Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-21-870/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-07
Bylos Nr.
II-21-870/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13621-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
  • 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Skundas Nr. II-21-870/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13621-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 48.6.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. M.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atstovei Dovilei Švabauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Dovilės Švabauskienės 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-3334907-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Galina Šilobrit 2013 m. lapkričio 11 d. surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-3333918-13, kuriame nurodė, kad 2013 m. spalio 1 d., apie 02.14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, klube „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika, kuri trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę. Minėtą dieną atsakingas buvo R. M.. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė 2013 m. lapkričio 11 d. surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-3334006-13, kuriame nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d., apie 00.23 val., R. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), barmenu ir būdamas atsakingu už tvarką minėtame naktiniame klube neužtikrino, kad iš naktinio klubo garsiai sklindanti muzika netrikdytų viešosios rimties bei netrukdytų aplinkiniams gyventojams ilsėtis. Šie veiksmai taip pat kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjusi R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Dovilė Švabauskienė 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-3334907-13 (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, kad R. M. administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytomis veikomis padarė ATPK 183 str. 1 d. numatytus pažeidimus, už kurių padarymą R. M. skyrė galutinę subendrintą 100 Lt baudą.

R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu prašydamas panaikinti jam paskirtas nuobaudas ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2013-10-01, apie 02.14 val., baro „(duomenys neskelbtini) (priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbo metu, pagal baro patalpų ((duomenys neskelbtini)) kaimynės iškvietimą atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad bare grojama muzika nakties metu trikdo viešąją rimtį, nes kaimynė pranešė, jog girdimas baro skleidžiamas triukšmas. Jis tuo metu buvo viduje ir pats leido muziką, tačiau negarsiai – taip, kad stovint lauke jos visai nesigirdėjo. Su pareigūnais išėjo į lauką, tačiau girdėjosi tik miesto garsai, kurių negalima vadinti konkrečiai iš baro sklindančiu triukšmu, taip pat baro klientų pašnekesys belaukiant taksi, tačiau jis taip pat nebuvo garsus (jie nešūkavo, nedainavo, kalbėjo ramiai). Taigi, jei kaimynė ir galėjo girdėti garsus, tai ne dėl bare sklindančios muzikos, o lauke parūkyti išeinančių ir kalbančių žmonių, atvažiuojančių taksi automobilių. Dėl šio fakto jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 14P-3333918-13. Jo prieštaravimai policijos pareigūnų nedomino, jie jo veiksmus įvertino kaip pažeidimą ir Nutarimu skyrė nuobaudas – įspėjimą ir baudą. Kitas protokolas (Nr. 14P-3334006-13) surašytas dėl 2013-10-24, 00:23 val., skleisto triukšmo, tačiau nepamena, kad tuo metu būtų sutrikdyta viešoji rimtis – mano, kad ir šis policijos fiksuotas tariamas pažeidimas įvyko panašiomis aplinkybėmis – policijos pareigūnai taip pat negalėjo detaliau paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo girdimas triukšmas. Skundą motyvuoja tuo, kad administracinio teisės pažeidimo nepagrįstumas, įstatymo taikymo nepagrįstumas. Jam inkriminuota viešosios rimties trikdymas, nors tokio