Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. B. prašymą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu) K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, ir 11 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2025 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo K. B. prašymas, atsižvelgiant BK pakeitimus įsigaliojusius 2025 m. vasario 1 d. peržiūrėti paskirtą bausmę bei ją sušvelninti. Prašyme nuteistasis nurodo, jog jis yra nuteistas pagal 2020 metais galiojusias baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso normas ir tuo metu galiojusią teismų praktiką. Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamoji valdžia yra padariusi išvadą, jog skiriamos bausmės nuteistiesiems daugeliu atveju yra neteisingos, per daug griežtos.

Prašyme nuteistasis nurodo, jog pasikeitė BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, jog jeigu teismas pakeistų laisvės atėmimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nepadarytų jokių įstatymų pažeidimų ir įvykdytų šiuo metu galiojančių įstatymų reikalavimus.

Nuteistasis K. B. teigia, jog yra nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus ir kitus BK straipsnius, už kurių padarymą nebuvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Nuteistojo manymu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra pernelyg griežta, neatitinkanti formuojamos teismų praktikos. Taip pat nuteistasis teigia, jog stengiasi tapti doru žmogumi, daro išvadas, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojamas teigiamai.

Be to, prašyme nuteistais nurodo, jog yra nuteistas ir pagal BK 146 straipsnį, 180 straipsnį bei 187 straipsnį. Šiuo metu, minėtų straipsnių redakcijos yra pasikeitusios, dėl ko prašo peržiūrėti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuteistasis K. B. pateiktame prašyme dėl bylos peržiūrėjimo bei bausmės sušvelninimo, pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti patį nuteistąjį bei jo gynėją. Teismas įvertinęs pateikto prašymo išdėstytus argumentus, pateiktus nuteistojo paaiškinimus, sprendžia, jog prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, kadangi byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai išspręsti nuteistojo pateiktą prašymą, įvertinant BK pakeitimus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pateikė atsiliepimą į nuteistojo K. B. prašymą. Atsiliepime nurodoma, jog BK 129 straipsnio pakeitimai K. B. teisinei padėčiai neturi reikšmės. BK 180 straipsnio 3 dalies pakeitimai yra griežtinantys nuteistojo teisinę padėtį, dėl ko nėra pagrindo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog yra pagrindas K. B. padarytą nuskalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį, skirti švelnesnę bausmę, K. B. nėra pagrindo. Be to, prokuroro teigimu bendrosios dalies pakeitimai grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, dėl ko iš naujo peržiūrėti K. B. paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033.

Nors 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu buvo priimti BK normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, tačiau remiantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo, pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnio 3 dalimi, šios asmenų teisinę padėtį lengvinančios nuostatos gali būti taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsižvelgiant į tai, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

K. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal 25 straipsnio 3 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją BK 25 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal 2024 m. kovo 14 d. įstatymo redakciją Nr. XIV-2488, organizuotos grupės samprata perkeltą iš BK 25 straipsnio 3 dalies į 25 straipsnio 4 dalį. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pasikeitė BK 25 straipsnis 4 dalis, t. y. nurodant, jog organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi, šio straipsnio 4 dalis yra teisinę padėti lengvinantis pakeitimas, kadangi reikalaujama išankstinio susitarimo. Visgi, šis įstatymo pakeitimas turi grįžtamąją galią tik tol, kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Be to, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu buvo keičiamas BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas, tačiau šis pakeitimas nėra keičiantis nuteistųjų teisinę padėtį. Minėti BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo K. B. veiksmų kvalifikacijai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, dėl ko ir peržiūrėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, teismas neturi jokio pagrindo. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek ir pasikeitus BK redakcijai, už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta bausmė nesikeitė, tai yra numatyta nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Be to, K. B. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, tačiau šis straipsnis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu nebuvo keičiamas, t. y. nepasikeitė nei dispozicija, nei sankcija.

K. B. taip pat nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Nuosprendžio priėmimo metu, pagal galiojusią įstatymo redakciją, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiamojo atsakomybė buvo numatyta tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšę dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją Nr. XIV-1925, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 180 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Visgi, šie pakeitimai pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją Nr. XIV-1925 nuteistojo padarytų veikų, kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi K. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, t. y. nustatytas kvalifikuojantis požymis, dėl ko nuteistojo K. B. teisinei padėčiai minėti pakeitimai reikšmės neturi. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 180 straipsnio 3 dalis iš esmės pasikeitė nustatant griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę, t. y. pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją, numatoma bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Taigi, minėtas įstatymo pakeitimas yra griežtinantis nuteistojo padėtį, dėl ko peržiūrėt ir šioje dalyje nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas neturi jokio pagrindo.

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu) K. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį. Iki 2025 m. vasario 1 d. už BK 146 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo padarymą buvo numatyta arešto ar laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymui, pasikeitė BK 146 straipsnio 2 dalis, numatant alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad minėti pakeitimai laikytini nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantys, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Dėl ko yra pagrindas perkvalifikuoti K. B. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas (2003 m. gegužės 1 d. redakcija) į BK 146 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Perkvalifikavus veiką spręstinas ir bausmės pagal šią veiką paskyrimo klausimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje padarymą, teismas atsižvelgė į K. B. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, t. y. nustatyta, jog būtent K. B. subūrė organizuotą grupę, buvo jos lyderis, parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingas priemones, įrankius. Teismas atsižvelgė į K. B. asmenybę charakterizuojančius požymius, t. y., jog praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, darbingas, tačiau niekur nedirbo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 146 straipsnio 2 dalį paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistojo K. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 146 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotina, tačiau dėl to sumažinti jam paskirtos bausmės už šį nusikaltimą, teismas neįžvelgia pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu) K. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 146 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.