Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-501/2011

Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00122-2010-5

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. (S. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu: pagal LR BK 180 str. 1 d. Z. D. atžvilgiu ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. I. K. atžvilgiu ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-02-15. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-02-20 iki 2010-02-22 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-02-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011-02-15.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Priteista solidariai iš nuteistųjų S. Š. ir J. B. Valstybinei ligonių kasai 1336,99 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. (S. Š.) nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrai su J. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010 m. vasario 17 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, I. K. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jam pareikalavus pinigų iš Z. D. ir pastarajam jų nedavus, J. B. sudavė ne mažiau kaip 3 kartus, o S. Š. ne mažiau kaip 1 kartą sudavė Z. D. į veido ir galvos sritis, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiajame smilkinyje ir skruoste bei nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, dėl ko Z. D. išsiliejo kraujas po kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. S. Š. toliau reikalaudamas pinigų sudavė Z. D. ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę, o J. B. spyrė kojomis ne mažiau kaip 2 kartus Z. D. į sėdmenis bei nugarą, tuo bendrais veiksmais padarydami Z. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė iš Z. D. 40 litų. Tokiais veiksmais S. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su J. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė Z. D. priklausantį 40 litų vertės turtą.

Taip pat S. Š. nuteistas pagal LR BK 22 str. 2 d., 280 str. 1 d. už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2010 m. vasario 17 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos pasikėsinimui padaryti nusikalstamą veiką, išbėgęs iš I. K. gyvenamojo namo, esančio adresu . (duomenys neskelbtini), prie . (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties perono pasivijo bėgančią pagalbos šauktis I. K., ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra griebė jai už kaklo, pargriovė ją ant sniego, reikalaudamas jos atiduoti pinigus. I. K. atsakius, kad pinigų neturi, apieškojo jos drabužių kišenes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų kišenėse nerado. Tokiais savo veiksmais S. Š., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai I. K. priklausantį turtą.

Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis buvo apkaltintas, kad 2010-02-17 išgertuvių metu reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, o šiam nedavus, jis jam trenkė vieną kartą į veido ir galvos sritį, bet po to nukentėjusiojo Z. D. parodymai keitėsi. Kaltinamajame akte nurodyta, jog jis parodė įvykio vietoje, kaip sudavė smūgius į veidą bei galvos sritį, bet jis to nerodė, o nurodė kaip sudavė į nugaros sritį. Nukentėjusysis sakė, kad iš jo buvo pagrobta apie 30-40 ar 50 litų, pats tiksliai nežino kiek. Iš pradžių sakė, kad jo niekas nemušė, tik jis (S. Š.) apieškojo jo kišenes, kur rado 30, 40 ar 50 litų. Antrą kartą sakė, kad jam (S. Š.) pareikalavus pinigų vynui ir jam nedavus, jis (S. Š.) tada pradėjo jį mušti. Kaltinamasis J. B. nukentėjusiajam sudavė daug smūgių. Tai reiškia, kad nukentėjusysis nieko neatsiminė, kas ir kiek smūgių jam sudavė. Taip pat po to nukentėjusysis sakė, kad neatsimena, ar iš jo buvo pagrobti pinigai.

Teismo posėdyje nuteistojo S. Š. gynėja advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir tinkamai kvalifikavo nuteistojo S. Š. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. bei paskyrė jam teisingas bausmes.

Tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, dėl to labai gailisi, tačiau visgi apeliaciniame skunde dėsto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kuriomis bando pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, nurodo kiek kitokias įvykio aplinkybes, nei jos buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo.

Kolegijos nuomone, nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde išdėstytos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog S. Š. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos netinkamai ir dėl to paskirta neteisinga bausmė.

Kolegija sprendžia, kad S. Š. nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuotos kaip plėšimas (BK 180 str. 1 d.) nukentėjusiojo Z. D. atžvilgiu ir pasikėsinimas padaryti plėšimą (BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.) nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu. Nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad keitėsi nukentėjusiojo Z. D. parodymai, kad jis yra 67 metų amžiaus, po sumušimo jam sutriko atmintis, todėl jis galėjo neprisiminti daug įvykių, nelaikytini pagrįstais, kadangi S. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais bei kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, o būtent: paties nuteistojo S. Š. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais, kur jis iš esmės kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino (t. 3., b.l. 71-72, 81-82). Be to, S. Š. kaltė yra įrodyta kito nuteistojo J. B. parodymais (t. 3., b.l. 72, 82); 2010-04-12 Įtariamojo (J. B.) parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1., b.l. 86-90); 2010-02-20 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 2); nukentėjusiojo Z. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b.l. 11-12, 19-23, 24-25); Specialisto išvada Nr. G 678/10, kuria nukentėjusiajam Z. D. nustatytas sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 3., b.l. 35-38); nukentėjusiojo Z. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 14-17); nukentėjusiosios I. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t. 3, b.l. 73-74, 83); nukentėjusiosios I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1., b.l. 60-63); liudytojų (policijos pareigūnų) S.Šostako, R. V., J. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t. 3., b.l. 75, 76).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų Z. D. ir I. K. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, kaip matyti bylos medžiagos, nukentėjusieji Z. D. ir I. K. atsisakė nuo civilinių ieškinių. Apylinkės teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. Š. jau buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio – kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, šie nusikalstimai priskiriami prie apysunkių. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgė į visas šias išvardintas aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į jo sveikatos būklę (S. Š. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, onkologine liga serga nuo 2005 metų, 2010-12-21 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo išraše nurodyta, kad S. Š. yra diagnozuota Hodžkino limfoma, modulinės sklerozės forma, gastritas, bendra sveikatos būklė patenkinama).

Kolegija pažymi, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). S. Š. padarė tyčinius nusikaltimus anksčiau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (BK 180 str. 1 d., 140 str. 1 d., 135 str. 1 d.), t.y. esant nusikaltimo recidyvui. Baudžiamojoje byloje nebuvo pakankamai duomenų, apie S. Š. diagnozuotų ligų eigą, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Š. paskyrė pačią griežčiausią jam inkriminuotų nusikaltimų straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kadangi byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei izoliavus jį nuo visuomenės, nes jo padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingas visuomenei, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Nuteistasis S. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes, jo manymu, jam paskirta per griežta bausmė. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis serga sunkia liga, turi sugyventinę ir du mažus vaikus, grąžino nukentėjusiajam 40 Lt, sutinka pilnai apmokėti už nukentėjusiojo gydymą.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę. Pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Š. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes (2 metus ir 1 metus 6 mėnesius), nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, jau atsižvelgė į jo sveikatos būklę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas S. Š. paskirtas laisvės atėmimo bausmes už du nusikaltimus subendrino tinkamai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., ir paskyrė adekvačią jo padarytiems nusikaltimams bausmę. Kolegijos nuomone, S. Š. paskirtos bausmės už jam inkriminuotus nusikaltimus bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog bendrais nuteistųjų S. Š. ir J. B. veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis Z. D., dėl ko už jo gydymą Valstybinė ligonių kasa patyrė nuostolių, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai, priteisiant iš abiejų nuteistųjų Valstybinei ligonių kasai 1336,99 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam S. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.