- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1-771-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48783-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, šiomis aplinkybėmis:
jis 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kelio pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, tai yra, iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies įvažinėdamas į šalia kelio esančią teritoriją – (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, jis nebuvo pakankamai atsargus, dėl ko nepraleidęs partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę įvažiavimą į šią teritoriją pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją kirtusią pėsčiąją L. D., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu V. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo iš darbo namo automobiliu, buvo tamsu. Sukdamas į kiemo pusę, nepastebėjo pėsčiosios ir nespėjo sustabdyti. Kažkiek ją užkliudė. Iš karto sustojo. Iš pradžių nesuprato, ar ją užkliudė, ar ji tiesiog išsigando ir suklupo. Nukentėjusioji susijaudino. Nuvažiavo su ja į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kad jai suteiktų pagalbą. Kol ten laukė, atvažiavo jos sūnus, paliko šiam savo duomenis. Sūnus pasakė, kad mama pats pasirūpins, ir jis išvažiavo. Pamiršo iškviesti policiją, bet paskui policija pati atvažiavo ir surinko visus įrodymus. Automobilis buvo apdraustas transporto priemonės valdytojo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jo niekas neinformavo apie draudiminio įvykio tyrimo eigą. Įvykio metu buvo jau tamsu, bet gatvė buvo apšviesta. Prie kelio stovėjo automobiliai, todėl iš anksto nepastebėjo pėsčiosios. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Policijos neiškvietė, nes pats buvo susijaudinęs, norėjo iš karto padėti nukentėjusiajai. Pasodino ją į mašiną, ji atsikvėpė ir kartu išvažiavo į ligoninę. Nukentėjusioji sutiko važiuoti į ligoninę. Iškart po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, jos atsiprašė. Tada dar nebuvo aišku, koks sužalojimas padarytas. Davė pradžiai pinigų vaistams. Paskui nebebendravo, nes nepaėmė jos telefono numerio. O kai tyrimo metu nukentėjusiosios numerį gavo iš tyrėjos ir paskambino, jos dukra pasakė, kad ji jau mirė. Du kartus yra baustas už KET pažeidimą – pažeidė stovėjimo neįgaliojo vietoje taisykles. Jis pats turi neįgalumą. Darbingumo lygis 40 procentų. Po kepenų transplantacijos dvejus metus darbingumo lygis buvo 15 procentų, todėl jis dviem metams turėjo leidimą stovėti neįgaliojo vietoje, o kai darbingumas pasidarė 40 procentų, jo neteko. Užsimiršęs du kartus pastatė automobilį neįgaliojo vietoje. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su žmona jau 16 metų vedę, turi 3 vaikus. Dėl kepenų transplantacijos šiuo metu yra intensyviai prižiūrimas pacientas. Kartą per mėnesį važiuoja į Santariškių polikliniką priduoti kraujo, kad gydytojai pakoreguotų vaistų dozes. Vaistus gerti turės iki gyvenimo pabaigos, kad nebūtų organų atmetimo. Neseniai gulėjo stacionare dėl tulžies latakuose susidariusio akmens pašalinimo operacijos. Pagal savo darbo funkcijas prižiūri objektus, kurie išsibarstę po visą Lietuvą. Turi važinėti nuo vieno iki kito objekto kasdien. Vairavimo stažas 30 metų, nuo 1995 metų. Niekada nėra padaręs vairavimo nusižengimų apsvaigęs nuo alkoholio, po kepenų transplantacijos visai nevartoja alkoholio, o ir anksčiau stipriai nevartojo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdamas iš darbo į namus važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Nors tuo metu jau buvo sutemę, tačiau pati (duomenys neskelbtini) gatvė buvo apšviesta. Buvusių oro sąlygų tiksliau nurodyti negali, neprisimena. Buvo „minusinė“ oro temperatūra, buvo sniego. Privažiavęs prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, kur ketino važiuoti, jis įjungė posūkio į kairę signalą. Pažiūrėjo, ar nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti prieš įvažiuodamas į kiemą. Tuo metu prie pat įvažiavimo į kiemą, ties abiem jo kraštais, stovėjo matomumui trukdę automobiliai. Nepastebėjęs pėsčiųjų, kuriems galėtų trukdyti, jis atliko posūkio manevrą, t. y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pasuko į kairę link šios gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo. Važiavo maždaug apie 10 km/h greičiu. Įvažiuodamas į kiemą jis apie du metrus prieš automobilį, labiau iš kairės pusės, pastebėjo einančią moterį. Iš karto pradėjo stabdyti, tačiau pėsčiosios partrenkimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo moteris suklupo ant kelių ir nugriuvo. Išlipęs iš automobilio pribėgo prie moters, padėjo jai atsistoti. Po to nuvežė ją į „Lazdynų“ ligoninės priimamojo skyrių. Taip pasielgė būdamas dėl eismo įvykio labai susijaudinęs, norėjo kuo skubiau nukentėjusiai moteriai padėti. Įvykio vietoje moteris skundėsi, kad „jai labai su širdimi“. Dėl minėtos priežasties buvo labai sunerimęs ir pamiršo apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams. Ligoninėje davė moteriškei pinigų vaistams, nes manė, kad ji bus patyrusi tik nežymius sužalojimus, sumušimus. Negalvojo, kad moteriai galėjo būti nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kartu su nukentėjusiąja ligoninės priimamajame laukiant priėmimo apžiūrai, atvažiavo moters sūnus. Pastarajam nurodžius, kad pasirūpins motina, jis išvyko. Prieš tai jis moters sūnui paliko savo kontaktinius duomenis – telefono numerį. Tos pačios dienos vakarą, jau grįžus į namus, jis dėl įvykio sulaukė skambučio iš policijos. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir su ja susitaikyti. Jis anksčiau nebuvo teistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 175-177).
Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų į lauką pasivaikščioti. Buvo apsirengusi šviesius rūbus, be to, ant rankinuko turėjo užsidėjusi šviesą atspindinčius elementus. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli parduotuvės „Iki“, įvažiavime į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą buvo partrenkta automobilio „Toyota“. Eismo įvykio metu nelijo, nebuvo slidu. Taip pat nebuvo labai tamsu, be to, jau buvo įjungtas kelio apšvietimas. Apšviestas buvo ir įvažiavimas į kiemą. Nežino, kaip automobilio „Toyota“ vairuotojas galėjo jos nepastebėti. Mano, kad įvykio metu vairuotojo dėmesys galėjo būti nukreiptas kažkur kitur, galimai jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Įžengusi į įvažiavimo į kiemą važiuojamąją dalį ir būdama kažkur jo viduryje, ji pastebėjo, kaip į ją važiuoja automobilis „Toyota“. Automobiliui nesustojus, ji netrukus pajuto smūgį į kairę kūno pusę, po ko nukrito ant kelio ir atsidūrė po automobilio ratais. Pajuto stiprų skausmą kairėje kojoje. Iš automobilio išlipo vairuotojas. Pastebėjęs, kad ji po automobiliu, jis pavažiavo automobiliu atgal. Po to vairuotojas jos atsiprašė, padėjo atsikelti. Jos prašymu vairuotojas ją nuvežė į ligoninę. Ten ji jau paskambino savo sūnui, kuris atvažiavo jos pasiimti iš ligoninės. Vairuotojas jos ligoninėje jau nebelaukė, sakė, kad kažkur skuba. Ligoninėje jai buvo nustatytas kairės kojos šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, kairiojo šeivikaulio avulsinis lūžis ir kairės kojos kelio lateralinio kolateralinio raiščio plyšimas. Dėl patirtų sužalojimų ji vis dar gydosi. Jai išaiškinta, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos gali kreiptis į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę. Civilinį ieškinį pateiks tuomet jeigu draudimas neatlygins jai visos padarytos žalos. Sutinka susitaikyti su eismo įvykio kaltininku (1 t., b. l. 47-51).
(Duomenys neskelbtini) nukentėjusioji L. D. mirė (1 t., b. l. 83-84).
2024 m. sausio 8 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių teismo medicinos žinių reikalaujantį tyrimą (nukentėjusiosios medicininių dokumentų apžiūros metu įvertinus juose užfiksuotus duomenis), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė K. G. konstatavo, kad eismo įvykio metu L. D. patyrė kairio šeivikaulio artimojo galo linijinį lūžį, t. y. sužalojimą, atitinkantį nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (kadangi dėl šeivikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui). Medicinos dokumentuose nurodyta diagnozė dėl kairiojo kelio lateralinio kolateralinio raiščio plyšimo nepagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis, todėl sužalojimu nekvalifikuojama (1 t., b. l. 60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 37/2024(01) specialistė K. G., remdamasi nukentėjusiosios L. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų analize, pateikė išvadą, kad neatmetama galimybė, jog po 2023 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo turėti įtakos jos mirčiai (1 t., b. l. 112-115).
2024 m. liepos 3 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad papildomo teismo medicinos tyrimo metu (specialisto išvada Nr. KM 37/2024(01)) buvo nustatyta, kad L. D. įvykio metu patyrė kairio šeivikaulio galvos viršutinio 1/3 linijinį skersinį lūžį su nežymiu poslinkiu į plotį ir kairiojo šlaunikaulio medialinio krumplio lateralinio paviršiaus smulkų avulsinį lūžį.
Atsakydama į klausimą, ar tarp nukentėjusiosios L. D. 2023 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ir jos (duomenys neskelbtini) mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, specialistė paaiškino, kad L. D. mirė nuo kairės kojos pakinklio venos trombozės, kuri komplikavosi kairiojo plaučio stambių ir vidutinio kalibro arterijų trombine embolija. VšĮ RVUL 2023 m. gruodžio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (ligos istorija Nr. 23-SPS-95771) nurodoma, kad L. D. po eismo įvykio nustačius kairės kojos sužalojimus buvo paskirtas gydymas: „imobilizacija gipso langete 6 sav., po to įtvaru KA3-4; tausojantis režimas; pakelta galūnės padėtis; sol. Bemiparini 3500 TV x1 k/d 4 savaites“. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad L. D. po 2023 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio nustatyti kairės kojos sužalojimai, kairės kojos imobilizacija ir apribotas judėjimas galėjo turėti netiesioginį priežastinį ryšį kairės kojos pakinklio venos trombozės susiformavimui (1 t., b. l. 117-118).
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. D. yra jo motina. Savo amžiui mama buvo labai sveika, sveikatos sutrikimais nesiskundė. Ji daug vaikščiojo, per dieną nueidavo apie 13 000 žingsnių. Retkarčiais jai buvo padidintas kraujo spaudimas, tačiau visiems tokio amžiaus žmonėms tai normalu. Eismo įvykio dieną mama jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pranešė, kad ją partrenkė „(duomenys neskelbtini)“, netoli parduotuvės „Iki“. Palikęs visus darbus, jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę, kur jau buvo pristatyta motina. Mama su eismo įvykio kaltininku buvo ligoninės priimamajame skyriuje. Jis į eismo įvykio detales nelindo. Su įvykio kaltininku nebendravo ir paleido jį namo. Prieš tai jis tik nusifotografavo šio jam nepažįstamo vyro asmens tapatybės kortelę ir užsirašė jo telefono numerį. Vėliau mama papasakojo, kad iš parduotuvės eidama šaligatviu ir kildama į kalną ji kirto įvažiavimo į daugiabučio namo teritoriją važiuojamąją dalį. Tuo metu ji ir buvo partrenkta jos nepraleidusio įvykio kaltininko vairuotu automobiliu. Mamai vairuotojui nurodžius, kad ji dėl sužalojimo nebegali paeiti, pastarasis nuvežė ją į ligoninę. Mama minėjo, kad ją partrenkusio automobilio vairuotojas jai davė 200 eurų sumą.
Mano, kad mama galėjo mirti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukeltų komplikacijų. Kai paskutinį kartą matė savo mamą gyvą, jos koja buvo visa mėlyna, buvo susikaupę daug kraujo ir skysčių. Kaip suprato bendraudamas su daktarais, tokio amžiaus žmogui po eismo įvykio trombas yra labai tikėtinas dalykas. Mano, kad mama greičiausiai mirė dėl trombo kojoje. Oficiali šiai dienai žinoma mamos mirties priežastis yra ūminis kardiopulmoninis nepakankamumas, koma, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, širdies sustojimas ir pirminė hipertenzija. Kiek žino, mama iki mirties draudiminius reikalus tvarkė kartu su jo seserimi R. D. Nežino, ar R. su mama pateikė draudimui duomenis apie patirtą neturtinę žalą. R. tvarko ir kitus draudiminius klausimus. Šiai dienai, kiek jam žinoma, draudimas nėra paskaičiavęs išmokos dėl turtinės žalos dydžio. Jis pats asmeniškai turtinės žalos dėl įvykio nepatyrė. Dar norėtų pridurti, kad eismo įvykio kaltininkas elgėsi nelabai rūpestingai, motinos sveikata nesidomėjo. Jis paskambino tik jo sesei tą dieną, kai mama jau buvo mirusi (1 t., b. l. 124-126).
Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su motina L. D. po eismo įvykio internetu kreipėsi į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „Ergo“. Buvo pradėtas patirtos žalos paskaičiavimas, tačiau iki šios dienos šis procesas dar nėra užbaigtas, kadangi nėra gauta galutinė specialisto išvada dėl ryšio tarp eismo įvykio metu mamai sukeltų sužalojimų ir jos mirties. Ji asmeniškai patyrė turtinės žalos, kadangi jai teko pasirūpinti mamos laidotuvėmis, kurios kainavo 6 000 eurų. Be to, motina rūpindavosi neįgaliu tėčiu, dėl ko po jos mirties tėvo priežiūrai teko samdyti žmogų. Visus su dėl eismo įvykio patirtos žalos atlyginimu susijusius klausimus su draudimu sprendžia ji. Draudimo bendrovei yra pateikusi žalą patvirtinančius dokumentus. Šiai dienai jie jau yra pripažinti mirusios motinos turto paveldėtojais. Ji mananti, kad motinos kojoje trombas susiformavo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Tai ir nulėmė jos mirtį. Taip mano, nes šiuo klausimu diskutavo su gydytojais (1 t., b. l. 129-132).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros (atliktų praėjus keletui valandų po eismo įvykio, kai V. G. automobilis jau buvo patrauktas iš iškart po įvykio buvusios vietos/padėties) protokoluose nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 22 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvažiavime į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (daugiabučio gyvenamojo namo) kiemą. Ties įvažiavimu gatvės kelio važiuojamąją dalį nuo minėtos šalia kelio esančios teritorijos skiria išilgai kelio besitęsiantys apie 4 metrų pločio vejos juosta ir (už jos) apie 3,5 metrų pločio šaligatvis. Pats įvažiavimas (žiūrint nuo kelio važiuojamosios dalies pusės) pradžioje yra apie 10 metrų pločio, po to siaurėja ir ties šaligatviu sumažėja iki apie 6-5 metrų pločio. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamoji dalis, taip pat ir jos ruožas ties įvykio vieta, apšviesta ties jos kraštais įrengtais gatvės apšvietimo žibintais. Tamsiu paros metu atliekamos apžiūros metu žibintai veikė (švietė).
Eismo įvykio metu V. G. vairuotas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, šalia kitų priparkuotų transporto priemonių. Apžiūros metu ant automobilio akivaizdžių apgadinimų, kaip ir kokių nors pėdsakų/žymių, nerasta. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai), taip pat vairo ir stabdžių mechanizmai buvo veikiantys (1 t., b. l. 20-26, 28-35, 37).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog V. G. 2023 m. gruodžio 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kai iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies įvažinėdamas į šalia kelio esančią teritoriją – (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, nebuvo pakankamai atsargus, dėl ko nepraleidęs partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę įvažiavimą į šią teritoriją pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją kirtusią pėsčiąją L. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis V. G. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo namo kiemą, laiku nepastebėjo pėsčiosios L. D. ir įvažiavimo į kiemą važiuojamojoje dalyje kliudė ją savo vairuojamo automobilio priekiu, po ko moteris parkrito. Nedelsdamas sustabdė automobilį, padėjo moteriai atsikelti ir dėl galimo sveikatos sutrikimo nuvežė į Lazdynų ligoninę, dėl susijaudinimo nepranešdamas apie eismo įvykį policijai. Moters nepastebėjo laiku, nes buvo žiema, prietema, o jo matomumui kliudė sustatyti šalikelėje automobiliai. Vos ją pamatęs stabdė, bet laiku sustoti nebepavyko. Analogiškai eismo įvykio aplinkybes ikiteisminiam tyrimui nupasakojo nukentėjusioji, nurodydama, kad automobilio Toyota buvo parblokšta įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo namo kiemą važiuojamojoje dalyje, maždaug ties jos viduriu, kai jos nepastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į minėtą kiemą įsukančio automobilio vairuotojas. Jis kliudė jos kairįjį šoną, po kurio ji parkrito po automobiliu ir pajuto kairės kojos skausmą. Automobilio vairuotojas pavarė atbulomis automobilį, padėjo jai atsikelti ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo konstatuoti kairės kojos šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, kairiojo šeivikaulio avulsinis lūžis ir kairės kojos kelio lateralinio kolateralinio raiščio plyšimas.
Kelių eismo taisyklių 27 punktas be kita ko nustato, jog išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.
Šios KET nuostatos vienareikšmiškai nustatė pareigą V. G. praleisti įvažiavimo į kiemą važiuojamąją dalį kertančią L. D., kuri turėjo judėjimo pirmumo teisę. Techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė V. G. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis sukdamas į daugiabučio kiemą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nepraleido nukentėjusiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto. Tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad V. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimų. Kaltinamojo argumentai, kad matomumas nebuvo geras dėl sustatytų automobilių, nešalina jo atsakomybės. Neturėdamas gero matomumo dėl vakarinės prietemos ir stovinčių automobilių jis turėjo būti itin atidus ir judėti ypač atsargiai, suvokdamas, kad miegamajame rajone esančio daugiabučio teritorijoje piko metu (tarp 16-17 val.) pėsčiųjų tikimybė yra tikrai didelė. Jis privalėjo būti itin dėmesingas ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, bet to nepadarė.
Teismui nekyla abejonių, kad KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad jis, prieš sukdamas į kiemą pagal veikos aplinkybes (apsunkintą matomumą) ir savo asmenines savybes (vairuotojas su 30 metų vairavimo stažu) galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau to nenumatė. Galimai kaltinamajam teisingai įvertinti eismo situaciją sutrukdė nepakankamas dėmesys aplinkai, dienos nuovargis, tačiau būtent dėl V. G. nepakankamo dėmesingumo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimai ir kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kilę padariniai – nesunkus nukentėjusiojo L. D. sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini išimtinai su kaltinamojo veiksmais, o būtent jo padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu.
Ikiteisminio tyrimo metu mirus nukentėjusiajai buvo tiriama versija, ar mirties faktą galėjo lemti eismo įvykio sukeltos pasekmės – nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė, vertinusi, ar eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos L. D. mirčiai, susipažinusi su ambulatorine nukentėjusiosios asmens sveikatos istorija, medicininių dokumentų išrašais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, patologinės anatomijos autopsijos protokolu, medicininiu mirties liudijimu, konstatavo, jog neatmetama galimybė, kad po 2023 m. gruodžio 22 d. įvykio L. D. nustatyti sužalojimai galėjo turėti įtakos jos mirčiai. Duodama papildomus paaiškinimus, specialistė nurodė, kad tikėtina, jog L. D. kairės kojos sužalojimai, po jų sekusi kojos imobilizacija, ribotas judėjimas galėjo turėti netiesioginį priežastinį ryšį kairės kojos pakinklio venos trombozės susiformavimui, kuri vėliau komplikavosi kairio plaučio stambių ir vidutinio kalibro arterijų trombine embolija, kuri lėmė mirtį.
Specialisto išvadų, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios kojos sužalojimai „galėjo turėti netiesioginį priežastinį ryšį kairės kojos pakinklio venos trombozės susiformavimui“, „galėjo turėti įtakos mirčiai“, nepakanka konstatuoti, kad V. G. padarytas KET pažeidimas objektyviai ir dėsningai nulėmė sunkiausius įmanomus padarinius – nukentėjusiosios L. D. mirtį. Tik juridiškai reikšmingo, t. y. būtinojo priežastinio ryšio konstatavimas tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, leidžia patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal kilusius padarinius. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neabejotinai patvirtina tiesioginį ir būtinąjį priežastinį ryšį tik su L. D. kairio šeivikaulio artimojo galo linijiniu lūžiu, kuris specialisto buvo įvertintas nesunkiu kūno sužalojimu. Netiesioginio, juolab tik galimo (tikėtino) priežastinio ryšio konstatavimas tarp eismo įvykio patirtų sužalojimų ir nukentėjusiosios mirties fakto nėra pakankamas kvalifikuoti V. G. veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. In dubio pro reo principas reikalauja visas nepašalintas abejones vertinti kaltinamojo naudai.
Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad būtent dėl V. G. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 sušvelnino BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją, papildomai joje įvesdamas viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes, todėl kvalifikuojant V. G. veiką taikytina naujoji BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme buvo gautas V. G. ir jo žmonos K. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jo žmonos K. G. atsakomybei pagal laidavimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti. Prašyme nurodoma, jog V. G. pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes, sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų neatsargių veiksmų. Pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs. Yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumas. Dirba (duomenys neskelbtini). Kartu su žmona K. augina 3 nepilnamečius vaikus. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1995 m., t. y. beveik 30 metų. Iš karto po sukelto eismo įvykio su žmona K. aptarė jo aplinkybes, žmona palaikė jį morališkai. Žmona yra jam autoritetas. K. reputacija – nepriekaištinga. Patvirtina ir pažada, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. G. papildomai nurodė, kad jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, šeimoje auginami 3 nepilnamečiai vaikai. Su vyru sutaria gerai, jis įsiklauso į jos nuomonę. Pasitiki vienas kitu, jaučia tarpusavio pagarbą vienas kitam.
Jos atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, nebuvo teista. Neturi ir administracinių nuobaudų. Dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad turi galimybę daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad sutuoktinis V. G. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu K. G. prašė atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paaiškino, kad šeima labai sunkiai išgyveno šią situaciją. Apie įvykį sužinojo iš sutuoktinio. Buvo žiema, jis paskambino ir pasakė kad vėluos grįžti namo, nes nutrenkė močiutę. Paklausė, ar jis nejuokauja. Jis atsakė neigiamai ir paaiškino, kad nuvežė ją į ligoninę. Kai vyras grįžo namo, kalbėjosi visą naktį. Jis sakė, kad sukdamas į kairę, į kiemą, nepamatė einančios moters. Jis sakė, kad iš karto sustabdė, išlipo. Priėjus ji klūpojo. Jis pasakė, kad buvo sniego ir slidu, tai nebuvo įsitikinęs, ar partrenkė. Bet net jeigu ji iš išgąsčio pargriuvo, tai vis tiek kaltė jo. Žinojo, kad iš karto reikia kviesti policiją, bet Lazdynų ligoninė buvo visai šalia, tai nusprendė vežti pats, kad būtų greičiau suteikta pirma pagalba. Palaukė, kol sūnus atvažiavo. Labai išgyveno dėl šio įvykio, daug kalbėjosi, todėl ji žino visą situaciją. Jis skambino dukrai, kalbėjo apie šią situaciją. Labai išgyveno. Vyras yra labai geras, sąžiningas, nuoširdus, jautrus žmogus. Turi mamą, skuba jai padėti žemės ūkio darbuose. Abu yra dirbantys. Yra vidutinių pajamų. Turi butą, leidžia sau paatostogauti ir vaikus aprūpinti. Turi tris vaikus. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio (kaltinamojo atžvilgiu švelnesnė redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas (teistumas už kitos rūšies nusikalstamą veiką seniai išnykęs) (1 t., b. l. 158-159), per pastaruosius trejus metus keturis kartus buvo baustas administracine tvarka už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: neteisėtą sustojimą ir stovėjimą tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, stovėjimą ant šaligatvio, greičio viršijimą. Paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 161-164). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajai pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. V. G. turi neįgalumą (nustatytas 40 % darbingumas), tačiau dirba. Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip atsakomybės jausmu pasižymintį, kruopštų ir pareigingą darbuotoją, nepadariusį jokių tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 81). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti V. G. jo sutuoktinės K. G. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad K. G. neteista (1 t., b. l. 75), nė karto nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 82). Dirba ir darbdavio yra charakterizuojama kaip kvalifikuota ir kompetentinga darbuotoja, pasižyminti kruopštumu, geranoriškumu (1 t., b. l. 84). Sutuoktiniai kartu augina tris nepilnamečius vaikus. Nurodo, jog pasitiki vienas kitu, sutuoktinis vertina ir gerbia žmonos nuomonę. Teismo įsitikinimu, K. G. charakterizuojantys duomenys, jos ir V. G. artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, visišku savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog K. G. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškusi nebuvo, laukdama draudiminės išmokos iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (šeima augina tris mažamečius vaikus, kaltinamasis turi neįgalumą) nustatytinas artimas minimaliam BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; taip pat tai, jog V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailėjosi; tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, kas liudija, jog asmuo nėra piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas, nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų, padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tačiau kaltinamajam V. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai kelyje ir griežtai laikytis eismo saugumo reikalavimų.
Dėl kitų procesinių klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 178-179) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje pareikšta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti V. G., kad paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą, bylos numerį.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti K. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.