Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. B. motina M. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Iki mirties M. B. gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties liko jos vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: gyvenamasis namas, unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71,77 kv. m, ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 1,0400 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), plotas - 0,4900 ha ir (duomenys neskelbtini), plotas - 1,5900 ha, esantys (duomenys neskelbtini). M. B. vaikai yra sūnus V. B. (pareiškėjas) ir dukros: V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iki mirties M. B. gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu su M. B. šiuose namuose gyveno ir šiuo metu gyvena jos sūnus V. B.. Pareiškėjas V. B. ir jo seserys po savo motinos mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nors po M. B. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėjas V. B. priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Po M. B. mirties V. B. su savo šeima liko gyventi motinos namuose. Savo gyvenamąją vietą M. B. namuose V. B. yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas naudojasi mirusios motinos namuose esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, moka reikiamus mokesčius, rūpinasi sodyboje esančiu turtu, remontuoja pastatus, prižiūri sodą, daržus, gėlynus, savo reikmėms naudoja žemės sklypus. Pareiškėjas taip pat po motinos mirties saugo jos asmeninius daiktus, papuošalus, dokumentus. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į M. B. palikimą, nėra. Pareiškėjo seserys S. K. ir V. V. su pareiškėjo V. B. pareiškimu sutiko. Pareiškėjas nurodo, kad nors po motinos M. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau palikimą atsiradusį po motinos M. B. mirties V. B. priėmė laiku pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas po M. B. mirties V. B. su savo šeima liko gyventi motinos namuose esančiuose (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamąją vietą M. B. namuose V. B. yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas naudojasi mirusios motinos namuose esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, moka reikiamus mokesčius, rūpinasi sodyboje esančiu turtu, remontuoja pastatus, prižiūri sodą, daržus, gėlynus, savo reikmėms naudoja žemės sklypus. Pareiškėjas taip pat po motinos mirties saugo jos asmeninius daiktus, papuošalus, dokumentus.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. B. po savo motinos M. B. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. po savo motinos M. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.