- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- eA-2270-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01897-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kretingos rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja K. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kretingos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 14VĮ-335-(14.14.2.) „Dėl sąrašo „Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus“, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1220 „Dėl Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1T-21-(7.5.) „Dėl K. G. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nesutiko su Skyriaus sprendimu pakeisti Skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1220 patvirtinto sąrašo „Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus“ (toliau – ir Sąrašas) 3 ir 4 eilutes, išbraukiant pareiškėjai ir jos sutuoktiniui P. G. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Įsakymą ir Sprendimą laikė pažeidžiančiais jos teises, teisėtus lūkesčius bei turtinius interesus. Pareiškėja paaiškino, jog ji ir jos vyras 1992 metais aukcione įsigijo pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), už 105 000 Rub, tais laikais tai buvo labai didelė suma. Pastatas buvo jam suformuotame 13,51 a ploto žemės sklype, kurio ribos suderintos su Kretingos rajono architektu. P. G. 1992 metais pateikė Kretingos rajono agrarinės reformos tarnybai prašymą pirkti šį žemės sklypą. P. G. 1992 ar 1993 metais įvykdė nurodymus sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą (8 754 Rub) bei dokumentų sutvarkymą (900 Rub). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir jos sutuoktinis turėjo teisėtą lūkestį tapti minėto žemės sklypo savininkais. Pareiškėjos nuomone, ji ir jos sutuoktinis atliko visus būtinus veiksmus ir pateikė visus dokumentus, nurodytus teisės aktuose, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo vilkinamas. Pareiškėja ne kartą domėjosi procedūros eiga, tačiau jai vis būdavo nurodoma dar palaukti. Dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių šis žemės sklypas buvo įtrauktas į Skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1220 patvirtintą Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas), kaip parduodamas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. 2010–2012 metais rengiant žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei planą, atsižvelgiant į seniūnijos reikalavimus, pareiškėja sutiko sklypo plotą sumažinti 1,5 a. Pastatas nuo pat įgijimo buvo naudojamas pagal paskirtį, tačiau prieš kelerius metus jis buvo padegtas, kaltininkas nenustatytas. Skyrius 2019 m. balandžio 15 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-272-(14.14.141) (toliau – ir Aktas), kuriame neteisingai nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Pastato nėra. Pareiškėja teigė, kad išlikę Pastato pamatai yra labai geros būklės, pastatas nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, todėl ji su šeima nusprendė jį suremontuoti. Pareiškėja faktiškai nuo 1992 metų naudojosi minėtu žemės sklypu bei Pastatu, tvarkė teritoriją ir privažiavimo keliuką, pagal sudarytą sutartį mokėjo už į žemės sklypą tiekiamą elektros energiją. Pareiškėja dalį statybinių medžiagų, reikalingų Pastato remontui, įsigijo dar 2017 metais, 2019 m. gegužės mėn. pradžioje pradėjo remonto darbus. Pareiškėja Įsakymą gavo 2019 m. gegužės 29 d.
3. Pareiškėja dėl Sprendimo argumento, jog suprojektuoto 0,12 ha žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo neatitikimas Pastato paskirčiai yra kliūtis valstybinės žemės pardavimui (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.), tvirtino, jog ji tik gavusi šį Sprendimą sužinojo, kad Projekte pareiškėjai numatytas žemės sklypas yra kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos, skirtos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Įsakymas nėra grindžiamas minėtu Sprendime nurodytu argumentu. Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo pat 1992 metų buvo kitos paskirties, nes jis buvo būtinas jame esantiems statiniams naudoti ne žemės ūkio veiklai. Žemės sklypo naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita – buvo nustatyta teisingai. Iki Projekto patvirtinimo 2012 m. gruodžio 20 d. šio žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo nustatyta. Pareiškėja manė, jog kadangi žemės sklypo naudojimo paskirtis (naudojimo būdas) buvo pakeista 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1220, taikytinos būtent tuo metu galiojusios teisės normos. Priešingai nei buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 9 punkte, pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo keisti ginčo žemės sklypo paskirtį bei jo naudojimo būdą. Ji nežinojo, kieno iniciatyva tai buvo padaryta. Jeigu valstybės institucija tokį sprendimą priėmė savo iniciatyva, pareiškėja negali atsakyti už tos institucijos padarytas klaidas. Kita vertus, pareiškėja teigė, jog žemės sklypo priskyrimas gyvenamosioms teritorijoms, skirtoms vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, neprieštarauja jos interesams, nes 1997 m. gegužės 25 d. suėjo terminas teikti pirties paslaugas Rūdaičių gyventojams ir todėl pareiškėja gali Pastatą rekonstruoti į gyvenamosios paskirties. Jeigu pareiškėjos išbraukimas iš Sąrašo yra motyvuojamas tuo, kad ginčo žemės sklype nėra statinio, tuomet nepagrįsta ir nelogiška nurodyti, kad žemės sklypas negali būti parduodamas ne aukciono tvarka dėl jo naudojimo būdo neatitikimo statinio paskirčiai.
