Į pasiūlymą būtina įtraukti techninio pobūdžio informaciją. Nepateikus minėtos informacijos pasiūlymas bus atmestas. Reikalaujama pateikti šią žemiau nurodytą informaciją: Gamintojas; Tipas; Modelis. Minėta informacija turi apimti šiuos elementus: Ortakius ir fasonines dalis; Visų taikytų tipų šilumos izoliaciją; Oro paruošimo įrengimus; Ventiliatorių kreives; Oro skirstytuvus; Oro kiekio reguliavimo prietaisus; Ugnies vožtuvus“.
14. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e5K-3-39-690/2015). Todėl, teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant ir taikant Pirkimo sąlygų 40.1.6 punkto bei Techninės specifikacijos nuostatas (įskaitant Techninės specifikacijos 5.1.1.22 punktą., 5.1.3.1 punktą, 5.26.1 punktą), į kurias tiesiogiai nukreipia Pirkimo sąlygų 40.1.6 p., ir kuriose yra nurodyta, jog Dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, darytina pagrįsta ir teisėta išvada, jog Pirkimo dokumentuose tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis) buvo įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti ginčo dokumentus.
15. Teismo vertinimu, ieškinio argumentai, jog ieškovei tik iš Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo tapo aišku, jog ginčo dokumentai turėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu, nepagrįsti, kadangi prieštarauja Pirkimo dokumentų turiniui.
16. Taip pat priešingai, nei teigia ieškovė, Perkančioji organizacija, 2019 m. sausio 29 d. atsakydama į tiekėjų paklausimą, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjai kartu su pasiūlymu privalo pateikti visus dokumentus, kurie reikalaujami Pirkimo sąlygose, įskaitant ir dokumentus, kurie reikalaujami Techninėje specifikacijoje. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčijo / prašė papildyti ar išaiškinti šį Perkančiosios organizacijos atsakymą. Todėl, teismo vertinimu, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.
17. Nesutiktina ir su ieškinio argumentu, jog Perkančioji organizacija tik 2019 m. sausio 29 d. atsakydama į tiekėjų paklausimą, Pirkimo sąlygose įtvirtino reikalavimą, kad tiekėjai kartu su pasiūlymais pateiktų technines charakteristikas, parengtas pagal Techninės specifikacijos reikalavimus. Kaip jau minėta, nuo pat Pirkimo paskelbimo momento Pirkimo sąlygose buvo numatyta, jog tiekėjo pasiūlymas bus atmestas, jeigu tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateiks Techninėje specifikacijos kartu su pasiūlymu reikalaujamų pateikti dokumentų. Tai reiškia, jog nuo pat Pirkimo paskelbimo Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti ir Techninėje specifikacijoje reikalaujamus dokumentus.
18. Ieškovės argumentai, jog atsakovė sąmoningai „sukonstravo“ neaiškias sąlygas siekdama, kad kuo daugiau tiekėjų nesuprastų, kokius dokumentu reikalinga pateikti su pasiūlymu, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini, kadangi nepateikti jokie šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).
19. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad tiekėjai turi pareigą išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų <...>, bet ir atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-211-969/2019, kurioje ieškinys buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, padarė išvadą, kad vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, labiau tikėtina, kad ieškovė ginčo dokumentų nepateikė iš esmės dėl to, jog nepastebėjo atitinkamų Konkurso sąlygų, o ne dėl to, kad jai nebuvo aiškus jų turinys.
20. Teismas, įvertinęs šios bylos duomenis mano, kad ir šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė dokumentų, reikalaujamų Pirkimo sąlygų 40.1.6 p., Techninės specifikacijos 5.1.1.22 p., 5.1.3.1 p., 5.26.1 p., būtent dėl neapdairumo – nepastebėjo reikalavimo juos pateikti.
21. Pažymėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Pirkimo sąlygose akcentuojami 3 ir 7 priedai, turėjo atkreipti ieškovės dėmesį, t. y. ieškovė turėjo įsiskaityti į Techninės specifikacijos (3 priedas) reikalavimus.
22. Teismo vertinimu, kad Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, patvirtina ir tas faktas, kad kiti pirkime dalyvavę tiekėjai minėtus dokumentus pateikė kartu su pasiūlymu.
23. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad Pirkimo dokumentuose apskritai negalėtų būti įtvirtintas reikalavimas dėl ginčo dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu, kadangi Techninės specifikacijos reikalavimai yra skirti apibrėžti Pirkimo objektą, jo apimtį ir Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimus, bet ne pasiūlymui keliamus reikalavimus; Dokumentų pobūdis liudija, kad tai yra įprastiniai statybos proceso metu, o ne pasiūlymo pateikimo metu rengiami dokumentai; Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta objektyvi ir konkreti tvarka, kuria remiantis Perkančioji organizacija būtų galėjusi objektyviai įvertinti Dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Techninės specifikacijos sąlygos, nustatytos 5.1.1.22, 5.1.3.1 bei 5.26 papunkčiuose, turi būti laikomos perteklinėmis, kuriančiomis neproporcingą naštą pasiūlymų rengimo etape, todėl naikintinos.
24. Teismas atkreipia dėmesį, kad VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 423² straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas prieš kreipdamasis į teismą turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
25. Nagrinėjamu atveju tiekėja per VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą Perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl Pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka Pirkimo sąlygų neginčijo, todėl atsižvelgus, jog ieškovė sutiko dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, jų privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, teismas Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėja ir dėl ieškinio argumentų šiuo klausimu plačiau nepasisako.
26. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
27. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma darytina išvada, kad Perkančioji organizacija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Pirkimo sąlygų 88.2 p.). Sutiktina su atsakovės argumentais, jog priešingas Perkančiosios organizacijos sprendimas, t. y. tiekėjos pasiūlymo priėmimas ir vertinimas, būtų lėmęs Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų reikalavimų nesilaikymą, ir todėl būtų pažeisti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
28. Teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą teismui ex officio nutraukti Pirkimą.
29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 teisėjų kolegija apibendrino nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas. Nutartyje pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu.
30. Tai yra tam, kad teismas galėtų savo iniciatyva pripažinti Pirkimo dokumentų nuostatas neteisėtomis ir nutraukti Pirkimą, Pirkimo dokumentų nuostatos turėtų būti akivaizdžiai neteisėtos. Šiuo atveju, kaip jau minėta, Pirkimo sąlygų nuostatos ne tik nesuponuoja jų akivaizdaus netikslumo, neaiškumo ir / ar neteisėtumo, tačiau priešingai, kaip aukščiau sprendime nustatyta – sąlygos yra suformuluotos tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visetu teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepažeidė VPĮ 55 straipsnio nuostatų ir viešųjų pirkimų principų, todėl jos sprendimas pripažįstamas teisėtu, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
32. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.