nebuvo, - viešoji rimtis nesutrikdyta. Triukšmo prevencijos Vilniaus mieste klausimus reguliuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas “Dėl triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo” nr. 1-211. Komercinių objektų keliamo triukšmo klausimus reguliuoja ir atsakomybę už juos numato ATPK 42² str. Pagal triukšmo prevencijos Vilniaus mieste taisyklių 41 punktą “gavus rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio ar buitinį triukšmą, šią informaciją gavęs viešojo administravimo subjektas persiunčia Vilniaus miesto VPK”, pagal 42 punktą “Vilniaus miesto VPK nedelsiant raštu informuoja Savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių irk t.) triukšmu”. Pažymi, kad UAB “Seneka”, kurioje jis dirba, laikosi visų šioje tvarkoje išvardytų reikalavimų ir taisyklių, todėl šiuo pagrindu administracinė atsakomybė nekyla. Tačiau dirbtinai ir be pagrindo pritaikytas viešosios rimties trikdymo pažeidimas. Skundą taip pat grindžia tuo, kad kavinėje “(duomenys neskelbtini)” vykdoma triukšmo kontrolė – tam ypač dabar skiriamas didelis dėmesys: bare nuo 2012 m. lapkričio mėnesio nebėra žemų dažnių garso kolonėlių, leidžiama tiktai foninė muzika; baro apsauginis darbuotojas prižiūri, kad baro lankytojai netriukšmautų lauke; bare yra įrengta akustinio triukšmo slopinimo sistema, elektroniniai garso ribotuvai, kurių pagalba akustinio triukšmo lygis niekada neviršija Lietuvos higienos normos HN33:2007. Pažymi, kad tokio pobūdžio kaimynų policijos iškvietimai yra nepagrįsti ir neatsakingi, kenkia smulkiam verslui, mano, kad jais siekiama pakenkti baro veiklai, nes keli kaimynai turi asmeniškumų baro šeimininko atžvilgiu. Baro savininkas ir jis prašė atsakyti, kaip policija, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis, nustatė baro „(duomenys neskelbtini)“ viešosios tvarkos dėl keliamo triukšmo pažeidimo faktą, tačiau buvo atsakyta, kad „pareigūnas girdėjo ausimis“. Skunde taip pat nurodo, kad traukiant atsakomybėn buvo informuotas apie sprendimus panašiose bylose ir kad atsakomybė tokiais atvejais kyla būtinai, nes tokia teismų praktika. Tačiau galiojanti teismų praktika nevienareikšmė. Formaliai taikyti atsakomybę vienam asmeniui paskundus, o pareigūnui paklausius ir konstatavus faktą nepakanka nustatyti įstatyme numatytą veiksmą ir jo padarinį – viešosios rimties trikdymą. Viešosios rimties trikdymas turi pasireikšti objektyviai, tai yra taip, kad būtų iš esmės sutrikdyta asmenų rimtis, veikla ar poilsis. Taip aiškinant į statymą, kaip padaryta jo atveju, administracinės atsakomybės taikymas išplečiamas dirbtinai, sudaromos galimybės patraukti atsakomybėn nekaltus asmenis. Tai, kad asmuo girdi garsą, nereiškia, kad sutrikdoma viešoji rimtis ATPK 183 str. prasme. Formaliai taikant įstatymą sudaroma galimybė pašaliniams asmenims susidoroti su verslininkais policijos pagalba administracinėmis priemonėmis. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant pažeidimą policija neatsižvelgė į jo prašymus, paaiškinimus ir argumentus, nenustatinėjo lengvinančių aplinkybių, byla nagrinėta formaliai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė teismui pateiktame atsiliepime į R. M. skundą nurodo, kad jie su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. R. M. nurodoma aplinkybė, jog skleidžiamo triukšmo (garso) lygis policijos pareigūnų nebuvo matuojamas specialiais prietaisais, nėra pakankamas pagrindas paneigti jo kaltės. Be to, ta aplinkybė, jog leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų ribų nepaneigia, kad tokiu atveju netrikdoma viešoji rimtis ir tvarka. R. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d. įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, gyventojų pareiškimais, kita administracinėje byloje surinkta rašytine medžiaga ir surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolais. Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, todėl jų nuomone R. M. teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Prašo Nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu R. M. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad dirba metus, gyventojai skundžiasi ne pirmą kartą. Baras veikia jau daugiau nei 9 metus. Skundai prasidėjo prieš 1,5-2 metus, dar jam nepradėjus dirbti. Yra tam tikros aplinkybės, kurios verčia jį manyti, kad viena iš gyventojų kursto kitus kaimynus. Ji negyvena tame name, o iš tikrųjų butas priklauso jos motinai. Galbūt nori parduoti savo butą ir nori pasikelti savo buto kainą, todėl bando visais būdais juos uždaryti. Jiems buvo apribota licencija pusei metų, vėlgi jos pastangomis, bet jie savivaldybėje viską susitvarkė, licenciją atgavo. Ją atgavus policija atvažiuoja ir atvažiuoja. Netgi praeitą antradienį buvo 9 val. vakaro ir muzika tikrai nebuvo garsi, atvažiavo pagal iškvietimą, pasakė, kad nieko nėra. Čia ne vienas atvejis, kai atvažiuoja policija, paklauso, pasižiūri ir išvažiuoja. Supranta, kad tam tikrais atvejais, ypač labiau užimtomis dienomis, kaip savaitgaliais, pareigūnai tiesiog surašo protokolus, bet realiai viešoji rimtis nebūna sutrikdyta. Jie ėmėsi visų būtinų priemonių, kad neviršytų garsas lygio. Baras yra pusrūsyje, virš jų nėra nei vieno buto, ten yra įmonė. Taigi gyventojai dar yra virš vieno buto. Pas juos lubos yra pažemintos, t. y. įdėta garso izoliacija. Garso kolonėlių dydis 20x30 cm, 4 kolonėlės. Jos realiai negali skleisti tokio garso, kuris trikdytų rimtį. Tai neįmanoma, pas juos nėra kažkokių didelių ar žemų dažnių kolonėlių. Langai su keliais sluoksniais, kurie užtikrina, kad garsas neišeitų. O jeigu kažkuriuo metu durys atidaromos, pasigirta pokalbis ar dar kažkas, tai yra visiškai normalu. Triukšmas nebūna didesnis nei pravažiuojant viešajam transportui, taksi, ar žmonėms praeinant. Baras yra centre ir pastoviai vyksta žmonių judėjimas. Visiškos tylos negali būti.

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovė nurodė, kad R. M. teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kadangi policijos pareigūnai yra nesuinteresuoti asmenys, jie kai atvyksta į vietą, ką girdi, tą ir rašo. O šiais minimais dviem atvejais yra konkrečiai parašyta: „mums atvykus į vietą garsiai girdėjosi sklindanti muzika“. Baras turi imtis visų priemonių užtikrinti, kad iš baro garsiai sklindanti muzika netrikdytų viešosios rimties. Langus, duris susidėti, kad netrukdytų aplinkiniams gyventojams todėl, kad čia skundžiasi daug gyventojų iš skirtingų butų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. N. parodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ jie pastoviai iškviečiami pagrindinai dėl triukšmo. Ten važiuoja pagrindinai kiekvieną savaitgalį. Triukšmai, kad neblaivūs vaikšto, kartais muštynės būna. Dėl šito įvykio reikia prisiminti, seniai tai buvo. Teismui pagarsinus jos tarnybinį pranešimą (b. l. 11) liudytoja parodė, kad jie dažniausiai užeina, jeigu patildo muziką, tai patildo, o jeigu ne, tai jie rašo tarnybinį pranešimą ir viskas. Šiuo atveju paskui vėl buvo pakartotinis iškvietimas. Jie nepaiso, sako, kad patildys, bet dažniausiai nepatildo, o kaimynai skundžiasi. Ten tas klubas yra įgrisęs visiems dėl muzikos, triukšmų. Ten viršuje žmonės gyvena, jie nori ilsėtis, tai mano turėtų suprasti, kad žmonėms irgi reikia ilsėtis. Jie nesidomėjo dėl leidimų, seni darbuotojai sakė, kad ten yra leidimai. Jie atvažiuoja į įvykio vietą, jeigu jiems muzika net lauke girdisi, tai čia jau yra triukšmas. Surašo tarnybinį, jeigu jie nereaguoja į įspėjimus ir viskas. O jeigu matuoti decibelais, tai čia jau reikia kreiptis į savivaldybę, policija tokio matuoklio neturi. Jie gauna iškvietimą ir atvažiuoja, be reikalo nevažiuoja, patikrina, kartais nepasigirsta triukšmo, tada tik užeina, pabendrauja, nerašo tarnybinio. Tačiau jei triukšmas akivaizdus, tarnybinį surašo. Viduje gal muzika ne tiek girdisi, bet kai lauke jaunimas stovi, garsiau šneka, šūkauja ir žmonėms atrodo triukšmas. Kai ji vykdavo, triukšmai būdavo visą laiką.