Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1023-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
1-1023-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Džigintas Žebelys
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Audronei Glambienei, Mildai Kančytei,dalyvaujant kaltinamajam L. B., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,prokurorams Vytautui Jancevičiui, Artūrui Survilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2017 m. spalio 7 d. apie 16.59 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, šalia pastato Nr. 123 L. B. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,91 promilės etilo alkoholio.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu L. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis dalyvavo susitikime picerijoje su užsakovu. Jo automobilis stovėjo šalia kavinės „Can Can“. Susitikimo metu jis išgėrė bokalą alaus ir porą šimtų gramų degtinės. Po to jam paskambino jo žmona ir pasakė, kad kažkas blogai su jo vaiku ir reikia vaiką vežti į ligoninę. Jis jautėsi normaliai, taigi jis pamanė, kad pats nuvažiuos. Apsvaigęs nuo alkoholio jis sėdo prie automobilio vairo ir pradėjo važiuoti. Išvažiavęs jis pasijautė apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis nusprendė pastatyti automobilį į aikštelę prie prekybos centro „Maxima“ ir važiuoti taksi. Jis važiavo vienas. Važiuodamas jis tinkamai nesureagavo ir prilietė kitą automobilį. Jis buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jis neturi problemų dėl alkoholio. Jis išgeria alkoholio, bet nepastoviai. Šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki- jam priteisė išlaikymą vaikui, įmonė neturi užsakymų.

Pagarsinus išrašą iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 62-65), L. B. parodė, kad per porą savaičių jis sumokės porą tūkstančių jam skirtų baudų, o iki birželio mėnesio jis viską sumokės, liks gal keli šimtai. 1 000 eurų jis gali iš karto sumokėti. Baudžiamuoju įsakymu jam skirta bauda yra išieškota antstolių. Automobilis, kurį jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, priklauso jo vadovaujamai įmonei- mažajai bendrijai. Automobilis yra valdomas lizingo sutarties pagrindu. Jis yra vienintelis mažosios bendrijos savininkas. Jo vadovaujama įmonė užsiima statybomis. Jis prašo teismo nekonfiskuoti automobilio. Jis labai gailisi dėl nusikalstamos veikos.

Teisiamojo posėdžio metu L. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 13.30 val. jis automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į kavinę „Can Can“, esančią Ukmergės g. 282, Vilniuje. Automobilis „Nissan X- Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra jis pats. Į kavinę jis atvažiavo vienas, būdamas blaivus, darbo reikalais, o sandoriui įvykus po sutarties aptarimo kompanija nusprendė atšvęsti. Jis išgėrė apie 250 gramų konjako ir 2 bokalus alaus. Išėjęs iš kavinės jis atsisėdo už automobilio vairo, o užsakovas atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Jis važiuoti niekur neketino. Jis ir užsakovas sėdėdami automobilyje aptarinėjo sandorį. Automobilis stovėjo tvarkingai priparkuotas prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės g. 282. Jam ir užsakovui sėdint automobilyje jis sulaukė sugyventinės skambučio. Ši pasakė, jog vaiką reikia skubiai vežti į ligoninę. Būdamas geros savijautos jis užvedė automobilio variklį ir pajudėjo parduotuvės „Maxima“ link, nes jis norėjo apsisukti. Jo vairuojamas automobilis sustojo, nes priekyje stovėjo automobiliai, kurie praleidinėjo kitus automobilius, norinčius išvažiuoti iš aikštelės. Priekyje jo vairuojamo automobilio stovėjo kitas automobilis, kuris pradėjo važiuoti atbulas. Jis šio automobilio vairuotojui daug kartų signalizavo, tačiau minėto automobilio vairuotojas nesureagavo ir įvažiavo į jo vairuojamą automobilį. Išlipęs iš savo automobilio jis pastarąjį apžiūrėjo, jam bendraujant su automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoju pastarasis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo girtumą, alkotesteriu nustatydami 2,59 promilių girtumą, po ko jis buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą. Jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. spalio 7 d. apie 17.13 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, jog ties parduotuve „Maxima“, esančia Ukmergės g. 282, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, automobilio „Nissan“ vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykęs į įvykio vietą jis rado susidūrusius minėtus automobilius. Automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas D. R. paaiškino, jog sukdamas į parduotuvės ,,Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio jis pastebėjo, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Nissan“, kurio vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus. Bendraujant su automobilio „Nissan“ vairuotoju L. B. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. L. B. buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas, dėl ko L. B. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujui paimti (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2017 m. spalio 7 d. apie 16.50 val. jis vairavo savo mamai V. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas Stasio Lozoraičio gatve nuo Laisvės prospekto Jurgio Baltrušaičio gatvės link jis pasuko į kairę, bei pavažiavęs apie 10 metrų ketino sukti į dešinę, į parduotuvę „Maxima“, esančią Ukmergės g. 282, Vilniuje. Jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, greitis ties įsukimu buvo maždaug 20 km/h. Besukdamas į dešinę, į stovėjimo aikštelę, jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš savo vairuojamo automobilio jis pamatė, jog į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš savo transporto priemonės, tačiau automobilio „Nissan“ vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, tik pro keleivio pusės dureles išlipo maždaug 40 metų keleivis, taip pat ir per galines dešinės pusės durelės išlipo dar vienas keleivis. Priekyje sėdėjęs keleivis buvo prie jo priėjęs ir bandė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, tačiau jis vis tiek paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį, kadangi automobilio „Nissan“ vairuotojas galėjo būti neblaivus. Po įvykio jis buvo priėjęs prie automobilio „Nissan“ vairuotojo, visą laiką sėdėjusio už vairo. Nuo minėto vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 15 minučių, kaip tik tuo metu, kai automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ketino šalintis iš įvykio vietos. Dėl jo automobilio sugadinimo jam padaryta žala nėra didelė (b. l. 33-34).

Specialistas, ištyręs L. B. kraują, paimtą 2017 m. spalio 7 d. 18.15 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,91 promiles etilo alkoholio (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad L. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- paties L. B., liudytojų A. K., D. R. parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. spalio 7 d. apie 16.59 val. Laisvės prospekte, Vilniuje, šalia pastato Nr. 123 L. B. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,91 promilės etilo alkoholio.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

L. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,91 promilės etilo alkoholio, taigi L. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

L. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl L. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors teisiamojo posėdžio metu L. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad L. B. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: kaip matyti iš L. B. 2017 m. spalio 17 d. paaiškinimo (b. l. 41), iš karto po eismo įvykio jis paaiškino nedalyvavęs minėtame eismo įvykyje, tuo metu buvęs parduotuvėje. Kita vertus kaip nurodyta išraše iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 62-65), L. B. iki šio nusikaltimo padarymo kartą jau buvo baustas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio: 2012 m. gruodžio 31 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,77 promilių girtumas). Už šio nusižengimo padarymą L. B. buvo skirta bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant to, L. B. pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai teigti, kad L. B. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: L. B. pakartotinis traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį elgtis neteisėtai, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu L. B. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Minėta, kad L. B. iki šio nusikaltimo padarymo kartą jau buvo baustas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio. Už šiuos veiksmus L. B. buvo skirta administracinė nuobauda- bauda, tačiau L. B. jam skirtos baudos nesumokėjo. Spręsdamas dėl L. B. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. B. baudos buvo skirtos ir už kitų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau L. B. minėtų baudų nesumokėjo. Dar daugiau, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. B. buvo skirta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 301 eurų dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Nors teisiamojo posėdžio metu L. B. parodė, kad minėtą baudą išieškojo antstolis, tačiau, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 83-85), minėta bauda iki šiol nėra išieškota. Pažymėtina ir tai, kad antstolis vykdo dar vienos administracinės nuobaudos- 579 eurų dydžio baudos išieškojimą iš L. B.. L. B. teisiamojo posėdžio metu pažadėjus per kelias savaites sumokėti didžiąją dalį jam skirtų baudų, teismas buvo padaręs beveik vieno mėnesio trukmės teisiamojo posėdžio pertrauką, suteikdamas galimybę L. B. savo noru sumokėti jam skirtas baudas, tokiu būdu suteikiant L. B. galimybę savo veiksmais parodyti, kad už šio nusikaltimo padarymą teismui skyrus L. B. turtinio pobūdžio bausmę, jis galėtų sumokėti jam skirtą baudą, tačiau L. B. savo pažado neįvykdė, jam skirtų baudų nesumokėjo, vietoj to teismui pateikdamas policijos pažymą apie vagystę, kurioje yra duomenys apie dokumentų vagystę, tačiau duomenų apie pinigų vagystę nėra. Taigi išdėstyti faktai leidžia teismui kritiškai vertinti L. B. prašymą skirti jam turtinio pobūdžio bausmę- baudą ir pagrįstai abejoti, ar L. B., neįstengdamas sumokėti už administracinių nusižengimų padarymą jam skirtų pakankamai nedidelių baudų, turės galimybę sumokėti kelis kartus didesnę baudą: baudos skyrimas L. B., įvertinus tai, kad jis jam skirtų baudų nemoka, neleis pasiekti bausmės tikslų. Kita vertus L. B. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, L. B. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Apsvarsčius bei eliminavus galimybes L. B. skirti baudos bei terminuoto laisvės atėmimo bausmes, L. B. skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo- arešto bausmė. Įvertinus tai, kad L. B. dirba, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. skyrus trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, L. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. B. skirtino trisdešimties parų arešto terminas trumpintinas vienu trečdaliu- dešimčia parų ir L. B. skirtina galutinė dvidešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors L. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga L. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nenustatęs L. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija L. B. kraujyje daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir beveik dvigubai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). L. B. šį nusikaltimą padarė jau būdamas patrauktas teisinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas L. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

Teismas taip pat pažymi, kad L. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- trečiajam asmeniui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio L. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad minėtas automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko nėra teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 21 231 eurų (b. l. 10), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 21 231 eurų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš L. B. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainą (21 231 eurų) su PVM (4 459 eurų).

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. skirta kardomoji priemonė- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. 12325118 paėmimas (b. 1. 56-57), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisės į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo L. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, laikino UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti L. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

L. B. skirtos trisdešimties parų arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dešimčia parų ir L. B. skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Skirti L. B. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei išieškoti (konfiskuoti) iš L. B. 21 231 eurų.

L. B. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. 12325118 paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Laikino UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti L. B., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas