- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- TS-13-929/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 59-299 (toliau – ir Komisijos nutarimas), kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 3 d. (2 epizodai), 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. numatytų nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. jam buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam buvo paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. gegužės 27 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai bus atlikęs 2016 m. gegužės 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. gruodžio 17 d. – 2 metai 5 mėnesiai 10 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 59-299 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistajam V. K.. Komisija atsižvelgus į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 62 balai, jo nusikaltimams būdingas modelis, atlikta nedidelė bausmės dalis bei nuteistasis turi galiojančią nuobaudą, padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. 2015 m. gruodžio 28 d. skundu dėl Komisijos nutarimo prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis per visą laisvės atėmimo laikotarpį yra baustas tik vieną kartą, už nesunkų režimo reikalavimo pažeidimą, anot nuteistojo, pažeidimas nebuvo sunkus, skatintas du kartus, dalyvavo užimtumo programose, pataisos namuose baigė 11 klasę, šiuo metu mokosi 12 klasėje, palaiko sveiką gyvenimo būdą, dalyvavo kursuose, lanko individualias psichologų konsultacijas. Be to, skunde pažymėta, kad jis dirba pataisos įstaigoje, išėjęs į laisvę turės, kur dirbti, komisijai buvo pristatęs dokumentus, patvirtinančius, kad išėjęs į laisvę dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu darbuotoju. Skunde nurodoma, kad palaiko ryšius ir bendrauja su artimaisiais. Pažymi, kad jis nenusikals ir laikysis įstatymų, todėl prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, nustatant intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. be kita ko įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 str. 3 d. numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 str. 2 d. dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti.
Pažymėtina, kad vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, t. y. įstatyme konkrečiai nustatyti reikalavimai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą bei kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis V. K. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2016 m. gegužės 27 d., jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, ar jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir ar toks nuteistojo paleidimas padės užtikrinti bausmės tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas įvertina tai, kad V. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų baigtų ir vieno nebaigto smurtinių tyčinių, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimų padarymą, šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Be to, atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį prieš ir po minėtų nusikaltimų padarymo. Nuteistasis V. K. anksčiau buvo teistas tris kartus, iš kurių du kartus teistas už nusikaltimų, numatytų BK 180 str. (plėšimo), padarymą, t. y. jau anksčiau buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jo nusikaltimams būdingas tapatus modelis, vieną kartą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, vieną kartą jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis vieną kartą pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už šį pažeidimą jis baustas, nuobauda galioja, tačiau jis nėra linkęs pripažinti, kad yra nusižengęs režimo reikalavimams. V. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą yra vidutinė (62 balai).
Nuteistasis geba analizuoti savo nusikalstamą gyvenimo būdą, įvardinti netinkamų elgesio strategijų pasirinkimo priežastingumą: lengvabūdišką pinigų siekį bei su tuo susijusius santykius su neformaliais kriminaliniais partneriais, jo elgesys pozityvus, orientuotas į pasekmių suvokimą bei gebėjimą prisitaikyti, jis turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, šeimos kūrimu ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra skatintas 2 kartus, dalyvavo adaptacijos, pataisos programose, yra aktyvus formalioje, neformalioje visuomeninėje veikloje. Jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus, gailisi. Tačiau vien šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (trys (du baigti, vienas nebaigtas) tyčiniai sunkūs smurtiniai nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje), į tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas net du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, be to šiuo metu yra atlikta nedidelė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. K. paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytą, šiuo metu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 59-299, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 59-299 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.