Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-45-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2S-45-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27709-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
L. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-45-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27709-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 119.11.;122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. N2-34743-96/2013 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti jai 18000 Lt įsiskolinimą už dukros išlaikymą už trejus metus ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Teismas 2013-08-23 nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2013-09-09 pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. pateikti teismui ieškinį dėl teismo sprendimo ir sutarties pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės D. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir grąžino jį D. M..

Teismas nustatė, kad ieškovė per nustatytą terminą, kuris buvo pakankamas, nutarties nevykdė, ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir ieškinį priimti. Ieškovės nuomone, teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra nepagrįsti, neatitinkantys proceso nuostatų, o ieškinys tenkina visus CPK 135 str. nustatytus reikalavimus, todėl skundžiama teismo nutartis dėl ieškinio laikymo nepaduotu yra nepagrįsta.

Teismas 2013-08-23 nutartyje nurodė du trūkumus: 1) liepė ieškovei atsisakyti ieškinio prašymo priteisti dukters išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus į reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį pasikeitus aplinkybėms (teismas nurodė, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra tapatus jau anksčiau tarp tų pačių šalių spręstai bylai dėl santuokos nutraukimo ir joje patvirtintai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai - joje ginčo šalys susitarė dėl vaiko išlaikymo ateityje); 2) taip pat nurodė, kad turi būti pateikti ir ieškinio bei jo priedų vertimai, nes atsakovo adresas yra užsienyje (Olandijoje). Tačiau teismas nenurodė į kokią kalbą reikia versti procesinius dokumentus.

Teismo reikalavimas pakeisti ieškinio dalyką nėra susijęs su CPK 135 str. reikalavimais ir CPK 138 str. nuostatomis dėl ieškinio trūkumų. Teismas nekėlė klausimo, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus ar nesuprantamas. Tuo tarpu procesas teismui nesuteikia teisės reikalauti pakeisti ieškinio dalyką - tai pažeidžia CPK 13 str. įtvirtintą dispozitivumo principą. Todėl tokiais reikalavimais teismas negali grįsti ieškinio trūkumų.

Teismas išdėstė motyvus, jog pateiktas ieškinys, jo nuomone, yra nenagrinėtinas teisme, nes neva yra tapatus išnagrinėtam ieškiniui ankstesnėje byloje. Tokiu atveju teismas turėjo priimti nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį ir pateikti atitinkamus motyvus. Tačiau tokiai nutarčiai priimti būtina vertinti teismo nutartį priimtą tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ansktesnėje byloje. Tačiau tą bylą nagrinėjo tos pačios, kaip ir šioje byloje, sudėties teismas. Mano, teismas nedrįso vertinti savo paties sprendimo, tai lėmė, jog teismas pasirinko ieškinio trūkumų šalinimo formą atsisakymui priimti ieškinį įforminti. Taigi iš esmės teismas priėmė skundžiamą nutartį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Tačiau ieškinys šioje byloje nėra tapatus ankstesniam: tada ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą dukteriai kaip periodines išmokas (ateičiai), o dabar prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Ieškinio reikalavimai akivaizdžiai yra netapatūs. Be to, patvirtintoje ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje apie išlaikymo įsiskolinimą nebuvo susitarta. Ieškovės nuomone, teismas neteisingai aiškino šią savo priimtą nutartį, o konkrečiai - jos 11 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad pareiškėjai neturi kreditorių ar tretiesiems asmenims prisiimtų kitokių įsipareigojimų, kuriems reikėtų pranešti apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą. Tačiau ieškovė nėra kreditorius ar tretysis asmuo, kuriam reikėjo pranešti apie minėtą buvusį procesą; minėtame teismo sprendime nėra nieko pasakyta apie atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, todėl teigti, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už tris metus klausimas buvo išspręstas, negalima.

Kitas teismo argumentas dėl ieškinio trūkumų buvo reikalavimas išversti proceso dokumentus į užsienio kalbą. Tačiau tos pačios sudėties teismas, kaip minėta, išnagrinėjo bylą lietuvių kalba tarp tų pačių šalių ir klausimo dėl vertimų nekilo. Atsakovas yra LR pilietis, dalyvavo ankstesnėje byloje, susipažino ir pasirašė lietuviškai parašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Todėl ir šioje byloje nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Be to, teismas užsiminė, kad procesinius dokumentus reikėtų išversti, atitinkamai atsižvelgiant į atsakovo adresą (esantį Olandijoje). Tačiau dėl minėtų argumentų negalima daryti išvados, kad atsakovas apskritai moka olandų kalbą Taigi tokie teismo reikalavimai dėl vertimų yra laikytini pertekliniais, apsunkinančiais ieškovės teisės į ieškinio pateikimą įgyvendinimą

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas klausimas dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepadavus, ieškovei per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad iš esmės teismas priėmė skundžiamą nutartį CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, bet ne nutartį dėl trūkumų šalinimo; taip pat teigia, jog ieškinys šioje byloje nėra tapatus ankstesniam, nes kitoje byloje ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą dukteriai kaip periodines išmokas (ateičiai), o šiuo ieškiniu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties (b.l.4), teismas nustatė ieškovei terminą iki 2013 m. rugsėjo 9 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje, nurodydamas, jog iš 2013-06-27 įsiteisėjusio Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimų ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teismas darė išvadą, kad šalys nutraukdami santuoką susitarė dėl visų jų prievolių, įskaitant ir dėl atsakovo prievolės teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą bei dėl šio išlaikymo mokėjimo dienos. Sutartimi šalys nesusitarė, kad atsakovas turi padengti kokį tai išlaikymo įsiskolinimą vaikui ar, kad toks išlaikymo įsiskolinimas yra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pateikusi ieškinį prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, patenkinus jos ieškinį būtų pakeistas 2013-06-27 teismo sprendimas ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties 5,11 p. sąlygos, todėl atsižvelgė į CPK 385 str. 1d. ir sprendė, kad ieškovė negali reikšti naujo ieškinio dėl įsiskolinimo išieškojimo atsiradusio iki santuokos nutraukimo ir prašyti jai priteisti iš atsakovo 18.000 Lt įsiskolinimo, tačiau turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties ir teismo sprendimo pakeitimo, dukters išlaikymo dalyje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (CPK 279 str. 5d., 538 str. 5d.) ir prašyti pakeisti mokamo atsakovo dukters išlaikymo išmokų dydį ir terminus.

Teismas ieškovei nustatė terminą iki 2013 m. rugsėjo 9 d. ištaisyti ieškinio trūkumus ir pateikti teismui ieškinį dėl teismo sprendimo ir sutarties pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nurodė atsakovui skirtų visų procesinių dokumentų pateikti du egz. su atitinkamais vertimais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo (CPK 115 str. 5 d). Ieškovė pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo (jį iš esmės motyvuodama, kaip ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutarties), kuris nebuvo patenkintas. Ieškovė apeliacine tvarka skundžia nutartį, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių, t.y. teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jei toks pareikštas, klausimą (CK 3.59 straipsnis, LR CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad turi būti sudaromas turto balansas – nustatomas bendras ir asmeninis sutuoktinių turtas bei įsiskolinimai. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovė turėjo nurodyti ir buvusį santuokos nutraukimo metu išlaikymo įsiskolinimą, jei toks būdų, nes, minėta, teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių. Šiuo atveju ieškovė nenurodė esant išlaikymo vaikui įsiskolinimą sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą ir pareiškė naują ieškinį dėl atsiradusio iki santuokos nutraukimo išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Dėl išdėstyto, ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis iš esmės yra teisinga, nes ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip minėta, negalėjo būti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas). Pažymėtina, kad CPK numatytais atvejais yra numatyta galimybė naudotis proceso atnaujinimo institutu. Taip pat, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų dėl išlaikymo pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK str. 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina