- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-9022-1071/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01318-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- O. G., Valstybės įmonė Turto bankas, L. D., T. D., G. D., I. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, L. D., T. D., G. D., I. D. ir O. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą yra iškelta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo. Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo nustatyti, kad jo tėvas B. D., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nurodė, kad jo tėvas B. D. 1981-03-21 susituokė su J. D..
Santuokos metu 1992-04-30 pirkimo pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą sutuoktiniai įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutuoktinių įgytas butas buvo įregistruotas tik sutuoktinio B. D. vardu, pagal buto įgijimo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybe, sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. (duomenys neskelbtini) J. D. mirė. Pergyvenęs ją pareiškėjo tėvas B. D. į notarą dėl mirusios sutuoktinės turto palikimo dalies į notarą nesikreipė ir toliau liko gyventi įgytame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo visus mokesčius, taip faktiškai paveldėjo mirusios sutuoktinės buto dalį ir šiame bute gyveno, iki 2019-05-17 mirė pats. B. D. 2009-03-12 sudarė testamentą, pagal kurį minėtą butą paliko pareiškėjui, kitiems sūnums S. D., L. D. bei anūkams T. D., G. D. ir l D. Po savo tėvo B. D. mirties pareiškėjas su kitais testamentiniais įpėdiniais kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarę Neringą Bartkuvienę norėdami priimti tėvo palikimą, tačiau notarė paaiškino, kad būdamas gyvas patikėjas B. D. nepaveldėjo mirusiai sutuoktinei J. D. priklausiusios buto dalies, todėl notarė įpėdiniams pagal testamentą gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik B. D. į ½ buto, o dėl likusios buto dalies pasiūlė jiems kreiptis į teismą. Tokiu būdu patikėjo B. D. įpėdiniams siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią ½ buto dalį, paveldėjimo tikslu pareiškėjas ir kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas B. D. po savo sutuoktinės J. D. mirties, ½ jos turto paveldėjo faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys L. D., T. D., G. D. ir I. D. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, todėl pareiškimas, kaip pagrįstas, turėtų būti tenkinamas. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo O. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad B. D. po savo sutuoktinės mirties rūpinosi šiuo butu, iki pat savo mirties gyveno jame, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. G. su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad po J. D. mirties bute liko gyventi ir jį prižiūrėjo iki pat savo mirties B. D..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas B. D., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). B. D. ir J. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra B. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas / patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-04-30 pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. 1-2559, pagrindu.
2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės raštas Nr. 338, patvirtina, jog mirus J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusios įpėdiniai per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. (duomenys neskelbtini). mirė B. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir po jo mirties notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 125/2019. Palikimą pagal testamentą priėmė mirusiojo įpėdiniai – L. D., S. D., T. D., G. D., I. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, paveldėjimo byla Nr. 125/2019, nėra užbaigta.
Iš pareiškėjo pateiktų duomenų – „Gilė“, „Perlo paslaugos“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gargždų būstas“, matyti, kad sutartyse, pažymose bei sąskaitose mokėtoju ir atsakingu asmeniu už turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas B. D..
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo, suinteresuoto asmens, paaiškinimų, nustatyta, kad B. D., iki sutuoktinės J. D. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno su ja nurodytame bute, po sutuoktinės mirties toliau gyveno šiame bute iki savo mirties (duomenys neskelbtini)., jį valdė kaip savo, mokėjo už jį mokesčius.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjo S. D. pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad B. D., tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties, tačiau po sutuoktinės J. D. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė visą J. D. palikimą ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini)., nes atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad B. D., po savo sutuoktinės J. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos A. T. senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.