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad parašė pareiškimą dėl triukšmo, kuris sklido iš klubo „(duomenys neskelbtini)“. Jo butas yra virš baro per vieną aukštą. Dabar norėtų atkreipti dėmesį, kad garsas, kurį jie girdi bute, yra ne pati muzika, kuri groja, bet žemų dažnių skleidžiami garsai. Dėl to pas juos jaučiasi vibracija po visą butą ir sunku, neįmanoma miegoti. Todėl kvietė policiją ir vėliau parašė pareiškimą. Buvo atliktas tyrimas, kurį užsakė Pamėnkalnio g. dėl garso matavimo. Sprendimas toks, kad grojant muzikai garsas yra negirdimas, neviršija leistinų normų, bet žemų dažnių rodiklis viršija leistinas normas. Dabar iš tikro geriau nei buvo iki tol, tikrai tyliau, bet žemų dažnių garsas jiems labai trukdo. Aišku, ir vis dar pasikartoja atvejai, kai lauke kažkas triukšmauja, rėkauja. Tikrai buvo kviesta policija, muštynės buvo prie baro. Jam sunku vertinti, nėra muzikos specialistas, bet jaučia tai, ką jaučia. Nėra taip, kad ta muzika būtų pastoviai. Gali pasakyti, kada dabar ta muzika rečiau atsiranda nei buvo anksčiau, bet ji atsiranda dažniausiai po 12 val. Iki tol būna ramu, o po 12 val. gal žmonių padaugėja, ar barmenai atsipalaiduoja, bet ateina tas garsas. Jie neskambina iš karto į policiją. Gali būti ir gatvės skleidžiamo garso, bet gatvės skleidžiamas garsas pabūna ir išvažiuoja, o šitas garsas pastoviai eina nesustodamas. Tikrai iš jų eina. Dėl kolonėlių galingumo negali pasakyti nieko, bet turi sprendimą, kad garsas eina.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad ji trečiame aukšte gyvena ir siena ribojasi su baru. Kaip tik lova yra prie tos sienos. Dabar rečiau girdisi, bet anksčiau, prieš 2-3 metus buvo net 75 kartus iškvietusi policiją. Nebuvo galima iš viso miegoti. Naktį skambindavo savininkui, į policiją buvo parašytas ne vienas raštas. Dabar dažnis sumažėjo, 12 val. rečiau girdisi. Spalio 1 d., kai atsigulė, girdėjosi silpni maži dažniai. Šiuo metu nekviečia policijos, dabar kaimynai kviečia. Iki 12 val. nesigirdi, bet po 12 val. kartais girdisi. Dabar situacija pagerėjo, bet jeigu dar sumažintų kažkiek, tik nežino, ar tai įmanoma.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad jai labiausiai trukdo klubas, nes yra triukšmas. Kiekvieną vakarą, kai eina miegoti, išeina į balkoną pasižiūrėti, kiek ten susirinkę žmonių prie klubo. Trukdo muzika, garsas „bum bum bum“. Dabar mažiau jis trukdo. Labai trukdo, kai susėda po palange ir išgėrinėja. Žiemą nesėdi, bet nuo pavasario iki žiemos sėdi, geria ir triukšmauja. 2 val. prasideda butelių mėtimas į konteinerius, kai iš klubo neša. 3-4 val. prasideda taksi kvietimas, miego nėra. Gaunasi nerviškai, nes kiekvieną vakarą eini žiūrėti, ar miegosi. Anksčiau eidavo į vidų, tai tik išjuokdavo. Nori ramybės, nori miegoti. Jie, gyventojai, nedavė sutikimo klubui, davė leidimą kavinei. Kaip atsirado naktinis klubas, nežino. Nori tik, kad nebūtų triukšmo, nes nori miegoti. Triukšmas nuo to, kad naktį lauke triukšmauja, tai kitas triukšmas nei iš gatvės. Baras gali būti, bet ji nori miegoti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad esminis dalykas dėl šio klubo, tai dėl keliamo triukšmo. Jie gyvena 8 bute virš 3 buto, turi bendrą sieną su klubu ir „bumsikai“ taip pat girdisi. Labai nepatogu, kai į lauką išeina klubo lankytojai ir rūko lauke. Ji turi pažymą iš Viešosios kontrolės profilaktikos centro, kuri teigia, kad tas rūkalų kvapas labai kenksmingas, iššaukia vėžį, kenkia ypatingai vaikams. Viso šito dalyko nebūtų, jei būtų buvęs vienas paprastas dalykas, kai buvo renkami parašai, sutikime nebuvo nurodytas laikas. Be to, buvo nurodyta, kad ten bus kavinė, apie barą kalbą nėjo. Elementariai jie yra apgauti. Dabar triukšmas apmažėjęs, bet jis apmažėjo, kai jie kreipėsi į savivaldybę dėl alkoholio licencijos laiko sutrumpinimo. Tiktai po to pradėjo kažkas darytis. Kai ji paskambino savininkui 01:38 val., jo pirmas klausimas buvo: „O jūs žinote kiek dabar valandų?“. Ji atsakė: „O jūs žinote, kad mes miegoti negalime.“ Tai va toks yra jų požiūris. Spalio 1 d. buvo garsi muzika, kuri persiduoda vibracija per sieną, kurią jie vieną bendrą turi ir, be abejo, žmonės, kurie išeina į lauką.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-20 rašte Nr. 13-17(2.1.)-2-6346 nurodyta, kad atliktų laboratorinių matavimų rezultatai parodė, kad grojant muzikai klube „(duomenys neskelbtini)“ keliamas triukšmas neviršijo ribinių triukšmo dydžių gyvenamosiose patalpose. Klube grojamos muzikos keliami žemo dažnio garsai padidino triukšminę aplinką gyvenamosiose patalpose, išmatuoti dydžiai viršijo leistinus ribinius dydžius trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose 50-160 Hz (darant prielaidą, kad žemo dažnio garso šaltinis veikia klubo darbo laiku 8 valandas per parą, įvertinimo laiko intervalas – 16 valandų). Vilniaus visuomenės sveikatos centras nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai iki 2014 m. vasario 20 d. klube numatyti ir įgyvendinti efektyvias žemo dažnio garsus iki foninių lygių sumažinančias priemones (b. l. 37-38).

Skundas netenkintinas.

ATPK 183 str. 1 d. nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 str. 1 d., turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį., ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

R. M. Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 1 d. (du atskiri pažeidimai) už tai, kad 2013 m. spalio 1 d., apie 02.14 val., bei 2013 m. spalio 24 d., apie 00.23 val., dirbdamas barmenu klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir būdamas atsakingu už tvarką minėtame naktiniame klube neužtikrino, kad iš naktinio klubo garsiai sklindanti muzika netrikdytų viešosios rimties bei netrukdytų aplinkiniams gyventojams ilsėtis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad R. M. pagal ATPK 183 str. 1 d., dėl abiejų įvykių, pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veikos kvalifikuotos tinkamai.

R. M. savo kaltę dėl ATPK 183 str. 1 d. numatytų pažeidimų neigia. Jo manymu, tiek 2013-10-01, tiek 2013-10-24, nakties metu, iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ nesklido garsi muzika, kuri trukdė aplinkiniams ilsėtis, iš klubo triukšmo nesigirdėjo, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta, tai, kad asmuo girdi garsą, nereiškia, kad sutrikdoma viešoji rimtis ATPK 183 str. prasme, o policijos pareigūnai taip pat negalėjo detaliau paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo girdimas triukšmas, be to, kavinėje “(duomenys neskelbtini)” vykdoma triukšmo kontrolė, bare nuo 2012 m. lapkričio mėnesio nebėra žemų dažnių garso kolonėlių, leidžiama tiktai foninė muzika, baro apsauginis darbuotojas prižiūri, kad baro lankytojai netriukšmautų lauke; bare yra įrengta akustinio triukšmo slopinimo sistema, elektroniniai garso ribotuvai, kurių pagalba akustinio triukšmo lygis niekada neviršija Lietuvos higienos normos HN33:2007, o tokio pobūdžio kaimynų policijos iškvietimai yra nepagrįsti ir neatsakingi, be to, nagrinėjant bylą policija neatsižvelgė į jo prašymus, paaiškinimus ir argumentus, nenustatinėjo lengvinančių aplinkybių, byla nagrinėta formaliai. Tačiau tokius R. M. paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti liudytojų J. N., J. Š., L. S., J. G., L. G. teisme duotais parodymais, taip pat J. Š. 2013 m. spalio 9 d. pareiškimu bei patrulės J. N. 2013-10-01 ir 2013-10-24 tarnybiniais pranešimais. R. M. nurodyti motyvai, kad kaimynai nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus, nes turi asmeniškumų baro šeimininko atžvilgiu ir nori pakenkti baro veiklai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad kvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl triukšmo, kuris sklido iš apačioje esančio klubo „(duomenys neskelbtini)“, garsas, kurį jie girdi bute, yra ne pati muzika, kuri groja, bet žemų dažnių skleidžiami garsai, dėl to pas jį jaučiasi vibracija po visą butą ir sunku, neįmanoma miegoti, ir užsakytas tyrimas parodė, kad grojant muzikai garsas yra negirdimas, neviršija leistinų normų, bet žemų dažnių rodiklis viršija leistinas normas, dabar iš tikrųjų geriau nei buvo iki tol, tikrai tyliau, bet žemų dažnių garsas jiems labai trukdo, be to, vis dar pasikartoja atvejai, kai lauke prie klubo kažkas triukšmauja, rėkauja, teismo posėdyje apklausta liudytoja L. S. parodė, kad dabar rečiau girdisi triukšmas iš baro, dabar dažnis sumažėjo, 12 val. rečiau girdisi, todėl nebekviečia policijos, bet anksčiau labai dažnai kviesdavo policiją, nebuvo galima iš viso miegoti, dabar kaimynai kviečia policiją, iki 12 val. nesigirdi, bet po 12 val. kartais girdisi, spalio 1 d., kai atsigulė, girdėjosi silpni maži dažniai, teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G. parodė, kad jai labiausiai trukdo klubas, nes yra triukšmas, trukdo muzika, garsas „bum bum bum“, labai trukdo, kai susėda po palange ir išgėrinėja, nors dabar mažiau garsas trukdo, bet naktį miego nėra, gaunasi nerviškai, nes kiekvieną vakarą eina žiūrėti, ar miegos, nori ramybės, nori tik, kad nebūtų triukšmo, nes nori miegoti, teismo posėdyje apklausta liudytoja L. G. parodė, kad esminis dalykas dėl šio klubo, tai dėl keliamo triukšmo, turi bendrą sieną su klubu ir „bumsikai“ taip pat girdisi, labai nepatogu, kai į lauką išeina klubo lankytojai ir rūko lauke, dabar triukšmas apmažėjęs, bet jis apmažėjo, kai jie kreipėsi į savivaldybę dėl alkoholio licencijos laiko sutrumpinimo, spalio 1 d. buvo garsi muzika, kuri persiduoda vibracija per sieną. Šie liudytojai patvirtino, kad jiems trukdo triukšmas (muzika, garsai), sklindantis iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, kad iš ten sklindantis garsas trukdo ramiai ilsėtis, miegoti ir nors dabar tas garsas yra apmažėjęs, tačiau spalio 1 d. klube tikrai garsiai grojo muzika, ko pasėkoje klubo kaimynai negalėjo ramiai miegoti, buvo priversti kviesti pagalbos. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, ir nors iš jų parodymų matyti, kad jie turi šiokį tokį suinteresuotumą klubo atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad 2013-10-01 ir 2013-10-24 iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ sklido triukšmas, kuris trikdė viešąją rimtį. Be to, pažeidimai įrodyti ne tik minėtų asmenų pareiškimu ir paaiškinimais, bet ir administracinių teisės pažeidimų protokolais (b. l. 6, 7), išrašais iš Policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 9, 10, 12), iš kurių matyti, kad 2013-10-01, 02:14 val., 02:31 val., 2013-10-24, 00:23 val., gyventojai kvietė policiją dėl to, kad iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ sklinda garsi muzika, kuri trukdo jiems ilsėtis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013-11-11 paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad atsakingas už baro veiklą buvo R. M. (b. l. 19), taip pat patrulės J. N. 2013-10-01 ir 2013-10-24 tarnybiniais pranešimais (b. l. 11, 12), kuriuose nurodyta, kad tiek 2013-10-01, tiek 2013-10-24, apie 00:30 val., pagal iškvietimą nuvykus į klubą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prie klubo lauke girdėjo garsiai grojančią muziką, bei tos pačios patrulės paaiškinimais teismo posėdžio metu. J. N. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją bei parodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ jie pastoviai iškviečiami pagrindinai dėl triukšmo, jie dažniausiai užeina, jeigu patildo muziką, tai patildo, o jeigu ne, tai jie rašo tarnybinį pranešimą ir viskas, šiuo atveju paskui vėl buvo pakartotinis iškvietimas, jie nepaiso, sako, kad patildys, bet dažniausiai nepatildo, o kaimynai skundžiasi, tas klubas yra įgrisęs visiems dėl muzikos, triukšmų, viršuje ten žmonės gyvena, jie nori ilsėtis, jie atvažiuoja į įvykio vietą, jeigu jiems muzika net lauke girdisi, tai čia jau yra triukšmas, kai ji vykdavo pagal iškvietimą, triukšmai būdavo visą laiką. J. N. pažeidimus fiksavo betarpiškai, jos parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, J. N. buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jokie santykiai su R. M. jos nesieja, jokio suinteresuotumo jo atžvilgiu ji neturėjo, todėl abejoti, netikėti jos, kaip pareigūnės, atliekančios kasdienines darbines funkcijas, parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo.

Iš bylos medžiagos bei skunde ir teismo posėdyje išdėstytų R. M. paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytais laikotarpiais iš klubo „(duomenys neskelbtini) “, už kurio veiklą jis tuo metu buvo atsakingas, sklido tam tikras triukšmas (klube buvo leidžiama muzika, laukiantys taksi baro klientai šnekėjosi), tačiau, R. M. manymu, muzika grojo negarsiai, stovint lauke jos visai nesigirdėjo, baro klientų, belaukiančių taksi, pašnekesiai buvo negarsūs, jie nešūkavo, kalbėjo ramiai, šio triukšmo lygis negalėjo viršyti leistinų normų, nes bare vykdoma triukšmo kontrolė, kuriai ypač dabar skiriamas didelis dėmesys, bare nebėra žemų dažnių garso kolonėlių, leidžiama tik foninė muzika, apsauginis darbuotojas prižiūri, kad baro lankytojai netriukšmautų lauke, bare įrengta akustinio triukšmo slopinimo sistema, elektroniniai garso ribotuvai, kurių pagalba akustinio triukšmo lygis niekada neviršija Lietuvos higienos normos, todėl viešoji rimtis tikrai negalėjo būti sutrikdyta, policijos iškvietimai yra nepagrįsti. Tai, kad šiais konkrečiais atvejais nebuvo išmatuotas triukšmo lygis, nėra pažeidimas, dėl kurio būtų galima pripažinti, jog R. M. nepadarė jam inkriminuotų pažeidimų. Teismas pažymi, kad viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir neatlikus matavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Įrodinėjimo priemonėmis yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). Viešosios tvarkos trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (LVAT 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 str., nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš R. M. prižiūrimo klubo „Play Club“ sklidusio triukšmo lygis 2013-10-01 bei 2013-10-24 nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, jog iš klubo „Play Club“ administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytais laikotarpiais sklido garsi muzika, kitoks triukšmas, kurie trikdė rimtį gyvenamosiose patalpose, esančiose virš klubo, nakties metu. Tą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. prižiūrimo klubo „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu jis buvo atsakingas už klubą) veiklos buvo trikdoma (duomenys neskelbtini), esančio namo gyventojų viešoji rimtis, todėl R. M. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 1 d. (du atskiri pažeidimai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Dovilė Švabauskienė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė R. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 1 d. (du atskiri pažeidimai), jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes. R. M. administracinės nuobaudos paskirtos pagal įstatymus, padarytų pažeidimų sankcijų ribose, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei pažeidėjo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, į pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti du analogiški pažeidimai, taip pat į R. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau nėra baustas administracine tvarka)). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad R. M. skirta subendrinta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda - nėra per griežta, o išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Dovilės Švabauskienės 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-3334907-13, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Dovilės Švabauskienės 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-3334907-13 palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė