- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-91-71/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Liudvika Tupienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- I. B., R. K., S. M., L. J., J. J., I. K., J. V.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir UAB „Ūkvedys“
- Išvadą teikia
- Šiaulių
Teisėja L.Aleknavičienė Procesinio sprendimo kategorija 121.,121.15.,20.3.9.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008m. balandžio 15 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1265-124/2007 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovams I. B., R. K., S. M., L. J., J. J., I. K., J. V., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai ir UAB „Ūkvedys“, institucijai, duodančiai išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos ir urbanistikos skyriui dėl teisės vykdyti detaliojo projektavimo darbus be atsakovų sutikimo, pripažinimo atsakovų atsisakymus duoti leidimus neteisėtais, ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, N. R., ieškiniu (tomas 1, b.l. 1-3) ir patikslintu ieškiniu (tomas 1, b.l. 72-74 ) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jai teisę vykdyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo projektavimo darbus pagal paruoštą detalaus plano techninio projekto variantą, pripažinti atsakovų atsisakymus duoti rašytinius sutikimus prisiblokuoti ieškovės projektuojamam pastatui prie jų sklypų ribų neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos privačiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rengiamas detalusis planas ir nustatinėjami reglamentai pastatui statyti. Žemės sklypo plotas yra 0,0296 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 04 28 įsakymu, ieškovei perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, nustatyta tvarka išduotos 2005-11-28 planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Statinių išdėstymą rengiant detaliuosius planus reglamentuoja statinių išdėstymo sklype reikalavimai, nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.02.2004. Šio reglamento 3 priedo 1 punkte nurodoma, kad statiniai sklype turi būti išdėstyti taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai, o 1.1. punkte numatyta, kad atstumai gali būti mažinami, jei yra gautas raštiškas gretimo sklypo savininko sutikimas. Ieškovės įsigytas sklypas yra mažas, jame nėra galimybės pastatyti pastatą laikantis Statybos techniniame reglamente nurodytų atstumų, todėl ieškovė turi gauti atsakovų sutikimus. Ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo, tačiau atsakovai nepagrįstai
ir be motyvų atsisakė leisti sublokuoti ieškovės statomą pastatą prie jų turimų pastatų. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovų veiksmai yra nesąžiningi jos atžvilgiu ir daro žalą jos teisėtiems interesams. Civilinė teisė gali būti apginta ją pripažįstant ir teigiant, kad kito asmens veiksmai, kuris atsisako pripažinti asmens teisę, yra neteisėti (LR CK 1.138 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 dienos sprendimu (tomas 2, b.l. 101-109) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 0,0296 ha dydžio sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rengiamas detalusis planas, nustatinėjami reglamentai pastatui statyti. 2005-11-28 d. ieškovei yra išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šio sklypo paskirtis – komercinė ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovų - I. B., J. V. sklypais, o sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. Ieškovė pageidauja turimame sklype statytis komercinės paskirties 12 m. aukščio pastatą, kuris būtų statomas ant savininkui I. B. priklausančio savininkui sklypo ribos bei būtų statomas ant ribos sklypo (duomenys neskelbtini) sublokuojant su stovinčiu ant sklypo ribos ūkiniu pastatu. Statomas pastatas bus visuomeninės paskirties, jame bus vykdoma prekyba kompiuteriais, bus atliekamas jų aptarnavimas. Kaip nurodė ieškovė, visuomeninės paskirties statinių išdėstymą sklype reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedas, kurio 1 p. numato, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Šis reglamentas numato šiuos mažiausius atstumus nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kitus reikalavimus: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus -ne mažesnis kaip 1,0 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu; statant naujus visuomeninės paskirties statinius turi būti išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teisės aktuose tos paskirties pastatams nustatyti insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimai. Taip pat yra numatyti atitinkami priešgaisriniai reikalavimai, nurodyti šio reglamento priedo 1 lentelėje. Jei nėra galimybės išlaikyti šių atstumų, jie gali būti sumažinti, gavus Aplinkos ministerijos pritarimą, numatant projekte atitinkamas kompensacines priemones (priešgaisrines sienas, ekranus ir pan.). Priešgaisrinės sienos įrengiamos, vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [4.13] reikalavimais.
Gretimuose sklypuose su ieškovės sklypu pagal atžymėjimą eksplikacijoje Nr. 4 I. B. priklausančiame sklype ties sklypo riba yra pastatytas gyvenamas namas su ūkiniu pastatu, o sklype (duomenys neskelbtini) ūkiniai pastatai - sandėliai. Jų atitinkamos dalys priklauso atsakovams - R. K., I. K., S. M. ir J. J.
Teismas sutiko su atsakovo I. B. nurodytu motyvu, jog bus pažeistos jo kaip savininko teisės, nes ieškovės pastatas yra statomas ant sklypo ribos, bus sublokuotas su jo pastatu, pastatas bus labai aukštas, apribos šviesos patekimą į didelį jam priklausančios žemės sklypo dalį, kai tuo tarpu atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 4.5 m nuo sklypo ribos (STR 2.02.0.2:2004 3 priedas 1.1). Statomas pastatas bus blokuojamas su nurodytais gretimų sklypų statiniais, todėl laikytina, kad blokuojant pastatą bus pažeisti ir atsakovų R. K., I. K., J. J., S. M. bei I. B. interesai pastatų eksploatacijos atžvilgiu, nes jie neteks galimybės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu, prie jo prieiti, jį prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti, gali pradėti drėkti pastatų sienos, arti šių pastatų vykdoma statyba kelia grėsmę patiems pastatams, jie yra seni, gali net žūti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė teismui tinkamai įformintą ir atitinkantį Teritorijų planavimo įstatymą, Detaliųjų planų rengimo taisykles projektinį sprendinį, tuo tarpu ieškovė prašo leisti pagal jį atlikti tolesnius veiksmus.
Statinių projektuotoja liudytoja K. J. pripažino, kad tai nėra tinkamai paruoštas teismui pateiktas projektinis sprendinys, o tik pirminis eskizinis variantas, skirtas pirminiam derinimui su atsakovais. Tai patvirtino ir valstybinės institucijos, duodančios išvadą atstovė. Norint užtikrinti kitų asmenų interesus, įmanomas tik nedidelių apimčių komercinio objekto suplanavimas, ką numato ir žemės sklypo paskirtis.
Brėžinyje nėra nurodytas sklypo naudojimo pobūdis, t.y. kokios rūšies komercinės paslaugos galėtų būti teikiamos, o nurodytas tik būdas - komercinis. Yra tikimybė, kad nenurodžius sklypo naudojimo pobūdžio, ieškovė turės galimybę statyti ir kitokį pastatą, nei nurodė jos atstovas žodžiu teismo posėdyje. Priblokavus statinį prie (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo, jei būtų pastatyta maitinimo įmonė-baras ar pan., gali atsirasti ir kiti pažeidimai, pvz. pakisti triukšmo lygis.
Valstybinės institucijos atstovė patvirtino, kad pateiktame brėžinyje nėra numatytas sklypo užstatymo tankis (pastato užimamo ploto santykis su sklypo plotu), nenurodyta statinių užstatymo linija ir riba, o tik menama. Brėžinyje nėra apskaičiuotas ir parodytas galimas automobilių stovėjimo vietų skaičius sklype, kuris yra privalomas įrengti priklausomai nuo statinio ploto, ką privalomai numato STR 2.02.02:2004 14 straipsnis, kas rodo, kad užstatymo linija gali kisti. Kintant užstatymo linijai, gali atsirasti ir kitų savininkų teisių pažeidimų.
