- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 1-67-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01759-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo metu nurodęs adresu (duomenys neskelbtini), garažas Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo paties teigimu iki sulaikymo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
jis 2010 m. lapkričio 26 d., nuo 12 val. iki 13 val., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu automobiliu (tralu), ištempė 1 000 Lt vertės nukentėjusiesiems M. V. ir A. I. priklausantį automobilio „Peugeot 406“, VIN (duomenys neskelbtini), kėbulą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad atvažiavęs iš Bulgarijos trejus su pusę metų jis gyveno garaže. Šalia buvo neužrakintas garažas, jame stovėjo automobilis „Peugeot“. Garažo durys buvo šiek tiek atvertos. Jis pasinaudojęs proga per pažįstamą J., kuris užsakė „tralą“, kėbulą išvežė ir pridavė į metalo laužo supirktuvę. Mano, kad kėbulo vertė ne daugiau 1 000 litų. Dėl padarytos veikos gailisi.
Kaltinamajam I. K. teisiamajame posėdyje visiškai pripažinus padarytą nusikalstamą veiką, o iš nukentėjusiųjų M. V. ir A. I. gavus rašytinius prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o civilinio ieškinio klausimą spręsti teismo nuožiūra, teismas nutarė nagrinėti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. parodė, kad maždaug prieš 3 metus kartu su pusbroliu M. V. už 1 600 eurų nusipirko automobilį „Peugeot 406“, vyšninės spalvos, tikslu jį parduoti dalimis. Automobilį pastatė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą užrakino. Garažo raktus paskutinis turėjo jo pusbrolis M.. Daugiau jis automobilio nematė ir į minėtą garažą nėjo. Maždaug prieš mėnesį jo pusbrolis M. jam pasakė, kad buvo garaže, garažo durys neužrakintos, o automobilis yra garaže. Kokios būklės buvo automobilis, jis nežino, nes pats automobilio nematė. 2010 m. lapkričio 28 d. jis kartu su M. nuvažiavo į minėtą garažą ir pamatė, kad garaže nėra automobilio. Automobilio vertė 2 000 Lt, kadangi automobilį pirko dviese, jam padaryta 1 000 Lt žala. Atskirai kėbulo jis įvertinti negali (b. l. 20-25, 29).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. parodė, kad maždaug prieš 3 metus jis kartu su savo pusbroliu A. I. nusipirko automobilį „Peugeot 406“, valstybinių numerių neatsimena, pirkimo-pardavimo sutarties nerado. Automobilį pastatė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio nuėmė visus ratus, tačiau pats automobilis buvo techniškai tvarkingas ir pilnai sukomplektuotas. Maždaug prieš pusę metų jis buvo nuvažiavęs į garažą pasižiūrėti automobilio, automobilis buvo toks, kaip jie jį ir paliko, tik garažo durys buvo atrakintos. Dokumentai nuo automobilio buvo palikti automobilyje. Po kiek laiko jam paskambino garažų bendrijos pirmininkas ir liepė sutvarkyti savo garažą, kad kaimynas nevogtų iš jų elektros. 2010 m. lapkričio 28 d. jis kartu su A. nuvažiavo į garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad nėra automobilio, daugiau iš garažo nieko nedingo. Tada jis paklausė kaimyno, kuris gyvena šalia esančiame garaže, bet pastarasis atsakė, kad automobilio neėmė. Atskirai automobilio „Peugeot“ kėbulo vertė 1 500 Lt (b. l. 30-31, 34).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad I. K. pažįsta apie 2 metus. Kiek jis žino, I. gyvena garaže (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug prieš 2 savaites I. jo paklausė, gal jis žino žmogų, kuris galėtų išvežti automobilį į metalo laužą. Jis tokio žmogaus numerį turėjo, kadangi anksčiau išvežė savo paties automobilio kėbulą į supirktuvę. Jis paskambino minėtam žmogui, kuris sutiko padėti I.. Jis pats taip pat nuvažiavo į garažus, kad nuvežtų I. iki metalo supirktuvės. I. paaiškino, kad automobilį „Peugeot“ jam atidavė vienas žmogus, kuris išvyko į užsienį. I. net rodė jam dokumentus, kurių jis neskaitė. Tralo vairuotojas pakrovė minėtą automobilį, kuris stovėjo garaže, ant tralo ir nuvažiavo į metalo supirktuvę, o jis su I. savo automobiliu nuvažiavo jiems iš paskos. Nuo automobilio „Peugeot“ buvo likęs vien tik kėbulas, trūko priekinių durelių, žibintų, variklio, greičių dėžės. Atvažiavus į metalo supirktuvę, jis liko laukti automobilyje, o I. nuėjo priduoti minėtą kėbulą. Kiek jis už kėbulą gavo pinigų, nežino. Tačiau dalį pinigų I. atidavė tralo vairuotojui. Po to jie išvažiavo. Jis nesuprato, kad automobilis nepriklausė I. ir buvo vykdoma vagystė (b. l. 36-38).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba apie 1 metus, į jo pareigas įeina priimti automobilius, sudaryti su klientais pirkimo-pardavimo sutartį, išrašyti sąskaitą-faktūrą ir išmokėti pinigus už priduotą metalo laužą. Klientas, norintis priduoti automobilio kėbulą į metalo laužą, privalo pateikti automobilio registracijos dokumentą ir savo asmens dokumentą. 2010 m. lapkričio mėn., datos tiksliai neatsimena, į jų bendrovę buvo atgabentas automobilio „Peugeot“, vyšninės spalvos kėbulas. Kėbulas buvo apardytas, be variklio, greičių dėžės, žibintų ir lygtai net be salono. Vyras, pridavęs minėtą automobilį, pateikė savo asmens dokumentą ir automobilio angliškus dokumentus. Automobilis buvo atvežtas tralu, kurio vairuotojo jis nepažįsta. Kartu su minėtu vyru buvo dar vienas nepažįstamas vyras. Kadangi automobilis buvo su angliškai valstybiniais numeriais, jis jo VĮ „Regitra“ duomenų bazėje netikrino. Su klientu jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, išrašė jam kvitą ir išmokėjo pinigus už metalo laužą. Klientas paaiškino, kad tai jo automobilis, kuris stovėjo pas jį garaže (b. l. 39-40).