Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kelio pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, tai yra, iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies įvažinėdamas į šalia kelio esančią teritoriją – (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, jis nebuvo pakankamai atsargus, dėl ko nepraleidęs partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę įvažiavimą į šią teritoriją pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją kirtusią pėsčiąją L. D., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Mano, kad mama galėjo mirti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukeltų komplikacijų. Kai paskutinį kartą matė savo mamą gyvą, jos koja buvo visa mėlyna, buvo susikaupę daug kraujo ir skysčių. Kaip suprato bendraudamas su daktarais, tokio amžiaus žmogui po eismo įvykio trombas yra labai tikėtinas dalykas. Mano, kad mama greičiausiai mirė dėl trombo kojoje. Oficiali šiai dienai žinoma mamos mirties priežastis yra ūminis kardiopulmoninis nepakankamumas, koma, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, širdies sustojimas ir pirminė hipertenzija. Kiek žino, mama iki mirties draudiminius reikalus tvarkė kartu su jo seserimi R. D. Nežino, ar R. su mama pateikė draudimui duomenis apie patirtą neturtinę žalą. R. tvarko ir kitus draudiminius klausimus. Šiai dienai, kiek jam žinoma, draudimas nėra paskaičiavęs išmokos dėl turtinės žalos dydžio. Jis pats asmeniškai turtinės žalos dėl įvykio nepatyrė. Dar norėtų pridurti, kad eismo įvykio kaltininkas elgėsi nelabai rūpestingai, motinos sveikata nesidomėjo. Jis paskambino tik jo sesei tą dieną, kai mama jau buvo mirusi (1 t., b. l. 124-126).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismui nekyla abejonių, kad KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad jis, prieš sukdamas į kiemą pagal veikos aplinkybes (apsunkintą matomumą) ir savo asmenines savybes (vairuotojas su 30 metų vairavimo stažu) galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau to nenumatė. Galimai kaltinamajam teisingai įvertinti eismo situaciją sutrukdė nepakankamas dėmesys aplinkai, dienos nuovargis, tačiau būtent dėl V. G. nepakankamo dėmesingumo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimai ir kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kilę padariniai – nesunkus nukentėjusiojo L. D. sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini išimtinai su kaltinamojo veiksmais, o būtent jo padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Ikiteisminio tyrimo metu mirus nukentėjusiajai buvo tiriama versija, ar mirties faktą galėjo lemti eismo įvykio sukeltos pasekmės – nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė, vertinusi, ar eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos L. D. mirčiai, susipažinusi su ambulatorine nukentėjusiosios asmens sveikatos istorija, medicininių dokumentų išrašais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, patologinės anatomijos autopsijos protokolu, medicininiu mirties liudijimu, konstatavo, jog neatmetama galimybė, kad po 2023 m. gruodžio 22 d. įvykio L. D. nustatyti sužalojimai galėjo turėti įtakos jos mirčiai. Duodama papildomus paaiškinimus, specialistė nurodė, kad tikėtina, jog L. D. kairės kojos sužalojimai, po jų sekusi kojos imobilizacija, ribotas judėjimas galėjo turėti netiesioginį priežastinį ryšį kairės kojos pakinklio venos trombozės susiformavimui, kuri vėliau komplikavosi kairio plaučio stambių ir vidutinio kalibro arterijų trombine embolija, kuri lėmė mirtį.

Specialisto išvadų, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios kojos sužalojimai „galėjo turėti netiesioginį priežastinį ryšį kairės kojos pakinklio venos trombozės susiformavimui“, „galėjo turėti įtakos mirčiai“, nepakanka konstatuoti, kad V. G. padarytas KET pažeidimas objektyviai ir dėsningai nulėmė sunkiausius įmanomus padarinius – nukentėjusiosios L. D. mirtį. Tik juridiškai reikšmingo, t. y. būtinojo priežastinio ryšio konstatavimas tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, leidžia patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal kilusius padarinius. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neabejotinai patvirtina tiesioginį ir būtinąjį priežastinį ryšį tik su L. D. kairio šeivikaulio artimojo galo linijiniu lūžiu, kuris specialisto buvo įvertintas nesunkiu kūno sužalojimu. Netiesioginio, juolab tik galimo (tikėtino) priežastinio ryšio konstatavimas tarp eismo įvykio patirtų sužalojimų ir nukentėjusiosios mirties fakto nėra pakankamas kvalifikuoti V. G. veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. In dubio pro reo principas reikalauja visas nepašalintas abejones vertinti kaltinamojo naudai.

Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad būtent dėl V. G. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 sušvelnino BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją, papildomai joje įvesdamas viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes, todėl kvalifikuojant V. G. veiką taikytina naujoji BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas V. G. ir jo žmonos K. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jo žmonos K. G. atsakomybei pagal laidavimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti. Prašyme nurodoma, jog V. G. pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes, sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų neatsargių veiksmų. Pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs. Yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumas. Dirba (duomenys neskelbtini). Kartu su žmona K. augina 3 nepilnamečius vaikus. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1995 m., t. y. beveik 30 metų. Iš karto po sukelto eismo įvykio su žmona K. aptarė jo aplinkybes, žmona palaikė jį morališkai. Žmona yra jam autoritetas. K. reputacija – nepriekaištinga. Patvirtina ir pažada, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. G. papildomai nurodė, kad jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, šeimoje auginami 3 nepilnamečiai vaikai. Su vyru sutaria gerai, jis įsiklauso į jos nuomonę. Pasitiki vienas kitu, jaučia tarpusavio pagarbą vienas kitam.

Jos atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, nebuvo teista. Neturi ir administracinių nuobaudų. Dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad turi galimybę daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad sutuoktinis V. G. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio (kaltinamojo atžvilgiu švelnesnė redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas (teistumas už kitos rūšies nusikalstamą veiką seniai išnykęs) (1 t., b. l. 158-159), per pastaruosius trejus metus keturis kartus buvo baustas administracine tvarka už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: neteisėtą sustojimą ir stovėjimą tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, stovėjimą ant šaligatvio, greičio viršijimą. Paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 161-164). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajai pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. V. G. turi neįgalumą (nustatytas 40 % darbingumas), tačiau dirba. Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip atsakomybės jausmu pasižymintį, kruopštų ir pareigingą darbuotoją, nepadariusį jokių tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 81). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti V. G. jo sutuoktinės K. G. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad K. G. neteista (1 t., b. l. 75), nė karto nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 82). Dirba ir darbdavio yra charakterizuojama kaip kvalifikuota ir kompetentinga darbuotoja, pasižyminti kruopštumu, geranoriškumu (1 t., b. l. 84). Sutuoktiniai kartu augina tris nepilnamečius vaikus. Nurodo, jog pasitiki vienas kitu, sutuoktinis vertina ir gerbia žmonos nuomonę. Teismo įsitikinimu, K. G. charakterizuojantys duomenys, jos ir V. G. artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, visišku savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog K. G. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškusi nebuvo, laukdama draudiminės išmokos iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (šeima augina tris mažamečius vaikus, kaltinamasis turi neįgalumą) nustatytinas artimas minimaliam BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; taip pat tai, jog V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailėjosi; tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, kas liudija, jog asmuo nėra piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas, nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų, padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Tačiau kaltinamajam V. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai kelyje ir griežtai laikytis eismo saugumo reikalavimų.

Dėl kitų procesinių klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 178-179) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje pareikšta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. G., kad paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą, bylos numerį.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.