- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1-155-721/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21689-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Svobutienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje ANTANAS JONAVIČIUS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vidurinio išsilavinimo nedirbantis, 2012-06-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, teistas: 2013-11-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų, bausmę atlikęs; 2014-11-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2015 m. balandžio 15 d., apie 20.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui su mažamete I. Š., gim.(duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė mažametei I. Š. į veidą, po to, suėmęs už drabužių, ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvės lango stiklą, sudužus langui, stiklo duženos pradrėskė I. Š. lūpą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai mažametei I. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. nepripažino savo neteisėtų veiksmų prieš mažametę I. Š.. Teisme jis parodė, jog visiškai pripažįsta jam inkriminuotame kaltinime nurodytus faktus, t. y. kad įvykio metu pakankamai stipriai sugriebė mažametei I. Š. už drabužiu ties kaklu ir ją pastūmė. Jis paaiškino, kad 2015-04-15 jis kartu su sugyventine Ž. Š. buvo išgėrę alkoholio – degtinės ir sidro. Apie 19 ar 20 val. jis atėjo į virtuvę ir pamatė, kad mažametė sugyventinės dukra Indrė rūko. Susinervino, suėmė už rūbų ties kaklu ir delnu sudavė jai į veidą bei pastūmė, ji susvirduliavo ir atsitrenkė šonu į lango stiklą. Krisdamos stiklo šukės sužalojo jos veidą. Suimdamas nukentėjusiąją už drabužių ir ją pastūmdamas, jis visiškai nesiekė ją sužaloti, o tik siekė sudrausminti iš nevilties į jos daromus neigiamus veiksmus, matydamas, kad negali kitaip suvaldyti sugyventinės dukros, kuria laiko ir savo dukra, nes nuo mažens ją augino, ir jos veiksmų, už kuriuos mano jis pats, kaip tėvas, yra atsakingas. Kadangi Indrė nuolatos krečia visokias išdaigas, jis ir turi problemų. Atlikti veiksmai buvo grynai auklėjamojo pobūdžio. Imtis smurtinių veiksmų paskatino ne kerštas prieš Indrę, o baimė, kad ji gali pridaryti dar baisesnių dalykų. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo metu jis atsiprašė tiek mažametės I. Š., tiek jos motinos, pasimokė iš savo klaidų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios paaiškinimais, liudytojos parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, kita bylos medžiaga, ištirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-04-16 apie 20.30 val. ji kalbėjosi su mama virtuvėje bute adresu (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko į virtuvę atėjo patėvis A. J., kuris buvo neblaivus. Jis, nieko nesakęs, griebė jai už kaklo ir smaugė, jai dėl to labai skaudėjo. Po to iš karto stūmė į virtuvės langą. Nuo smūgio langas sudužo, o duženos prapjovė jai lūpą. Dėl tokio elgesio ji patyrė fizinį skausmą (12 b.l.)
Liudytoja Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu A. J. Gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute. Su jais kartu gyvena jos mažametė dukra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-04-15 vakare ji su sugyventiniu girtavo, gėrė degtinės 0,5 l talpos bei 1 l talpos sidro. A. J. nuėjo miegoti, ji sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi su dukra Indre. Apie 20.30 val. atsikėlė Antanas ir atėjęs į virtuvę, pasakė, kad neranda savo piniginės, Indrės klausė kur yra piniginė. Indrė pasakė, kad jokios piniginės neėmė ir nežino kur jis yra pasidėjęs piniginę. Tada Antanas pradėjo priekaištauti Indrei dėl rūkymo, neva dėl cigaretės. Ji nematė, kad Indrė būtų turėjusi rankose cigaretę ir rūkiusi. Indrei stovint virtuvėje prie lango, Antanas priėjęs delnu sudavė vieną smūgį Indrei į veidą, tiksliai į kurią pusę nepamena, ir, jai stovint prie lango šonu į langą, jis rankomis Indrę pastūmė ir ji atsitrenkė į langą. Dužo lango vidinis stiklas ir šukės pabiro ant Indrės ir žemės. Matė, kad Indrės veidas buvo nuo šukių nubrozdintas, kraujavo nestipriai. Tada Indrė išėjo į savo kambarį, sakė, kad gal Antanas apsiramins ir jog policijos nereikia kviesti. Ji negalėjo iškviesti, kadangi jos telefonas buvo sugedęs, o Antanas savo nebūtų davęs. Tada ji Antanui pasakė, kad reikia sutvarkyti stiklo šukes, jis parūkė virtuvėje ir sutvarkė stiklo šukes. Dukra Indrė pasakė, kad eina iki draugės Kristinos ir ten pasiliks miegoti, nes nenorėjo būti namuose, kol Antanas neblaivus. Kitą dieną į jų namus atvyko socialiniai darbuotojai, kurie pasakė, kad Indrę išveža į vaikų namus bei ten patalpins kol išsispręs minėtas įvykis. Sakė, kad ji ten gyvens (13 b. l.).
Iš 2015-04-16 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelės matyti, kad į policijos komisariatą atvyko Mažeikių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su mažamete I. Š., kuri parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) A. J. smurtavo prieš ją, pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į lango stiklą. Šiam dužus, buvo įpjauta I. Š. lūpa. Ant jos veido matosi lūpos sužalojimai (6-8 b. l.).
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 3 dalis užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.
Šioje byloje A. J. kaltinamas tuo, kad suduodamas mažametei I. Š. ranka per veidą, po to ją pastūmęs, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į lango stiklą ir stiklo šukė prakirto jai lūpą, sukėlė jai fizinį skausmą. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant A. J. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismas, išklausęs kaltinamojo A. J. paaiškinimų ir ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, yra nustatyti, t. y. kaltinamasis neabejotinai atliko veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą, dėl A. J. veiksmų nukentėjusioji I. Š. jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis, smurtaudamas sugyventinės mažametės dukters atžvilgiu namuose, ignoravo gerus tarpusavio santykius su nukentėjusiaja bei tą aplinkybę, kad vaikas turi jaustis namuose saugus. Akivaizdu, kad šia veika buvo pažeista labai svarbi visuomeninių santykių sritis – mažamečio asmens interesai. Nors kaltinamasis nurodo, kad tokiu elgesiu siekė paauklėti sugyventinės dukrą, tačiau toks kaltinamojo elgesys jau pats savaime rodo, kad jis supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajai sukeliamą fizinį skausmą ir nori taip elgtis. Tai, kad A. J. jau anksčiau vartojęs fizinį smurtą mažametės I. Š. atžvilgiu, patvirtina paskutinis jo atžvilgiu 2014-11-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtas nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau, t. y. 2013-11-07, jau buvo teistas už smurtinio nusikaltimo sugyventinės Ž. Š. atžvilgiu padarymą, todėl akivaizdu, kad tai jam įtakos neturėjo pasirenkant savo elgesio variantą.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę A. J. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai kad jis teisiama ne pirmą kartą, administracine tvarka baustas, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirba, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą veiką numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. balandžio 22 d., nagrinėjant bylą teisme pateikė byloje prašymą išieškoti iš A. J. 34,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad ši byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 431 straipsnis) nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems mėnesiams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems mėnesiams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2014 m. lapkričio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.