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. U. parodė, kad jo pareigos yra (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pirmininkas. Maždaug nuo 2009 metų 9 eilėje lygtai 27 garaže pradėjo gyventi vyras vardu I.. 2010 m. vasarą jis pastebėjo, kad I. vagia elektrą iš priešais esančio garažo. Jis su I. pasikalbėjo ir šis jam pasakė, kad garažo savininkas yra geras jo pažįstamas, kuris išvažiavo į užsienį ir jam paliko prižiūrėti garažą. I. net buvo atrakinęs garažą ir jis pamatė, kad jame stovi automobilis „Peugeot“, raudonos spalvos, kuris buvo neišardytas. Bet jis vis tiek paskambino garažo savininkui M. V. ir buvo labai nustebęs, kad pastarasis pakėlė ragelį. Savininkui jis pranešė, kad iš jo garažo vagiama elektra (b. l. 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis garažų masyve (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad garažas yra metalinis, neužrakintas, ant dešinių garažo durų spynos auselės kabo spyna. Spyna neužrakinta. Vizualiai apžiūrėjus spyną matyti, kad spyna nesulaužyta. Įėjus į garažą matyti, kad garažas yra tuščias, jame mėtosi automobilių detalės, garažas su duobe, grindys iš medinių lentų. Išilgai garažo grindų link durų yra įspaustos vilkimo žymės. Lauke už durų ant šaligatvio plytelių taip pat yra vilkimo žymė, kuri užsibaigia ties keliu (b. l. 7-11).
Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantis automobilio „Peugeot 406“ kėbulas, kuris yra sulankstytas ir iš jo likusi metalo krūva (b. l. 13-18).
Iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) meistras D. Č. pateikė automobilio „Peugeot 406“, anglišką registracijos dokumentą, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 41). Iš metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010 m. lapkričio 26 d. I. K. (turėtų būti K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pridavė 430 kg juodojo metalo laužą (autoskardą), jam išmokėta 146,20 Lt suma (b. l. 53).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visetas neginčytinai įrodo kaltinamojo I. K. kaltę padarius svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino iš nerakinamo metalinio garažo, pasitelkus automobilį, skirtą vilkti kitus automobilius („tralą“), išvežęs nukentėjusiesiems priklausantį automobilio „Peugeot 406“ kėbulą ir šį kėbulą pridavęs į metalo supirktuvę. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo J. K. parodymai ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo D. Č. pateikti automobilio „Peugeot 406“ dokumentai bei metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis. Nors šioje sutartyje pardavėjo – I. K. – pavardė užrašyta klaidingai, vis dėlto, abejonių, kad šią sutartį sudarė ir automobilio „Peugeot 406“ kėbulą pridavė būtent kaltinamasis I. K., nekyla, nes tai įrodo tiek paties kaltinamojo ir liudytojo J. K. parodymai, tiek ir minėtoje sutartyje teisingai įrašyti kiti I. K. asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, tarp jų ir kaltinamojo asmens kodas. Kaltinamajam pareikštame kaltinime teisingai nurodoma, kad jis vagystę padarė įsibrovęs į garažą (patalpą). Iš jau aptarto 2010 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad metalinis garažas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka visus teismų praktikoje pripažįstamus patalpos požymius – tai yra statinys, turintis stogą, specialų įėjimą (duris), skirtas laikyti materialinėms vertybėms. Aplinkybė, kad garažo durys įsibrovimo metu buvo nerakintos, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, kadangi kaltinamasis I. K. į minėtą garažą pateko be teisėto pagrindo. Esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės taip pat neturi, tačiau teismas pažymi, kad atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – minėtas automobilio kėbulas priduotas į metalo laužą už nedidelę sumą - 146,20 Lt, liudytojų D. Č., J. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad priduodant kėbulą į metalo laužą nebuvo nei variklio, nei greičių dėžės, nei salono, į kaltinamojo sutikimą atlyginti iki 1 000 Lt padarytą turtinę žalą, pagrobto turto vertė mažintina iki 1 000 Lt. Tačiau šis kaltinimo patikslinimas įtakos veikos juridiniam vertinimui nedaro. Kaltinamojo I. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas I. K. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau iš esmės neturi konkrečios nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė. Vienok, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kritišką kaltinamojo elgesio vertinimą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam I. K. bus pasiekta paskyrus minimalios trukmės arešto bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. V. pareiškė 1 000 Lt dydžio civilinį ieškinį, tokio pat dydžio civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis A. I.. Abu nukentėjusieji nurodė, kad jiems padaryta tokio dydžio turtinė žala. Vis dėlto, anksčiau aptarti įrodymai rodo, kad automobilio „Peugeot 406“ kėbulo vertė yra 1 000 Lt. Todėl civiliniai ieškiniai atitinkamai mažintini, nukentėjusiesiems priteisiant po 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 15 parų. Į paskirtą bausmę įskaityti I. K. suėmimo laiką nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 29 d. (penkiolika dienų) ir I. K. laikyti visiškai atlikusiu paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę suėmimą I. K. panaikinti ir I. K., paskelbus šį nuosprendį, nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Priteisti iš I. K. 500 Lt nukentėjusiajam M. V. ir 500 Lt nukentėjusiajam A. I. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.