Brėžinyje yra nenurodytas maksimalus leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (statinio ploto santykis su sklypo plotu) kas irgi yra vienas iš privalomųjų reglamentų ir turi atsispindėti brėžinyje. Iš brėžinio nesimato, koks yra užstatymo aukštis, koks leistinas pastato aukštis (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.2 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių IX 43p.2 p).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad davus leidimą vykdyti detaliojo projektavimo darbus pagal teismui pateiktą neinformatyvų, neatitinkantį norminių aktų reikalavimus detalaus plano techninio sprendimo projektą, gali susidaryti situacija, kad teismo leidimas statyti statinį yra duotas, tačiau kompetentingos institucijos statybos leidimas negali būti išduotas, nes būtent tokia statinio statyba, atsižvelgiant į statybos normatyvinius dokumentus, yra negalima. Esant teismo leidimui, institucijos išduodančios statybos leidimą, gali būti priverstos leisti neteisėtai statyti statinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (tomas 2, b.l. 122-126) ieškovė prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymą, nes šis įstatymas nustato statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus ir statybos priežiūros tvarką. Ieškovė neruošia statybos projekto, o nori tinkamai įteisinti savo sklypą, jo tvarkymo ir naudojimo režimą sutinkamai su Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis;
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui tinkamai įforminto ir atitinkančio teritorijų planavimo įstatymą bei Detaliųjų planų rengimo taisykles projektinį sprendimą, nes naudojimosi režimui įteisinti nebūtini jokie brėžiniai. Teismui buvo pateiktas pirminis eskizinis variantas derinimui su atsakovais. Ieškovė neprašo atsakovų sutikimo vykdyti statybos darbus. Pastato statyba – tai jau architektūrinio sprendinio dalykas, o ne detalaus plano ruošimo dalykas;
3. Teismas pažeidė LR CPK 170 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, jog teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas pačiame posėdyje. Ieškovė daro išvadą, kad pirma buvo surašytas sprendimas, o tik po to, sprendimo pagrindu surašytas posėdžio protokolas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (tomas 2, b.l. 137-138) Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą netenkinti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad asmuo gali įgyvendinti statybos teisę tik tokiu būdu, kuris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Norint gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, ieškovė privalėjo parengti ir pateikti jiems visą informaciją apie planuojamą statybą, iš kurios būtų galima nuspręsti ar vykdant statybos darbus nebus pažeistos
jų teisės ir teisėti interesai. Teismui pateiktas brėžinys buvo tik eskizinis variantas, nepakankamai informatyvus, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracija (tomas 2, b.l. 142) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, palieka kolegijos nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ieškiniu ieškovė, N. R., prašė teismo pripažinti teisę vykdyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo projektavimo darbus pagal paruoštą ir pateiktą detalaus plano techninio sprendimo projekto variantą, pripažinti atsakovų atsisakymus duoti rašytinius sutikimus prisiblokuoti prie jų sklypų ribų neteisėtais, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
LR Statybos įstatyme numatyta, kad asmuo gali įgyvendinti statybos teisę tik tokiu būdu, kuris nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Tais atvejais, kai statybos rezultatai gali turėti neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, rengiantis statybai, būtina gauti tokių asmenų šioje byloje atsakovų sutikimus. Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė turi tikslą parengti sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, tikslu ateityje ten statyti komercinės paskirties pastatą. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 dalies 2 punktą vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių suformuoti žemės sklypus statinių statybai, o to paties įstatymo 22 straipsnyje nurodyta net keletą atvejų, kada rengiamas detalus planas ir vienas iš tokių atvejų nurodyta, kad detalus planas rengiamas naujo statinio statybai.
Atsakovai, neduodami sutikimo, ginčija ne pačią statybos teisę, bet konkretų jos įgyvendinimo būdą. Atsakovai nėra įpareigoti motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą, nes jie nėra ketinamo statyti pastato bendraturčiai. Tokių asmenų sutikimai teisės aktuose numatytais atvejais reikalingi tam, kad atliekant statybos darbus, būtų galima nesilaikyti tokių asmenų interesus ginančių teisės aktų reikalavimų (kad pastatas būtų statomas ne arčiau negu vieno metro atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ir pan.). Tokiu atveju preziumuojama, kad teisės aktuose nustatytų garantijų pažeidimas laikomas kaimynų interesų pažeidimu. Dėl šios priežasties asmuo, norintis įgyvendinti savo statybos teisę kaimynų garantijas pažeidžiančiu būdu, privalo teisme įrodyti, kad jo planuojamos statybos niekaip nepažeis kaimynų teisėtų interesų. Atsakovai – I. B., R. K., S. M., L. J., I. K., J. J. bei J. V. nurodė, kad ieškovė savavališkai rengia projektą, kuris pažeidžia jų interesus, nes pastatas bus 12 metrų aukščio, statomas prie I. B. sklypo ribos, apribos šviesos patekimą į didelį jam priklausančio žemės sklypo dalį, kai tuo tarpu atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 4,5 metrai ir tai numato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Atsakovai nurodė, kad ieškovės norimas statyti pastatas pažeis jų kaip nekilnojamojo turto valdytojų interesus. Statybos įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota trečiųjų asmenų apsauga ir nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir sklypas tvarkomas taip, kad trečiųjų asmenų sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatas.
Apeliaciniame skunde nurodyti teismo posėdžio rašymo ir pasirašymą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai, įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo (CPK 168, 170 straipsniai).
Vertinti įrodymus kitaip, negu nurodyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 dienos sprendime nėra pagrindo, todėl pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 straipsnis).
Absoliučių Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 12 13 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovės N. R. valstybei priteistinos
išlaidos (keturiasdešimt keturi litai), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje valstybei (CPK 88 straipsnis).
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei keturiasdešimt keturis litus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje.