Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iš žodžių pagal autorines sutartis dirba, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

2003-09-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d.;2007-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams 18 dienų, paleistas iš teismo salės atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent:

jis, 2011-10-13 apie 13.20 val. būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius, kilus konfliktui dėl į minėtos parduotuvės patalpas įbėgusio šuns, elgdamasis itin įžūliai, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarką, tyčia sudavė galva vieną smūgį minėtos parduotuvės vedėjai L. D. į galvą ir pataikė į nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. O. paaiškino, jog su pareikštu kaltinimu sutinka tik iš dalies bei parodė, jog jis vieną kartą su galva sudavė smūgį L. D., nes ji pradėjo rėkti, isterikuoti, daug žmonių buvo parduotuvėje, buvo išprovokuotas, tai gavosi spontaniškai. Nežino, į kurią vietą nukentėjusiajai sudavė smūgį, impulsyviai viskas gavosi. Jokio tikslo sukelti skausmą nukentėjusiajai neturėjo. Ranka moteriai į galvą nesudavė, ji akistatoje sakė, kad neprisimena įvykių, nes buvo be sąmonės, tai jos tyrėja paklausė, kai buvo be sąmonės, kaip ji toliau ėjo. Nukentėjusioji ėjo paskui jį gal trijų ar penkių metrų atstumu. Ji reikalavo pinigų iš jo, nesuprato tiksliai, bet girdėjo, kaip telefonu draugams, ar policijai skambino. Nukentėjusioji konflikto metu sakė, kad jam bauda turi būti skirta už šuns įbėgimą į parduotuvę. Jis ranka į galvą moteriai nesudavė. Su galva suduotą smūgį baisiai vertina, gailisi. Tą smūgį, kur sudavė nukentėjusiajai su galva, pripažįsta. Nežinojo, kad nukentėjusioji yra parduotuvės vedėja, viskas vyko už parduotuvės teritorijos, ne prie kasų, ji pradėjo konfliktuoti, suprastų jei būtų apsaugos darbuotojai buvę, tai viskas būtų aišku. Ar turi teisę žmogus į atlapus kibti, iš kur jam žinoti, jis tokius nukentėjusiosios veiksmus suprato kaip puolimą. Nukentėjusioji išprovokavo jo gynybą tiek “garsiniais”, tiek fiziniais veiksmais. Nukentėjusiajai einant jis nesudavė jokių smūgių. Ji tik prie šarvuotų durų adresu S. Konarskio g. 10-60 veržėsi į vidų, tada jis ją pakėlė, patraukė ir uždarė duris. Nematė savo šuns parduotuvėje. Šuo buvo ne jo, jo prašė pasaugoti šunį. Šunį pamatė išėjęs iš parduotuvės, nebuvo pavadėlio, tik raišteliu buvo pririšęs tą šunį. Negali nei teigti, nei neigti, ar jo šuo buvo įbėgęs į parduotuvę. Nukentėjusioji neprisistatė kalbėdama apie baudą. Yra žmonių kurie daug ko nesupranta, bet nereikia taip isteriškai rėkti ir stumdytis. Dėl smūgio gailisi, nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos jo elgesiui, ji išprovokavo, jei būtų elgusis padoriai, tai nebūtų konflikto. Jei viską būtų ramiai pasakiusi, o ne rėkusi ir stumdžiusi jį. Moralinė žala yra burbulo išpūtimas, jei nebūtų sudavęs smūgio, būtų galėjęs iš jos ir parduotuvės reikalauti žalos atlyginimo, per tardymą buvo šmeižto, kiekvienas gali reikšti savo nuomonę, bet yra tam tikras padorumas. Tuo metu buvo blaivus.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti kaltinamojo J. O. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. O. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė suprantama, savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2011 m. spalio mėn., tiksliai dienos neprisimena, bet tai gali būti kaip įtarime nurodyta 2011-10-13, dienos metu, tiksliai lako neprisimena, bet tai gali būti taip kaip nurodyta įtarime 13.20 val., jis su pažįstamo šuniu, kuris panašus į pudelį ar balonkę, apie 50 cm ūgio, atėjo apsipirkti į NORFOS parduotuvę esančią Savanorių pr. 1, Vilnius, pastate. Atėjęs prie parduotuvės šunį pririšo prie metalinių turėklų skirtų atremti dviračiams, kurie randasi po dešine puse prie įėjimo į minėtą pastatą durų, netoli įėjimo į kazino. Pririšęs šunį, užėjo į NORFOS parduotuvę ir kažkur po 10-15 min., kai jau buvo prie kasos, kurios tiksliai dabar neprisimena, išgirdo šaukiant parduotuvės darbuotoją „kieno šuo bėgioja po parduotuvę“. Jis išsigando, kad tai gali būti jo šuo ir kuo greičiau, atsiskaitęs, išeidinėjo į lauką pasižiūrėti, ar tai ne jo šuo laksto po parduotuvę. Jis parduotuvėje lakstančio šuns nematė. Kai išėjo į lauką pro duris, kurios sukasi, pamatė, kad jo šuo lauke, tačiau jis buvo nepririštas. Paskui jį į lauką iš parduotuvės išėjo mergina, kuri buvo be jokių parduotuvės darbuotojos atributų. Ji pradėjo ant jo šaukti, kad jam reikia susimokėti baudą už tai, kad jo šuo bėgiojo po parduotuvę. Mergina isteriškai šaukė, įsikabino jam į atlapus ir jie pradėjo stumdytis, tada jis sudavė jai vieną smūgį su savo galva jai į galvą, tačiau kur pataikė, negali pasakyti. Paskui jis išsilaisvino iš merginos ir nuėjo link namų Konarskio g. 10-60, Vilniuje, kur tuo metu gyveno. Mergina nusivijo jį iki pat namo laiptinės, tačiau jis užtrenkė laiptinės koduotas duris ir ji toliau jo nebesivijo. Kol mergina jį vijosi jis girdėjo, kaip ji mobilaus ryšio telefonu kalba su policija. Dėl įvykusio incidento jis eidamas link namų visą kelią merginos atsiprašinėjo, bet ji į tai nereagavo. Einant link namų ir prie namo laiptinės jis jokių smūgių nesudavinėjo, nes ji ėjo šiek tiek toliau nuo jo, gal kokių 3-5 metrų atstumu. Dėl padaryto gailisi, (b.1. 53, 60).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. parodė, jog datos ji nelabai atsimena, ji buvo sandėlyje, apsauga ir direktorius buvo salėje, po to, ji išėjo ir pamatė, jog verkia vaikas, mama pradėjo rėkti, kad vaikas labai išsigando šuns. Paskui ji pamatė tą vyriškį ir šunį. Jis priėjo su šuniu prie kasų. Po to, pardavėja jai pasakė, kad tas vyriškis visą savaitę geria, perka degtinę ir, kad jis yra labai agresyvus. Ji nežinojo, kad čia tikrai jo šuo, ir ji garsiai pasakė, kad visi girdėtų, jog su šunimi negalima parduotuvėje, kad išsigando vaikas, kad reikia išvesti šunį iš čia, nes vaikas rėkė. Šuo stovėjo prie jo, o jis nieko nedarė, ir ji dėl to labai susinervino. Jis išėjo su tuo šunimi, kaip visada prisipirko degtinės ir jie priėjo prie durų ir ji pradėjo jam aiškinti, kad čia tikrai negalima su šunimi vaikščioti, kad jie gali gauti baudą dėl to, kad vaikas labai išsigando ir taip konfliktas gavosi. Jis tikrai buvo labai girtas, nes jis ir apsauginiams pasakė, kad buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Jie išėjo ir jis jai du kartus trenkė. Kai jai vyriškis sudavė smūgį, šuo prie išėjimo stovėjo. Po to, ji pamatė, kad kraujas bėga, išsigando ir sako jam palauk atvažiuos policija ir viską išsiaiškins kas kaltas, o jis atsakė, kad jis nekaltas ir nuėjo namo. Kaltinamajam į atlapus nekibo, nebuvo tikslo jai kibti prie jo. Ji paprašė praeinančių žmonių iškviesti policiją, o ji ėjo paskui jį, bet kaltinamasis jai sako, kad viską jai gali nuplauti, tačiau ji prašė palaukti, iškviesti policiją ir viską išsiaiškinti. Ji pati iškvietė policiją ir greitąją, nei vienas žmogus nepriėjo ir nepadėjo jai. Jie priėjo prie kažkokio namo, jis įėjo į laiptinę, ją pastūmė ir trenkė jai. Ji prašė jo palaukti, kad žinotų kur jis gyvena. Ji stovėjo prie to namo ir atvažiavo policija, tada iš tos laiptinės išėjo kitas vyriškis, kuris pasakė kur kaltinamasis gyvena. Nuėjus jam su policija durų niekas neatidarė. Ji tik po to sužinojo, kad vyras atėjo iš karto su šunimi, kad tas šuo niekur nebuvo pririštas, tai matė direktorius, matė apsauga ir visi jam sakė, kad reikia išeiti. Tas šuo buvo didelis, purvinas, negražus. Po to, jis aiškino, kad jie normaliai šnekėjo, ji stovėjo kasoje, jis atėjo girtas, sumuštas ir vėl su degtine atėjo prie kasos, ji jam nieko nesakė, nes bijojo, o kaltinamasis sakė, kad reikia kažkaip susitarti, jis nuolat pas juos degtinę perka ir nuolat geria ir nuolat būna agresyvus, visi pardavėjai, apsauga žino situaciją, ji neturi dėl ko meluoti. Jai reikėjo iš darbo išeiti, nes galvą labai skauda, nes paskui mėnesį ji visai dirbti negalėjo. Nesupranta, kaip moterį galima sumušti. Kaltinamasis tikrai tyčia jai sudavė, nes jis stovėjo su maišais, ji jam sakė, kad palauk einame į parduotuvę arba kviečiame policiją, o jis ją sumušė tyčia ir išėjo. Ji pamatė, kad bėga kraujas ir jam sakė palauk reikia viską išsiaiškinti, o jis kaip ėjo, taip ir nuėjo, o ji viską norėjo išsiaiškinti ir nuėjo paskui. Pareiškė civilinį ieškinį, už gydymą, nes reikėjo važinėti ir galvą tikrinti ir vaistus pirkti, ir dėl to įvykio visą mėnesį nedirbo, nedarbingumą turėjo. Po to, ji išėjo iš darbo, kad su žmonėmis mažiau reikėtų bendrauti, dirbti daugiau su dokumentais, nes jis ne vienas toks žmogus buvo, nes dauguma parduotuvės klientų yra išgerti mėgstantys asmenys. Civilinį ieškinį reiškė 2000 Lt sumai, jai nesvarbu kiek, gali būti ir tūkstantis, jeigu jis neturi jai, bet ji nori, kad jis būtų apkaltintas, kad jis daugiau to nebedarytų. Prie parduotuvės jai buvo suduoti du smūgiai: vienas į nosį, kitas į galvą. Prie Vingio kino teatro kaltinamasis jai dar trenkė, ir prie namų jis trenkė ir išstūmė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. G. paaiškino, jog jie kartu su nukentėjusiąja dirbo parduotuvėje, jis buvo apsauginis, o ji pamainos vedėja. Pačių muštynių tiesiogiai nematė. Kai dirbo parduotuvėje, nuėjo į alkoholio skyrių, jį tvarkė ir apie 12 val. atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis atėjo prie jo, jis buvo su šuniu parduotuvėje. Nežino ar tas šuo buvo kaltinamojo, bet tas šuo ėjo jam iš paskos. Šuo buvo įbėgęs būtent į pačią parduotuvę. Jis tam vyriškiui paaiškino, kad negalima su šuniu eiti į parduotuvę, bet jis buvo išgėręs. Kaltinamasis pasakė, kad viską supranta, kad negalima, tuo viskas ir baigėsi. Jis paėmė butelį, kažką nusipirko ir nuėjo į kažkokį kitą skyrių, atrodo į pieno skyrių, kiek girdėjo ten buvo direktorius su vedėja. Kai tvarkė skyrių girdėjo direktoriaus ir vedėjos pokalbį su tuo vyriškiu, girdėjosi kaip jie garsiai kitame skyriuje kalbasi. Jis buvo labai užimtas, todėl negalėjo prieiti prie jų. Po 10 minučių direktorius atėjęs klausė kur vedėja yra, po to jie sužinojo, kad vedėja buvo sumušta, bet paties įvykio jis nematė. Po įvykio vaizdo medžiagą matė, kai sužinojo, kad parduotuvės vedėją sumušė, nes ji jau buvo grįžusi iš greitosios (pagalbos). Moteriai buvo lūžusi nosis ir paakiai mėlyni, buvo kraujo. Vaizdo įraše nesimato, kad buvo muštynės, matėsi, kaip kaltinamasis su juo kalbėjo, kad kitame skyriuje kalbėjosi, o vėliau jis stovėjo prie kasų. Kuomet vedėja išėjo iš parduotuvės, kamera neužfiksavo šio momento. Kamera rodo tik tai kas vyksta parduotuvėje. Konflikto metu parduotuvėje buvo žmonių. Jis yra pačios parduotuvės apsaugininkas, jis nuėjo pas kolegas, kurie pastatą saugojo, kad pateiktų vaizdo medžiagą. Jie atsuko kameras ir pamatė kaip ten viskas buvo.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo R. S. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. paaiškino, jog jis 201l m. spalio 13 d. apie 13 val. patruliuodamas Vilniaus mieste, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą kad Savanorių pr. 1 nepažystamas sumušė pranešėją, po to pradėjo šalintis. Nuvykę į įvykio vietą kartu su patruliu M. P. rado pilietę, tiksliai vardo pavardės neatsimena, kadangi įvykis buvo senokai. Pilietė paaiškino, kad nepažįstamasis konflikto metu trenkė jai į veido sritį ir pasišalino link S. Konarskio g 10, Vilniuje namo ir įėjo į pirmą laiptinę. Minėtas pilietis, pasak jos žodžių, buvo su šunimi. Prie namo buvo pilietis, kuris jiems paaiškino, kad pilietei trenkęs asmuo galimai gali lankytis S. Konarskio g. 10-60, Vilniuje. Nuėję į S. Konarskio g. 10- 60 jiems buto durų niekas neatidarė. Į įvykio vietą iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją vietoję. Nukentėjusiąją pristatė į Vilniaus APS VPK 2 PK tolesniam aiškinimuisi. Asmens, konflikto metu, trenkusio pilietei, jis nematė, (b. 1. 23).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nurodė, jog jis yra pareigūnas dirba patrulių rinktinėje. Gavo iš VPK pranešimą, kad Savanorių prospekte 1, esančiame prekybos centre sumušta pilietė ir įvykio kaltininkas pasišalino. Nuvykus, juos pasitiko pilietė, kuri paaiškino, kad jai vyriškis trenkė į veido sritį ir pasišalino, ji nurodė į kurį namą. Nepamena tiksliai, kaip atrodė nukentėjusioji, ar ji buvo sužalota. Jie iškvietė greitąją, atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusiąją, o ji vėliau surašė pareiškimą policijoje. Nepamena, ar nukentėjusioji buvo sužalota, ar buvo kruvina.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. paaiškino, kad nukentėjusiąją pažįsta, o kaltinamasis jai matytas tik kaip pirkėjas. Iš nuolatinio pirkėjo pasakymo žino, kad buvo sumušta jų darbuotoja. Ji dirba Norfoje kasininke, pernai metais, žiemą ar rudenį, ryte, pro kasas praėjo vyras ir moteris. Kadangi pirkėjų buvo daug, ji nematė kur tiksliai jie nuėjo. Tuo metu po parduotuvę lakstė šuniukas. Išėjo direktorius, paklausė kieno tas šuniukas, norėjo kad jį paimtų, tačiau niekas nereagavo, neprisipažino kieno tai šuo. Tada išėjo jų vedėja L. D., eilėje stovinčių žmonių klausė kieno tai šuo, paimkite tą šunį, niekas nieko neatsakė, po to pasakė, kad šuo niekieno, jis pats atėjo. Tada vedėja pradėjo tą šunį varyti. Daugiau nieko ji nematė. Kas toliau vyko lauke ji nematė. Po poros ar trejeto valandų vedėja grįžo su apibrozdinta nosimi. Pasakė, kad ją sumušė.

Tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų ar kartotekų su liudytoju J. G., kuris atpažino J. O., kaip asmenį buvusį parduotuvėje „NORFA“ su šunimi ir konfliktavusį su parduotuvės vedėja L. D., (b. 1. 27-28).

Tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios L. D. ir įtariamojo J. O., kurios metu kiekvienas liko prie savo parodymų, (b. 1. 18).

Tyrimo metu buvo atliktas nukentėjusiosios L. D. medicininis tyrimas ir gauta specialisto išvada Nr. G 3090/11(01): L. D. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-13). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. D. kūne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, (b.1.21-22).

Tyrimo metu pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris buvo apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos medžiagos, (b. 1. 38-41).

Motyvuojamoji dalis

Nenustatyta, kad nukentėjusioji L. D. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. O.. Jos paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo J. O. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, vaizdo medžiagoje bei liudytojų parodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo J. O. kaltės įrodymais.

Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų dėl ko nukentėjusioji būtų suinteresuota neteisingai apkaltinti kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis J. O. neigia sudavęs dar tris smūgius nukentėjusiajai į viršugalvį, kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį į veido sritį. Teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtu galima nustatyti, kada ir kur buvo suduoti kokie smūgiai nukentėjusiajai, kadangi iš teisme ištirtos specialisto išvados Nr. G 3090/11(01) konstatuota, jog L. D. kūne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Visos šios aplinkybės nėra neginčijamai nustatytos, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, asmeniui pareikštas kaltinimas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais, todėl teismas laiko, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė tris smūgius nukentėjusiajai į viršugalvį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaltintojas turi pateikti pakankamai kaltinamojo kaltumą pagrindžiančių įrodymų (Barbera,Messegue ir Jabarto prieš Ispaniją 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai ir J. O. pateikto kaltinimo teismas šalina aplinkybę, jog sudavė dar vieną smūgį ranka šiai į galvą ir pataikė į viršugalvį, bei išėjęs iš parduotuvės ir eidamas Konarskio gatve, Vilniuje, sudavė ne daugiau dviejų smūgių ranka paskui jį einančiai L. D. ir pataikė šiai į viršugalvį, o būdamas prie Konarskio g. 10, Vilniuje, namo koduotos laiptinės sudavė L. D. vieną smūgį ranka į galvą ir pataikė į viršugalvį, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmą, po ko pastūmęs šią, įėjo į minėto namo vidų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. J. O. padaryta veika visiškai atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Tai, jog J. O. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką patvirtina nukentėjusiosios L. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuoseklūs parodymai, taip pat patvirtina vaizdo medžiaga.

Apklaustų teismo posėdyje liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad J. O. 2011 m. spalio 13 d. viešoje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę nepagarbiai elgdamasis su iki tol nepažįstama nukentėjusiąja L. D., o būtent: suduodamas smūgį galva į veidą, sukeliant fizinį skausmą. Tokiais savo aktyviais veiksmais J. O. demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, nes tai atliko kitų asmenų, atėjusių į parduotuvę akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji, ar kiti byloje apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie iki J. O. konflikto su L. D. jo nepažinojo, todėl neturi pagrindo jo apkalbėti.

Tai, jog L. D. buvo sukeltas fizinis skausmas be aukščiau minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2011 m. spalio 17 d. išvadoje Nr. G 3090/11(01), nurodyta, kad L. D. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-13). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. D. kūne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas.

Nors J. O. teisiamajame posėdyje teigė, jog jis L. D. buvo išprovokuotas taip elgtis ir, kad nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos jo elgesiui, tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, tai, jog būtent L. D. elgėsi netinkamai ir stūmė jį, nepatvirtinta objektyviais ir patikimais įrodymais, kadangi iš teismui pateikto vaizdo įrašo, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. O. laiko nukentėjusiosios ranką ir po ko savo galva suduoda jai smūgį į veido sritį.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad J. O. suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Teismų praktikoje prie įžūlių veiksmų paprastai priskiriamas fizinio smurto panaudojimas, akiplėšiškas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis. Nagrinėjamu atveju, J. O. veiksmai, t. y. smūgio sudavimas į veidą nukentėjusiajai, tokių veiksmų atlikimo vieta (prie įėjimo į parduotuvę, bei prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės, kur aplinkui buvo žmonių (tai taip pat patvirtino ir teismo posėdyje ištirta pateikta filmuota vaizdo medžiaga)) rodo, jog šiais veiksmais buvo siekiama padaryti žalą ne tik kito asmens sveikatai, bet ir parodyti nepagarbą visuomenei bei sutrikdyti visuomenės tvarką. Konstatuotina, kad J. O. veiksmai prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, kadangi smūgio sudavimas yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusią situaciją. Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog J. O. suvokė, kad viešoje vietoje atlikdamas aukščiau minėtus veiksmus, pažeidžia viešąją tvarką, suvokė, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams, sąmoningai to siekė.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pirmiausia pažymi tai, kad kaltinamajam J. O. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis 2010-10-13 apie 13.20 val. būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, matyti, kad L. D. pranešimas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo registruotas 2011 m. spalio 13 d. (b. l. 1). Taip pat ir iš kitų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog veika dėl kurios padarymo kaltinamas J. O. įvykdytas 2011 m. spalio 13 d.. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos, dėl to kaltinimo apimtis nepasikeičia. Todėl teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis J. O. jam inkriminuota veiką įvykdė ne 2010 m. spalio 13 d., kaip nurodoma kaltinamajame akte, bet 2011 m. spalio 13 d.

Teismas mano, jog byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog J. O. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės tvarką, o būtent: 2011-10-13 apie 13.20 val. būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius, kilus konfliktui dėl į minėtos parduotuvės patalpas įbėgusio šuns, elgdamasis itin įžūliai, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarką, tyčia sudavė galva vieną smūgį minėtos parduotuvės vedėjai L. D. į galvą ir pataikė į nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl J. O. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Dėl L. D. pareikšto civilinio ieškinio

L. D. prašė iš J. O. priteisti 2000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad J. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės (moralinės) žalos dydį, atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Akivaizdu, kad L. D. buvo padarytas kūno sužalojimas ir ji kreipėsi į medikus. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padarytų kūno sužalojimo L. D. tapo nedarbinga, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (nedarbingumo praradimas ir pan.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama priteisti jai padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydis, 2000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl mažintinas iki 1000 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo J. O..

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas J. O. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas (b.l. 67), baustas administracine tvarka (b.l. 65-66), Vilniaus priklausomybės ligų centre J. O. įrašytas į priežiūros grupę nuo 2007-03-28 diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l. 85), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 7 kartus, paskutinį kartą nuo 2009-03-19 iki 2009-03-27. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru. Mišrūs asmenybės sutrikimai, (b.l. 86). Tyrimo metu atliktas J. O. psichiatrinis tyrimas ir gauta specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-115: kad teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga, (b.l. 91). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nenustatė ir J. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis LR BK 54 str., 1 d., 2 d., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant J. O. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, taikytinos LR BK 75 str. nuostatos ir atidėtinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskiriant jam tam tikrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu būdu kaltinamasis ir jo elgesys bus stebimas pataisos inspekcijos pareigūnų ir J. O. nepateisinus jam suteikto pasitikėjimo, paskirtos bausmės atidėjimo vykdymas gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas,-

nusprendė:

J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, teismo paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą:

įpareigoja visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. O. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš J. O. jai priteisti 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.