4. Pareiškėjos įsitikinimu, ji turi teisę be aukciono įsigyti nuosavybėn ginčo valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja pakartojo, jog ji 1992–1993 metais įvykdė visus teisės aktuose numatytus reikalavimus žemės sklypui įsigyti. Žemės sklypo suplanavimo projektas buvo suderintas su Agrarinės reformos tarnybos vadovu ir rajono architektu 1992 m. rugpjūčio 20 d. Kretingos valdyba 1993 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. 267v leido pirkti žemės sklypą. Pareiškėja gavo pranešimą apie sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už perkamą žemės sklypą, ir sumokėjo šią sumą, taip pat kitas susijusias sumas (1992 ar 1993 metais, tikslios datos neprisimena, o banko kvituose ji neaiški). Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių Tarnyba vengė sudaryti su ja notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, sąlygos žemės sklypui suformuoti ir parduoti buvo dar 1993 metais, todėl šiandieninė Pastato būklė negali būti pagrindu atsisakyti suformuoti pareiškėjai sklypą, t. y. pašalinti ją iš Sąrašo. Pirkimo-pardavimo procedūra nebuvo užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. XII-1810), todėl ši procedūra turėtų būti užbaigta pagal iki tol galiojusias teisės normas. Įsakyme ir Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teigė, kad Sprendime nepagrįstai akcentuota aplinkybė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), 2017 m. kovo 3 d. atlikusi Pastato naudojimo techninę priežiūrą, pareikalavo iki 2017 m. birželio 1 d. priimti sprendimą dėl šio pirties pastato tolesnio likimo, t. y. jei ateityje neplanuojama atstatyti pastato, būtina panaikinti likusias pamatų konstrukcijas ir jį išregistruoti. Pareiškėja nurodymą dėl teritorijos sutvarkymo įvykdė iki 2017 m. balandžio 10 d. (išvežė šiukšles). Pareiškėja nurodymą panaikinti Pastato konstrukcijas ir jį išregistruoti laikė neteisėtu ir tvirtino, kad savininkas turi teisę pastatą valdyti ir disponuoti juo savo nuožiūra, jei tai nekenkia kitų asmenų interesams ir teisėms. Pareiškėja visada norėjo ir planavo atstatyti Pastatą (kaip minėta, ji buvo įsigijusi statybines medžiagas, atgabeno jas į sklypą), tačiau dėl lėšų trūkumo ir šeimyninių problemų (sutuoktinio neįgalumo, poreikio išlaikyti vaikus) darbai buvo pradėti tik 2019 metais. Pareiškėja nepritarė atsakovo pozicijai, kad ji, žinodama, jog bus nutrauktas žemės sklypo naudojimo faktas, ir pirkdama statybines medžiagas, vykdydama statybą, veikė savo rizika, todėl negali turėti su tuo susijusių lūkesčių. Pareiškėja pripažino, kad Skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu įspėjo ją, jog suėjus mėnesiui nuo šio rašto gavimo priims įsakymą dėl Projekto patikslinimo, tačiau, pareiškėjos nuomone, tokio pranešimo negalima vertinti kaip draudimo savininkui disponuoti savo turtu. Pareiškėja dėl lėšų trūkumo statybines medžiagas pirko palaipsniui, statybos darbai pradėti vykdyti iki Įsakymo priėmimo; tai patvirtina pareiškėjos norą realizuoti savo teises tiek į Pastatą, tiek į jo eksploatavimui teisėtai skirtą žemės sklypą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
7. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes, be kita ko, 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. NP-6 bei 2019 m. balandžio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-272-(14.14.141.) užfiksuotas aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. raštu buvo informuota apie faktinių duomenų patikrinimo vietovėje rezultatus bei planuojamą priimti įsakymą dėl Projekto patikslinimo, išbraukiant suprojektuotą žemės sklypą iš Sąrašo. Pareiškėja tik po to ėmėsi veiksmų atstatyti Pastatą ir naudoti žemės sklypą. Be to, atsakovas tvirtino, kad pareiškėjai buvo suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, skirtos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai) žemės sklypas, kurio paskirtis neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir žemės sklype buvusio Pastato paskirties (paslaugų paskirties pastatas-pirtis), todėl negalima parduoti valstybinės žemės (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.). Nustačius, kad Pastatas, kuriam eksploatuoti pareiškėja siekia ne aukciono tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą, yra sunykęs, t. y. faktiškai neegzistuoja, Skyrius pagrįstai Įsakymu pakeitė Sąrašą, t. y. išbraukė 3 ir 4 punktus, kuriuose nurodyti žemės sklypo duomenys. Pareiškėja, turėdama sunykusį Pastatą, nesiimdama veiksmų pagal 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. NP-6 ir ketindama tik ateityje, įgijus nuosavybės teisę į Pastato užimtą žemės sklypą, galbūt šį Pastatą naudoti pagal paskirtį, negali įgyti pagrįstų lūkesčių.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovo atsiliepimą į skundą laikė išsamiu ir teisiškai pagrįstu. Jis pabrėžė 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. NP-6 ir 2019 m. balandžio 15 d. surašytame Akte konstatuotas aplinkybes, jog ginčo teritorijoje nėra statinių. Dėl pareiškėjos teiginių apie šiuo metu vykdomus statybos darbus trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, pagal kuriuos galima nustatyti, kad pareiškėja teisėtai stato statinius valstybinėje žemėje. Informacija apie tai, ar statyba ginčo teritorijoje vykdoma teisėtai, išreikalautina iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos K. G. skundą.
11. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1220, jai suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, skirtos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai) 0,12 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
12. Administracija 2017 m. kovo 3 d. atliko Pastato techninę naudojimo priežiūrą ir surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. NP-6. Nustatyta, kad buvęs vieno aukšto medinis Pastatas nudegęs, buvusios pirties vietoje stūkso krūva keraminių plytų ir jų duženų, keraminių apdailos plytelių duženų, apdegusių medinių konstrukcijų liekanos, stiklo duženų, skardos lakštų, šiuo metu likę stulpiniai (betoniniai) pamatai. Teritorija netvarkinga, neprižiūrima, užteršta medžių šakomis ir buitinėmis šiukšlėmis.
13. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Administracijos 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr. (4.1.9.)-D3-429, 2019 m. kovo 7 d. pavedimu Nr. lPAV-65-(1.8E.) pavedė Skyriaus vedėjui įvertinti Tarnybos Kretingos rajono skyriuje turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypo projektu, atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir, esant poreikiui, spręsti klausimą dėl Projekto ir / arba Sąrašo patikslinimo, nustatant valstybinės žemės sklypo paskirtį ir būdą pagal Pastato Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį ir / arba išbraukiant suprojektuotą žemės sklypą iš Sąrašo.
14. Skyrius 2019 m. balandžio 15 d., dalyvaujant Administracijos atstovams ir Rūdaičių bendruomenės pirmininkui, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-272-(14.14.141.). Nustatyta, kad nėra Pastato, kuriam eksploatuoti suprojektuotas žemės sklypas, vietovėje išlikę polinių pamatų fragmentai, o žemės sklypas nenaudojamas. Atliktos vietovėje nustatytų faktinių aplinkybių fotofiksacijos. Skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 14SD-1180-(14.14.104.) pareiškėja buvo informuota apie patikrinimo rezultatus, taip pat apie tai, kad suėjus mėnesiui po šio rašto gavimo Skyriaus vedėjas priims įsakymą dėl Projekto patikslinimo, išbraukiant suprojektuotą žemės sklypą iš Sąrašo.
Šalies argumentai
15. Pareiškėja 2019 m. gegužės 13 d. pateikė Skyriui prašymą neišbraukti žemės sklypo iš Sąrašo. Prašyme argumentavo, kad Pastatas nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Dėl piniginių lėšų stygiaus strigo Pastato atstatymo darbai.
16. Skyrius 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 14SD-1621-(14.14.104.) pakartotinai informavo pareiškėją, kad faktinių duomenų patikrinimo vietovėje metu buvo atlikta faktinės (esamos) situacijos foto fiksacija, kurioje yra užfiksuoti Pastato polinių pamatų fragmentai, vietovėje nėra kitų Pastato sudedamųjų dalių, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje (pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos). Pažymėta, kad Administracija pareiškėjai buvo pateikusi reikalavimą iki 2017 m. birželio 1 d. priimti sprendimą dėl buvusio pirties Pastato tolimesnio likimo, t. y. jei ateityje neplanuojama atstatyti Pastatą, būtina panaikinti likusias pamatų konstrukcijas ir išregistruoti Pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.
17. Skyriaus vedėjas ginčijamu 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 14VĮ-335-(14.14.2.) pakeitė Sąrašą, t. y. išbraukė 3 ir 4 punktus, kuriuose nurodyti Žemės sklypo duomenys. Tarnyba ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. IT-21-(7.5.) atmetė pareiškėjos skundą.
18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir išskyrė būtinąsias sąlygas asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą atsirasti: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas.
19. Teismas akcentavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Pastatas yra sudegęs, likę stulpiniai (betoniniai) pamatai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji faktiškai naudojo ginčo žemės sklypą (mokėjo už tiekiamą elektros energiją, prižiūrėjo sklypo teritoriją ir ją tvarkė), ir pateikti įrodymai nepaneigia Pastato sunykimo fakto, ribojančio galimybes jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pareiškėjos teiginiai, kad ji ketina atstatyti Pastatą, nėra pagrindas formuoti žemės sklypą, kuris gali būti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka, kadangi žemės sklypai parduodami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o ne būsimiems statiniams, kurie galbūt bus pastatyti ir pradėti eksploatuoti ateityje. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos įregistruotas statinys neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje. Įrodymai patvirtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo prasme ginčo žemės sklype neegzistuoja funkcionalus konkrečios paskirties statinys, o jei jo nėra, tai nėra ir ką eksploatuoti. Be to, teismas pastebėjo, kad, pagal teisinį reguliavimą, pasirinkto sklypo formavimą lemia jame esantys statiniai ir įrengimai, tačiau šio ginčo atveju Pastatas yra sudegęs ir dėl jo būklės negali būti eksploatuojamas pagal buvusią paskirtį. Nesant statinių, kurie galėtų būti naudojami pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiems statiniams eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 3 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. aktuose nustatyta, jog ginčo žemės sklype esantys pastatai nėra naudojami pagal paskirtį ir ateityje nebus galimybės parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą statinio eksploatacijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinta, jog Įsakymu teisėtai ir pagrįstai pakeistos Sąrašo 3 ir 4 eilutės, išbraukiant pareiškėjai ir P. G. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėja, turėdama sunykusį Pastatą, nesiimdama veiksmų pagal Administracijos 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. NP-6 ir ketindama tik ateityje, įgijus nuosavybės teisę į Pastato užimtą žemės sklypą, galbūt šį Pastatą naudoti pagal paskirtį, negali įgyti pagrįstų lūkesčių. Pareiškėja ėmėsi veiksmų atstatyti Pastatą ir naudoti žemės sklypą tada, kai Skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 14SD-1180-(14.14.104.) informavo ją apie faktinių duomenų patikrinimo vietovėje rezultatus. Pareiškėja, žiodama, kad bus nutrauktas žemės sklypo naudojimo faktas, ir pirkdama statybines medžiagas bei vykdydama statybas, veikė savo rizika ir negali ateityje turėti su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių.
21. Teismo vertinimu, skundžiami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra išsamūs, aiškūs, pagrįsti faktiniais duomenimis. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Įsakymą ir Sprendimą, todėl atmetė pareiškėjos skundą. Atitinkamai, netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
III.
22. Pareiškėja K. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 14VĮ-335-(14.14.2.), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Pareiškėja iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, jog Pastatas natūroje egzistavo tuo metu, kai pareiškėja atiko visus būtinus veiksmus nuosavybės teisei į prie Pastato suformuotą žemės sklypą įgyti, 2010–2014 metais pareiškėjos lėšomis buvo ne kartą rengiami ir koreguojami žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla, tačiau pareiškėja ne dėl savo kaltės 27 metus negalėjo nuosavybėn įsigyti žemės sklypo, už kurį visiškai atsiskaitė dar 1993 metais. Teismas formaliai vertino Įsakymą ir neatsižvelgė į tai, kad aptartas atsakovo elgesys akivaizdžiai neatitinka gero viešojo administravimo ir teisingumo principų. Teismas taip pat neatsižvelgė į 1992–1993 metais nutrūkusią ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą ir jos metu susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sklypo nenaudojimo, kadangi Pastatas nuo pat jo įgijimo buvo naudojamas pagal paskirtį, tačiau prieš kelerius metus buvo padegtas, išliko visiškai geri pastato statiniai, pareiškėja siekia suremontuoti pirtį, ji kiekvienais metais iš savo šeimos lėšų tvarkė teritoriją ir privažiavimo keliuką. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėja ėmėsi veiksmų pagal 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. NP-6, kadangi 2017 m. birželio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog pareiškėja teigė sieksianti artimiausiu metu atstatyti sudegusią pirtį. Toks teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Pareiškėja tvirtina, kad statybos leidimas Pastatui (nesudėtingam statiniui) suremontuoti nėra reikalingas, ji dalį statybinių medžiagų įsigijo ir į ginčo žemės sklypą atgabeno žymiai anksčiau nei gavo Skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą, todėl teismo pozicija dėl pareiškėjos savo rizika atliktų veiksmų nepagrįsta.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
25. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėja, Pastatą įsigijusi 1992 metais, žemės sklypo įteisinimu pradėjo rūpintis tik 2010 m. spalio 15 d., kai pateikė Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybai prašymą patikslinti Kretingos rajono valdybos potvarkį Nr. 82. Nors pareiškėja tvirtino, jog ji Pastatu naudojosi pagal paskirtį nuo pat jo įgijimo, ji šių argumentų nepagrindė.
Šalies argumentai
26. Pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – nuotraukas ir statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitas faktūras, jų apmokėjimo kvitus ir pan., jos nuomone, patvirtinančius pirties pastato remonto darbų atlikimą 2021 m. rugpjūčio–spalio mėn. Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo šių dokumentų pateikti anksčiau, tokia galimybė atsirado tik po apeliacinio skundo pateikimo.
