Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
1-565-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32067-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1118/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32067-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant Almai Mažrimienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei E. R.,

kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine sumažina 34 MGL (1700,00 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas, paskirta piniginė bausmė nesumokėta ir neišieškota,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – B. Š. vardu registruotą lengvąjį automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.41 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0241 nustatytas 3,55 promilių neblaivumas t.y. didesnis nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas. Šiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. S. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.41 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0241 nustatytas 3,55 promilių neblaivumas, esant įsitesėjusiam Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamajam įsakymui (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugojūčio 20 d.), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, taip vengė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje,

Kaltinamasis M. S. teismo posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šių veikų padarymo. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį su draugu ir savo seserimi. Vartojo daug alaus, kiek tiksliai nepamena. 2021 m. rugsėjo 15 d. alkoholio nebevartojo, tačiau sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo pasiimti draugo, su kuriuo planavo važiuoti pas kitą draugą. Jis nuvažiavo apie kilometrą, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Jo vairuota transporto priemonė priklauso jam, tik neįregistruota jo vardu. Jis automobilį įsigijo iš M. K., mokėjo 200 Eur, tačiau kokią pinigų sumą nurodė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, nepamena. Įsigytas automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, nebuvo draustas privalomuoju draudimu. Kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis žinojo, tačiau šio draudimo nepaisė, kadangi buvo pavartojęs alkoholio, todėl ir vairavo. Transporto priemonę įsigijo tikslu važinėtis į darbą, todėl net ir nepavartojęs alkoholio būtų nepaisęs draudimo ir vairavęs automobilį. Jis įsigytu automobiliu važiavo ne tik įvykio dieną, jis juo važinėjosi nuo pat jo įsigijimo dienos. Kai jam įsiteisėjo anksčiau jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, probacijoje jam buvo išaiškinta, kad jei jis nesilaikys paskirtų įpareigojimų, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, bet moka vairuoti. Pasižada daugiau nebevairuoti ir planuoja koduotis nuo alkoholio vartojimo, kadangi pripažįsta turįs šią problemą. Kitą savaitę planuoja oficialiai įsidarbinti draugo įmonėje „Dovydo mediena“.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, padarytos veikos aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo M. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S. ir jis buvo neblaivus, jam nustatytas 3,55 promilių neblaivumas (b. l. 14-17);

2021 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota, kad automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu numeriu 24, pastatytas priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Automobilis didelių techninių trūkumų neturi, šiek tiek apibraižytas kėbulas aplink visą automobilį. Daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime nebuvo rasta. Atlikus apžiūrą išimtas automobilis Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-25);

liudytojo M. K. apklausos protokole esančiais jo parodymais, kad automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo maždaug prieš metus laiko, tikslesnio laiko pasakyti negali, nes nepamena. Šį automobilį nusipirko iš pažįstamo B. Š.. Kai pirko automobilį jo techninė apžiūra galiojo dar maždaug porą dienų, kiek tiksliau pasakyti negali, nepamena, jei gerai prisimena automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nupirkęs šį automobilį su B. Š. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties nebeturi. Nupirkęs automobilį jo savo vardu nepriregistravo, nes žinojo, kad pasibaigus techninei apžiūrai Regitroje jį automatiškai išregistruos. Nežinojo, kad turi automobilį priregistruoti savo vardu, nors jam ir pasibaigusi techninė apžiūra. 2021 m. rugpjūčio 25 d. automobilį Volvo V 40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė savo draugui M. S.. Šią pirkimo – pardavimo sutartį turi ir pateikia prie šios apklausos. Kai M. S. pardavė automobilį Volvo V 40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Regitrai apie tai nepranešė. M. S. automobilį pardavė be automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir be galiojančios techninės apžiūros, su automobiliu perdavė tik automobilio registracijos liudijimą (b. l. 27-28);

2021 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje užfiksuota, kad M. K. parduoda transporto priemonę Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. už 50,00 Eur (b. l. 29);

liudytojo B. Š. apklausos protokoluose esančiais jo parodymais, kad jis turėjo automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį yra pardavęs vyriškiui, kurio vardo ir pavardės neatsimena, jis dirba Tirkšlių miestelyje esančios degalinės (duomenys neskelbtini) serviso dirbtuvėse, šį vyriškį pažįsta, tik neatsimena, dėl senatvės vardo ir pavardės. Pirkimo – pardavimo sutartį susirašė (duomenys neskelbtini) servise – dirbtuvėse, su šiuo vyru 2021 m. kovo mėnesį. Minėtą automobilį pirko 2017 m. balandžio 7 d. iš J. K.. Kai automobilį pardavė vyriškiui, dar buvo galiojanti techninė apžiūra ir draudimas. Automobilio neišregistravo Regitroje, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos su šiuo vyru neranda ir negali pateikti(b. l. 32-33, 36-37);

2017 m. balandžio 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kuriojeė užfiksuota, kad J. K. parduoda transporto priemonę Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) B. Š. už 500,00 Eur (b. l. 34);

2021 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad automobilis Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, ant kėbulo matomi korozijos paveiktos vietos, nėra automobilio priekinio kairės pusės žibinto. Automobilio vidus netvarkingas, mėtosi maisto likučių, tuščių taros (degtinės) butelių, automobilio bagažinėje taip pat netvarkinga, sudėti įvairūs buities daiktai (plastikinės talpos, striukė, tuščios maisto pakuotės). Automobilio daiktadėžėje yra šio automobilio techninės apžiūros kortelė Nr. 702-0229912, kuri negalioja (galiojo iki 2021 m. kovo 25 d.) šis dokumentas nepaimtas, paliktas daiktadėžėje. Apžiūrint automobilį daugiau bylai reikšmingų daiktų ( dokumentų) nerasta (b. l. 39-48);

alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0241 šaknelėmis, kuriuose užfiksuoti M. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.41 val. jam nustatytas 3,55 promilių neblaivumas, o 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.57 val. nustatytas 3,73 promilių neblaivumas (b. l. 49-50);

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.41 val., alkotesteriu patikrinus M. S. neblaivumą nustatytas 3,55 promilių neblaivumas. Antro patikrinimo 10.57 val., metu nustatytas 3,73 promilių neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 51);

priverstinio transporto priemonės 2021 m. rugsėjo 15 d. nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. nustačius, jog vairuotojas M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jo vairuotas automobilis Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 52);

2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis Ž. L. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), kartu su vyr. patruliu A. K., tarnybiniu automobiliu žymėtu skiriamaisiais ženklais ŠKODA SUPERB, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), radijo ryšio šaukiniu „Lūšė1855”. Apie 10 val. 35 min., Pievėnuose pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VOLO V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). Susistabdžius vairuotoją paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš pažiūros iškart buvo matyti, kad yra neblaivus. Bendraujant su vairuotoju jis iškart pasakė, kad yra maždaug prieš valandą gėręs alkoholio. Taip pat M. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemone, kai teisė nėra įgyta. Vairuotojo blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0241, patikros Nr. 1487150. Pirmu pūtimu atliktu 10 val. 41 min., buvo nustatytas 3,55 prom., o antru pūtimu atliktu 10 val. 57 min., buvo nustatytas 3,73 prom., girtumas. Kadangi M. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat vairuojama transporto priemonė neturėjo privalomo civilinės atsakomybės draudimo, nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nebuvo privaloma tvarka įregistruotas, jam buvo surašytas AN protokolas (ROIK: 21144305659) pagal ANK 424 str. 2 d., ANK 415 str. 1 d., ir ANK 415 str. 2 d. Automobilis buvo nutemptas į saugomą automobilių aikštele. Automobilio rakteliai ir registracijos liudijimas buvo perduoti tralo vairuotojui. Įvykis buvo filmuotas KPS BodyCam Nr. 5(duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58);

Informacija apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ Regitra, kurioje užfiksuota, automobilio Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra B. Š. (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. S. būdamas neblaivus, kai jam alkotesterio pagalba nustatytas 3,55 promilių neblaivumas, 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 10.35 val. vairavo B. Š. vardu registruotą transporto priemonę Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kitais aukščiau paminėtais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais, todėl kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką skirtina bausmė.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu M. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine sumažina 34 MGL (1700,00 Eur) bauda, ir jam paskirta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo minto teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis (b. l. 82-88). Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. pripažino, kad automobilį vairavo ne tik įvykio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ir iki to įvykio, nuo pat automobilio įsigijimo. Pastebėtina, kad kaltinamasis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau būdamas įspėtas dėl atsakomybės už baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymą, jis 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsigijo transporto priemonę ir ją vairavo iki tol, kol jį 2021 m. rugsėjo 15 d. sustabdė policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 3,55 promilių neblaivumas. Esant šiems duomenimis, teismas daro išvadą, kad M. S., būdamas supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip elgtis, sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir vairavo transporto priemonę, nors tokia teisė jam buvo apribota dvejiems metams. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad M. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį pasitvirtino ir nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms, teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, laikytina tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir nusikalstama veika (BK 243 straipsnyje) priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir neturint šios teisės, tačiau vis vien sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, žinodamas, jog yra įtrauktas į probacijos įskaitą ir įspėtas dėl teisinių tokio savo elgesio pasekmių). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, asmuo rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybe. Taip pat teismas atsižvelgia padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę – teistas už analogišką veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 65-66), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89-93), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 100-101), psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 99), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą numatytos bausmės – bauda arba areštas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S. jau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta piniginė bausmė – 34 MGL (1700,00 Eur) bauda, kuri iki šios dienos nėra sumokėta ir nėra priverstinai išieškota. Taip pat, iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis turi administracinių nuobaudų, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (duomenų nėra). Kaltinamasis niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje Tai, kad kaltinamasis ignoruoja anksčiau teismo paskirtą piniginę bausmę parodo tai, kad kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsigijo transporto priemonę už 200,00 Eur, užuot tą sumą skyręs paskirtos baudos dalies sumokėjimui. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirti pinigines bausmes už padarytas veikas nėra pagrindo, kadangi paskirtos piniginės bausmės tik apsunkintų ir taip turimos baudos mokėjimą, kuri yra perduota priverstiniam išieškojimui antstoliui. Todėl, atsižvelgus į tai, kad ankstesniu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda jokios įtakos kaltinamajam neturėjo, jis ir vėl nusikalto, padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, tesimas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydžius nustatant pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį lygų maksimaliam dydžiui, pagal BK 243 straipsnį – artimą maksimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, šio nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

M. S. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 3,55 prom. etilo alkoholio koncentracija, kai įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu ši teisė jam buvo atimta dvejiems metams. Kaltinamasis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau jau antrą kartą padaro analogišką nusikalstamą veiką, tik šį kartą veika padaryta su jo paties įsigyta transporto priemone, nors ir neįregistruota jo vardu. Pastebėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. priimant baudžiamąjį įsakymą, jam buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, o 2021 m. rugsėjo 15 d. nustatytas 3,55 promilių neblaivumas, t. y. didesnis girtumo laipsnis nei pirmą kartą. Šie duomenys rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis M. S., tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės – pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 29), todėl ši transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti (b. l. 110-111).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymą apie tai, kad už M. S. atstovavimą teisme valstybė patyrė 99,00 Eur išlaidas (advokato užmokestis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo privalomas pagal procesinius įstatymus (pagreitintas procesas), į kaltinamojo turtinę padėtį, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. S. nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. S. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti galutinę sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, šio nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir M. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant M. S. priklausantį automobilį Volvo V40, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nepriteisti iš kaltinamojo M. S. 99,00 (devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

M. S. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jūratė Žemgulienė