- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-171/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Rasa Aurelija Kučinskaitė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. balandžio 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-75/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 265 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 262 straipsnį kaltinamas tuo, kad kartu su S. K., A. U., E. R., O. R., M. T., G. J., M. G., A. K., A. M., A. V., V. D., M. S., R. B., M. V., E. D., Jan Galava, G. P., A. V. ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d. dalyvavo E. D. ir D. K. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu) – amfetaminu, metamfetaminu, PMMA, heroinu, (duomenys neskelbtini) kokainu, mefedronu, kanapėmis ir jų dalimis, perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui nusikalstamo susivienijimo nariams, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą A. K., A. V., R. B., A. U., M. S., V. D., kurie vykdydami jo nurodymus, pergabeno šias narkotines ir psichotropines medžiagas iš vienų slėpimo vietų į kitas slėpimo ir saugojimo vietas, saugojo jas, dalino mažesniais kiekiais, platino jas tiesiogiai, o taip pat perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, bei susivienijimui nepriklausantiems asmenims. Be to, V. J. kontroliavo ir koordinavo minėtų asmenų veiklą, nurodydamas jam perduoti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo gautas lėšas, keisti jų naudojamas mobilaus ryšio korteles, specialios programinės įrangos pagalba keisti jų naudojamų mobilaus ryšio telefonų identifikacinius IMEI numerius, vykdant nusikalstamas veikas naudoti mobilaus ryšio slopintuvus, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis. Taip pat V. J. nurodė A. U. įgyti psichotropinės medžiagos gaminimui skirtą įrenginį ir kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu T. D. gaminti psichotropinę medžiagą metamfetaminą ir BK-PMMA tablečių pavidalu, auginti kanapes. Už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas V. J. gavo ne mažiau kaip 7 000 000 litų neteisėtų pajamų.
V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi V. J. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais suėmimo taikymo pagrindais. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. J., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. J. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Gynėja nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam V. J. taikoma jau itin ilgą laiką – virš 2 metų ir 6 mėnesių. Jis yra laikomas kalėjimo režimu jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko pablogėjo kaltinamojo fizinė ir psichinė būklė. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Priešingai, kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, gerai charakterizuojamas darbovietėje, jo tėvas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 40000 Lt dydžio užstatą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmens teisė būti paleistam proceso metu yra pripažįstama ir asmenims, kaltinamiems sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Juo labiau, kad V. J. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, todėl nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių ilgalaikį suėmimo taikymą.
Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. J. darys naujus nusikaltimus, nurodoma, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vien įtarimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Be to, pažymima, kad iki sulaikymo V. J. dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, byloje nėra duomenų, kad lėšas pragyvenimui jis gavo iš nusikalstamos veikos, taikant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, jis turėtų galimybę įsidarbinti. Gynėjos teigimu, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, o ankstesnis V. J. teistumas jau yra išnykęs.
Pasak gynėjos, Vilniaus apygardos teismas jos ginamajam ir kitiems kaltinamiesiems taikė skirtingus vertinimo standartus, nes kitiems suimtiesiems, kurių teisinė padėtis tokia kaip jos ginamojo, buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl tokiu būdu buvo pažeistos V. J. teisės į teisingą procesą.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. gynėjos skundas atmetamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (T. D. ir kt.), liudytojų (A. U. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys ir kita bylos medžiaga.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. J. yra kaltinamas keturiolikos nusikalstamų veikų padarymu, dauguma kurių patenka į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, ir už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad, priešingai negu teigiama skunde, V. J. nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais. Anksčiau buvo teistas taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šiuo metu kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponuojant dideliais kiekiais psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teismas, pratęsdamas V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. įvertino tai, kad kaltinamas labai sunkių, sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymu, praeityje teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad jis gaudavo lėšų iš nusikalstamos veikos. Šių išvadų nepaneigia tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis dirbo.
Skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam V. J. taikoma ilgą laiką, taip varžant jo teisė į laisvę, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų. Skunde minimas užstatas, atsižvelgiant į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, negali būti vertinamas kaip pakankama kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Priešingai, negu teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Atsakant į skundo argumentą dėl V. J. sveikatos būklės, pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negali būti laikomas suimtas ar nėra galimybės taikyti gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Priešingai negu teigiama skunde, tai, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės neįpareigoja teismo netęsti suėmimo termino V. J., nes kardomųjų priemonių taikymo klausimus dėl kiekvieno kaltinamojo teismas sprendžia individualiai.
Dėl nurodytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.