27. Pareiškėja 2021 m. spalio 26 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – faktinių duomenų patikrinimo aktą, nuotraukas ir kt. Prašyme ji pakartoja anksčiau nurodytus argumentus, be kita ko, jog ji ir jos vyras pirtį įsigijo už didelę sumą, ją naudojo nuo pat įsigijimo, ginčo žemės sklypo įsigijimas užtruko dėl valstybės institucijų vilkinimo, dėl finansinių kliūčių jie negalėjo iškart atstatyti sudegintos pirties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą sprendžiama, ar Įsakymas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino Įsakymą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo elgesys akivaizdžiai neatitinka gero viešojo administravimo ir teisingumo principų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į 1992–1993 metais nutrūkusią ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą ir jos metu susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sklypo nenaudojimo, kadangi Pastatas nuo pat jo įgijimo buvo naudojamas pagal paskirtį, tačiau prieš kelerius metus buvo padegtas, išliko visiškai geri pastato statiniai, pareiškėja siekia suremontuoti pirtį, ji kiekvienais metais iš savo šeimos lėšų tvarkė teritoriją ir privažiavimo keliuką. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja ėmėsi veiksmų pagal 2017 m. kovo 3 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. NP-6, kadangi 2017 m. birželio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog pareiškėja teigė sieksianti artimiausiu metu atstatyti sudegusią pirtį.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
31. Šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl faktinių aplinkybių vertinimo, ir, atitinkamai, teisės taikymo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Kitaip tariant, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019). Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje yra reikšminga visa faktinių aplinkybių visuma, pradedant nuo 1992 metų, kai pareiškėja su vyru nuosavybės teisėmis įgijo Pastatą (pirtį) už 105 000 Rub, į kurį pareiškėja pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iki šiol turi nuosavybės teises. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Pastatas 1992 metais buvo jam suformuotame 13,51 a ploto žemės sklype, kurio ribos suderintos su Kretingos rajono architektu; pareiškėjos vyras P. G. 1992 metais pateikė Kretingos rajono agrarinės reformos tarnybai prašymą pirkti šį žemės sklypą; P. G. 1992/1993 metais įvykdė nurodymus sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą (8 754 Rub) bei dokumentų sutvarkymą (900 Rub). Taigi, dar 1992/1993 metais pareiškėja (su vyru) teisės aktų nustatyta tvarka įgijo Pastatą nuosavybės teisėmis, o taip pat aiškiai siekė įgyti nuosavybės teisėmis ir žemės sklypą, ant kurio Pastatas pastatytas. Šiame kontekste paminėtina, kad, nors atsakovas kelia versiją, esą, pareiškėja iki 2010 metų nesiekė įteisinti žemės sklypo nuosavybės teisėmis, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1220 „Dėl Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ įrodo priešingai – šiuo įsakymu buvo įvertinta, jog pareiškėja siekia įgyti žemės sklypą po Pastatu, kad ji naudoja Pastatą ir sklypą, sklypas sumažintas nuo 13,51 a iki 12 a, nes buvo atsižvelgta į Kretingos rajono savivaldybės aktus, pagal kuriuos dalis žemės sklypo, ant kurio stovi Pastatas, negali būti privatizuojama. Taigi, per beveik 20 metų (nuo 1992 m. iki 2012 m.) pareiškėja aiškiai siekė įgyti nuosavybės teisėmis žemės sklypą, ant kurio pastatytas Pastatas, tas aiškiai patvirtinta atsakovo paminėtu 2012 metų įsakymu. Akcentuotina ir tai, kad per tą beveik 20 metų laikotarpį ne tik pareiškėjos šeimoje įvyko reikšmingų įvykių (antai, pareiškėjos vyras bylos duomenimis nuo 2009 metų tapo nedarbingas (40 proc. darbingumas), pareiškėja su vyru išsiskyrė 2011 metais (žr. Kretingos rajono apylinės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-748-206/2011, pagal kurį visas Pastatas nuosavybės teisėmis perėjo pareiškėjai), bet ir Lietuvos Respublika nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, kurioje nuo 2009 m. gruodžio 1 d. galioja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, pagal kurios 41 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos, be kita ko, Lietuvos Respublikos, institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo paminėtas 2012 metų įsakymas, įrodantis, jog pareiškėja siekė nuosavybėmis teisėmis įgyti žemės sklypą, ant kurio pastatytas Pastatas, taip pat aplinkybė, jog pareiškėja (jos vyras) sumokėjo už minėtą žemės sklypą, įrodo, kad atsakovas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant gero administravimo principą, neperdavė pareiškėjai nuosavybės teisėmis žemės sklypo, ant kurio pastatytas Pastatas. Vėlesnės, t. y. po 2012 metų, atsitikusios aplinkybės, t. y. Pastato sudegi(-ni)-mas/sunykimas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 3 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. NP-6, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėja įvykdė Administracijos reikalavimą, numatytą 2017 m. kovo 3 d. akte Nr. NP-3, ir kad Administracija pareiškėjai nurodė nuolat prižiūrėti buvusios pirties teritoriją, neįrodo, kad pareiškėja nesiekė atstatyti Pastato, atitinkamai, kad pareiškėja nenaudojo ginčo žemės sklypo. Priešingai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat Kretingos rajono apylinės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-748-206/2011 įrodo, jog pareiškėja turi galimybę per protingą terminą savo nuosavybę – Pastatą – atstatyti. Skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kad Pastato nėra, atitiko tuometes faktines aplinkybes, tačiau negali paneigti ir nepaneigia to, kad pareiškėja turi galimybę per protingą terminą savo nuosavybę – Pastatą – atstatyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad 2019 m. gegužės mėn. pradžioje, t. y. iki priimant ginčijamą Įsakymą, pareiškėja buvo supirkusi dalį statybinių medžiagų, t. y. pradėjusi Pastato atstatymo darbus.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybių visetas, nurodytas šio teismo sprendimo 32 punkte, įrodo, jog pareiškėja turi nuosavybę – Pastatą, jį atstato, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, besiremianti išimtinai tik Skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, nėra pagrįsta, suformuluota pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas šio sprendimo 31 punkte. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėja nuo 1992 metų iki 2012 metų naudojo Pastatą ir jam suformuotą žemės sklypą, kad vėliau atsitikusios aplinkybės niekaip negali paneigti ir nepaneigia to, kad pareiškėja turi galimybę per protingą terminą savo nuosavybę – Pastatą – atstatyti, be to, ji jį faktiškai atstato, ir atitinkamai naudoti žemės sklypą, darytina išvada, kad tiek Įsakymas, tiek Sprendimas stokoja faktinio pagrindimo, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, panaikinant tiek Įsakymą, tiek Sprendimą.
34. Pareiškėja pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintas, šie jos prašymai taip pat tenkintini (ABTĮ 40 str. 1 d.).
35. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. prašyme prašė priteisti atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme už susipažinimą su pateiktais dokumentais (50 Eur), už skundo teismui parengimą (300 Eur), už skundo patikslinimą (100 Eur) ir už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (150 Eur), t. y. iš viso 600 Eur, jas pagrindė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1046662, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1086757.
36. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.
37. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
38. Pareiškėja prašė atlyginti 50 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais, 300 Eur už skundo teismui parengimą ir 100 Eur už skundo patikslinimą (iš viso 450 Eur). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visos pareiškėjos prašomos atlyginti teisinės paslaugos, t. y. už susipažinimą su pateiktais dokumentais, už skundo teismui parengimą ir už skundo patikslinimą, apima skundo teismui parengimo paslaugas. Šiuo atveju aktualus 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 262,7 Eur. Atitinkamai, už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 3 409,29 Eur (1 262,7 Eur x 2,5). Pareiškėjos prašoma suma (450 Eur) neviršija apskaičiuotosios pagal Rekomendacijas.
39. Be to, pareiškėja prašė priteisti už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (150 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdis 2020 m. sausio 8 d. truko 27 min., todėl paslaugos už dalyvavimą šiame posėdyje neatlyginamos. Pirmosios instancijos teismo posėdis 2020 m. rugsėjo 30 d. truko 1 val. ir 35 min., taigi 2 val. Šiuo atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 381,0 Eur. Atitinkamai, už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 276,2 Eur (1 381,0 Eur x 0,1x 2). Pareiškėjos prašoma suma (150 Eur) neviršija apskaičiuotosios pagal Rekomendacijas.
40. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą (300 Eur) ir žyminio mokesčio (15 Eur) sumokėjimą, jas pagrindė 2020 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1086764, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu kvitu.
41. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.10 papunktyje nurodyta, jog už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas – 1.7. Šiuo atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 398,5 Eur. Atitinkamai, už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 2 377,45 Eur (1 398,5 Eur x 1,7). Pareiškėjos prašoma suma (300 Eur) neviršija apskaičiuotosios pagal Rekomendacijas.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad prašomos priteisti sumos yra žymiai mažesnės už pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius dydžius), pareiškėjos prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įvertinusi pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais, tarp jų – teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendžia, kad pareiškėjai priteistinos jos prašomos sumos, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį (15 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos K. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 14VĮ-335-(14.14.2.) „Dėl sąrašo „Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus“, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1220 „Dėl Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1T-21-(7.5.) „Dėl K. G. skundo išnagrinėjimo“.
Priteisti pareiškėjai K. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti pareiškėjai K. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.