Kauno apygardos teismo nutarimas

2011-12-19 · Byla Nr. ATP-632-133/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
ATP-632-133/2011
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00988-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Romualdas Lincevičius
Administracinė byla Nr. ATP-632-133/2011Teisminio proceso Nr.4-19-3-00988-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.5;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. dėl to, kad jis 2011-10-07 apie 12:19 val. Jurbarke Dariaus ir Girėno g. 66 „Maxima“ aikštelėje vairavo automobilį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitą automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-11-08 nutarimu J. B. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130 str. 1d. ir skyrė 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) metų laikotarpiui. Nustatydamas pareiškėjo kaltę teismas rėmėsi liudytojų R. Z. bei V. K. parodymais. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pažeidimą padarė asmuo, vyresnis nei 65 metų amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. B. nesutikdamas su šiuo nutarimu skundžia jį Kauno apygardos teismui ir prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutarimą panaikinti, nesant pareiškėjo veikoje LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai veiką kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei individualizuodamas nuobaudą pažeidė ATPK 30¹ ir 30² straipsniuose numatytas nuobaudos skyrimo taisykles.

Teigiama, jog teismas rėmėsi iš esmės vien tik liudytojo R. Z. parodymais, kurių nepakanka spręsti apie padarytą pažeidimą, nevertino kitų įrodymų, neatliko pareigos rinkti įrodymus, neapklausė pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai, pareiškėjo teigimu, būtų padėję išaiškinti esminę bylai aplinkybę, jog apžiūrėjus pareiškėjo automobilį VW Golf, ant jo jokių pažeidimų ar įbrėžimų nerasta. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nėra pareiškėjo automobilio nuotraukų, kurios patvirtintų pažeidimų pobūdį bei mastą. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo automobilio apgadinimą. Nesant tokių duomenų, akivaizdu, jog automobilio OPEL VECTRA pažeidimai atsirado ne dėl kontakto su pareiškėjo automobiliu. Tokiu būdu byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad pareiškėjas dalyvavo eismo įvykyje.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas pareiškėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įžvelgė tame, kad pareiškėjas turėjo pajusti atsitrenkimą į kitą automobilį, nes OPEL VECTRA, pagal liudytojo parodymus, sujudėjo. Tačiau apeliantas teigia, jog teismo posėdžio metu liudytojas netvirtino, kad pastarasis automobilis po atsitrenkimo sujudėjo. Tik nurodė, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog užkliudė kitą automobilį, tačiau kuo remiantis liudytojas taip teigė, nepaaiškino. Apeliantas pažymi, kad ant automobilio OPEL VECTRA matomi pažeidimai nežymūs, o ant pareiškėjo automobilio iš viso jokių pažeidimų nerasta. Be to, apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog dažų nubraukimas padarytas ne atsitrenkiant į automobilio buferį, o slystant dviem paviršiam vienas kitu, todėl pareiškėjas teigia galėjęs nejusti, jog jo vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga minimaliu greičiu kliudė kitą automobilį. Todėl apelianto teigimu, nesant neginčytinų objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas suprato, jog yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaujantis principu in dubio pro rero, pareiškėjo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, jog teismas individualizuodamas nuobaudą nukrypo nuo ATPK 30¹ straipsnio formuojamos taikymo praktikos, todėl nutarimas yra nepagrįstas. Teigia, kad šioje byloje yra faktinių duomenų visuma, bylojančių pareiškėjo naudai. Nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra pensinio mažiaus, gyvena vienkiemyje, nuo kurio iki artimiausios stotelės 7 km., iki rajono centro 33 km. Dėl garbaus amžiaus tenka nuolat lankytis pas gydytojus, apsipirkti būtiniausių produktų ir susisiekimas iš gyvenamosios vietos ypač žiemą, labai sudėtingas, todėl vienintelė galimybė laiku kreiptis medicinos pagalbos ar apsipirkti būtiniausių maisto produktų yra teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas.

Taip pat teigiama, jog neįvertintas ir pažeidimo pobūdis, neatsižvelgta į tai, kad pats pažeidimas mažareikšmis, nes apgadinimai nežymūs, apgadintas tik vienas automobilis.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu teismas taip pat neatsižvelgė į tai, ar pareiškėjas objektyviai galės sumokėti tokio dydžio nuobaudą. Teigia, jog atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas, kurias sudaro tik pensija, skirtoji nuobauda akivaizdžiai per griežta ir neatitinka prevencinių tikslų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti galioti. Nurodo, jog pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles. Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga bei teisminio nagrinėjimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltintas tuo, jog nebuvo atsargus vairuodamas atbuline eiga automobilį, apgadino kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t.y. iš esmės nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teismas spręsdamas dėl J. B. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį faktiškai vadovavosi tik liudytojų, t.y. apgadinto automobilio vairuotojo V. K. ir R. Z. parodymais, tačiau faktiškai nepatikrino šių įrodymų patikimumo, nevertino jų visumoje su kitais bylos duomenimis, tuo pažeidė aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas. Teismo išvada, jog J. B. kaltę pagrindžia liudytojų parodymai, nemotyvuota, nepagrįsta surinktų duomenų visumos analize bei vertinimu, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pažeisti LR ATPK 257 straipsnio reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas. Pažymėtina, jog teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nenurodė jokių motyvų, tik formaliai nurodė, jog J. B. kaltę pagrindžia liudytojų parodymai. Tačiau pažymėtina, jog V Kazlauskas nematė paties įvykio, apie įvykį jis sužinojo tik iš liudytojo R. Z., tačiau Vien šio liudytojo parodymų nepakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, nes šio liudytojo parodymai nepagrindžiami jokiais kitais bylos duomenimis, nei objektyviais duomenimis nei liudytojų parodymais. Be to, R. Z. parodymai nelaikytini nuosekliais, nes jie nevisiškai atitinka liudytojo paaiškinime nurodytas aplinkybes. R. Z. teisme parodė, jog matė, kad Golfas išvažinėjo iš aikštelės ir užkabino kitą mašiną, jis užsirašė šio automobilio numerius ir padavė automobilio savininkui. R. Z. parodė, jog vairuotojas negalėjo nepajusti, kad užkliudė kitą automobilį, tačiau nurodė, jog nežiūrėjo, kas Opeliui padaryta. Nenurodė kuo remiantis jis sprendė, jog vairuotojas turėjo justi, kad kliudė kitą automobilį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, „Opel“ automobilio apgadinimai nėra dideli, tai braukiamojo pobūdžio įbrėžimai, apgadintas galinis bamperis. Tuo tarpu duomenų, kad būtų apžiūrėtas pareiškėjo vairuotas automobilis VW Golf, nėra. Jis nenufotografuotas. Neišmatuoti Opel automobilio apgadinimo aukščiai bei neapžiūrėtas, nenufotografuotas automobilis VW Golf, neužfiksuota, ar yra matomų kokių nors šio automobilio defektų, iš ko būtų galima spręsti apie eismo įvykio mechanizmą, t.y. nustatyti, kokia automobilio VW Golf dalimi toks apgadinimas (įbrėžimas, nubraukimas) galėjo gautis ir ar apskritai toks įvykis buvo.

R. Z. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Liudytojas V. K. apie įvykį sužinojo tik iš R. Z.. Tarnybinis pareigūno pranešimas taip pat yra užfiksuotas iš liudytojų paaiškinimų. (b.l. 6) Be to, R. Z. parodymai nenuoseklūs ir neišsamūs, nesutampa su jo paaiškinimais, užfiksuotais iš karto po įvykio. (b.l. 11). Savo paaiškinime R. Z. nurodė, jog matė nuo judančio automobilio „Opel Vectra“ nuvažiuojantį VW Golf tamsiai mėlynos spalvos, kuris kliudė Opel Vectra automobilį, tačiau teisme nenurodė, jog matė „Opel“ automobilį judantį, nurodė, jog VW Golf kliudė, tačiau nei paaiškinime nei teisme duodamas parodymus nenurodė, kuria dalimi buvo kliudyta. Teisme parodė, jog nežiūrėjo, kas Opeliui padaryta. Be to, paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog matė, kad VW Golf vairavo senyvo amžiaus vyriškis, tačiau teismo posėdžio metu tvirtino, jog nematė, kas vairavo, nematė, kiek mašinoje sėdėjo žmonių. Išanalizavus V. K., R. Z. paaiškinimus bei jų parodymus teisme, darytina išvada, jog R. Z. pažinojo V. K., nes V. K. nurodė, jog atvyko apie 10 val. į darbovietę, o apie 12 val. jį pasikvietė šalia dirbantis R. Z., kuris ir pranešė apie įvykį, t.y. R. Z. žinojo, kam priklausė Opel automobilis. Tai taip pat duoda pagrindą abejoti R. Z. parodymų patikimumu.

Išanalizavus šiuos bylos duomenis darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas suvokė padaręs įvykį, t.y. suvokė, kad kliudė kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, jog Opel apgadinimai buvo padaryti būtent pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Nėra patikimų, neginčijamų duomenų, kad apskritai buvo eismo įvykis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir, kad jis įvyko būtent dėl pareiškėjo veiksmų. R. Z. nurodė, jog neapžiūrėjo, kas Opeliui buvo padaryta, nenurodė kuria dalimi VW Golf kliudė kitą automobilį, o kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Opel apgadinimai buvo padaryti būtent VW Golf automobiliu, nėra. J. B. nuosekliai neigė apgadinęs kitą automobilį. R. Z. teisme nurodė, jog nematė, kas vairavo VW Golf automobilį. Jokių kitų aptikimų duomenų, galinčių pagrįsti šią aplinkybę, nenustatyta. Nesant duomenų, jog pareiškėjas suvokė padaręs eismo įvykį ir dėl to iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė pareigos apie įvykį pranešti policijai.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. B. veikoje nepagrįstai nustatyta LR ATPK 130 straipsnio dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl ir nuobauda J. B. už šį pažeidimą skirta nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad J. B. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs LTR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra teismui išsamiai neišanalizavus bei neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, neįvertinus jų visumos, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjas

nutarė:

J. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimą J. B. administracinėje byloje panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Romualdas Lincevičius