Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-1444/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-24
Bylos Nr.
2-1444/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija "Hidrostatyba" "Vėtrūna" SIA'BGS"
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vėtrūna“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1444/2012
2-57-3-00208-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl viešojo konkurso sprendimų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vėtrūna“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Hidrostatyba“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Vėtrūna“, veikiančio pagal jungtinės veiklos sutarties pagrindu su SIA „BGS“, pasiūlymą konkursui kaip atitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Taip pat prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Viešo pirkimo komisijos sprendimą sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje pirmuoju numeriu įrašytas trečiojo asmens UAB „Vėtrūna“, veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su SIA „BGS“, pasiūlymas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė viešojo pirkimo konkurso procedūras, laikinai uždraudė atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sudaryti sutartį su UAB „Vėtrūna“, veikiančiu pagal jungtinės veiklos sutartį su SIA „BGS“, dėl „Krantinių Nr. 90 – 100 nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. 90 – 96 nauja statyba“ likusiems darbams atlikti. Jei pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta, nurodė sustabdyti jos vykdymą.

Šalies argumentai

Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 9 600 000 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo, užtikrinimui. Nurodė, kad krantinių Nr. 90 – 96 statybos darbai turi būti užbaigti iki 2012 m. rugsėjo mėn., o šių krantinių operatorė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ yra įsipareigojusi lygiagrečiai investuoti į krovos kompleksą apie 200 mln. litų. Šių uosto infrastruktūros plėtros planų nesilaikymas itin pakenks Uosto konkurencingumui, uosto pajamoms, uosto direkcijos ir kitų valstybės įstaigų dalykinei reputacijai bei šalies įvaizdžiui prieš tarptautinius partnerius, kurie užima reikšmingą rinkos dalį pasaulyje bei gali lemti jų pasitraukimą į kitus uostus. Be to, nurodė, jog LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nukeliamų statybos darbų patirs vidutiniškai po 80 000 Lt nuostolių per vieną dieną. Dėl to labai tikėtina, kad didelė šių nuostolių dalis bus pareikalauta atlyginti iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymas yra grįstas prielaidomis, todėl atmestinas. Teismui nebuvo aišku kuo vadovaudamasis atsakovas apskaičiavo trečiojo asmens, nedalyvaujančio byloje, patiriamus nuostolius – 80 000 Lt per dieną. Be to, ieškinio pareiškimo tikimybė atsakovui taip pat grįsta prielaidomis, net jeigu toks ieškinys ir būtų pareikštas, nereiškia, jog jis būtų patenkintas ir iš atsakovo būtų priteisti nuostoliai. Taip pat atsakovas neįrodė, jog jeigu statybos darbai būtų pradėti, jie būtų užbaigti laiku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas turėjo pateikti duomenis apie nuostolių dydį, jų skaičiavimą, taip pat įrodymus, jog šiuo atveju nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikrai atsiras. Tokiais argumentais teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią būsimų nuostolių dydis nustatomas preliminariai, o ne taikant CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, kurios taikomos žalos dydžiui nustatyti. Apeliantas, prašydamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neprivalo pateikti įrodymų apie galutinį nuostolių dydį (jo nurodyti neįmanoma vien dėl to, kad iš anksto nėra žinoma, kiek tiksliai laiko tęsis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas). Apelianto konkretaus (galutinio) dydžio nuostolių klausimas gali būti keliamas sprendžiant klausimą ne dėl nuostolių užtikrinimo, o dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Apelianto nuostoliai yra realūs, o ne tikėtini. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytos vykdomo ginčo konkurso procedūros. Prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išsamiai nurodyta, jog šiuo konkursu perkami darbai yra sudėtinė uosto infrastruktūros ir uosto plėtros dalis, o uosto infrastruktūros plėtros planų nesilaikymas itin pakenks uosto konkurencingumui, uosto pajamoms, apelianto ir kitų valstybės įstaigų dalykinei reputacijai bei šalies įvaizdžiui prieš tarptautinius partnerius, kurie užima reikšmingą rinkos dalį pasaulyje, bei gali lemti jų pasitraukimą į kitus uostus. Be to, prisiimtų įsipareigojimų privatiems uosto naudotojams ir uosto infrastruktūros plėtros planų nevykdymas sukels ir tiesioginę materialinę žalą, nes nuo 2012 m. spalio mėn. krantinės operatorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“, negalėdamas sumontuoti užsakytos pagaminti konteinerių krovos technikos nustatytais terminais, patirs vidutiniškai po 80 000 Lt nuostolių per vieną dieną, dėl ko tikėtina, kad didelė šių nuostolių dalis gali būti pareikalauta atlyginti iš apelianto, o apeliantas analogišką reikalavimą regreso tvarka pareikštų ieškovui.

2. Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog nėra aišku, kuo remiantis apeliantas skaičiuoja LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuostolius, kadangi šių nuostolių dydis nurodytas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2012 m. balandžio 12 d. rašte. Šiais apskaičiavimais apeliantas neturi pagrindo netikėti.

3. Nagrinėjamu atveju galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma yra itin didelė, kelis ar net keliasdešimt kartų viršijanti galimą rangovo pelną iš konkursinių darbų atlikimo. Tokia tikėtinos ieškovės naudos, patenkinus ieškinio reikalavimus, ir pagrįstai numatomų nuostolių dydžio disproporcija leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė, kilus pareigai atlyginti atsiradusius nuostolius, nebūtų pajėgi jų padengti, kas patvirtina tikėtiną nuostolių atlyginimo apsunkinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hidrostatyba“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad nuostolius galimai patirs trečioji šalis LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kuri nėra šios bylos dalyvė. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo reikalavimas, visų pirma priklauso tiesiogiai nuo apelianto. Nuostoliai, kurių gali patirti tretieji asmenys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra tiesioginiai apelianto patiriami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių nuostolių atsiradimas apeliantui priklauso nuo trečiųjų asmenų valios, todėl negali būti užtikrinami nuostoliai, kurių gali patirti ir turi galimybę reikalauti tretieji asmenys iš apelianto. Net įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas, apeliantui išlieka teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2d.).

2. Atskirajame skunde apeliantas įrodinėja aplinkybes, kurios, anot jo patvirtina ypatingą projekto įgyvendinimo svarbą ir šio statybos objekto įvykdymo skubą. Ieškovo nuomone būtina išsiaiškinti tai, ar tokia skuba (vėluojant įvykdyti įsipareigojimus) neatsirado dėl paties apelianto kaltės. Apeliantas, siekdamas sėkmingai ir laiku atlikti pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų atlikimo laiką. Įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį, o viešasis interesas reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą. Atskirajame skunde apeliantas nutyli esminius faktus ir konkrečiai nepaaiškina, kodėl dar 2006 metų gruodžio mėnesį pradėti Krantinių Nr. 90 – 96 statybos darbai užsitęsė iki šios dienos. Ieškovo turimais duomenimis, pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2006-521 vykdomi darbai dėl reikalingos techninio projekto korektūros buvo sustabdyti dar 2008 metų pabaigoje. Į neskelbiamas derybas dėl likusių Krantinių Nr. 90 – 96 statybos darbų teikėjai buvo pakviesti tik 2011 m. spalio 21 d.. Taigi lieka visiškai neaišku, kodėl apeliantas daugiau nei dvejus metus delsė iš naujo vykdyti viešųjų pirkimų procedūras ir/ar toliau vykdyti krantinių statybos darbus. Tačiau šias neskelbiamas derybas Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo nutraukti dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, rinkdamasis pirkimo būdą ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Dėl to nutraukus neskelbiamas derybas, objekto viešasis pirkimas dar kartą užsitęsė. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, visa atsakomybė dėl užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų atitenka apeliantui, todėl ir atsakomybė už nuostolius, kuriuos gali patirti jis ir/ar LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje, tenka pačiam apeliantui.

3. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad yra tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas. Atvirkščiai, ieškovas yra sėkmingai dirbanti, viena didžiausių Vakarų Lietuvos statybos bendrovių ir yra pajėgus vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Apeliantas neįrodė, jog ieškovas gali vengti atlyginti nuostolius. Atskirajame skundė apeliantas teigia, kad galimų nuostolių suma yra itin didelė, tačiau savo skaičiavimus dėl nuostolių dydžio grindžia tik prielaidomis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Vėtrūna“ prašo apelianto skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti apelianto prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija bei argumentais, palaiko apelianto poziciją bei visus atskirojo skundo argumentus. Atsiliepimą grindžia šiais papildomais argumentais:

1. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimą pagrįstai galima taikyti ne tik tada, kai atsakovui yra daroma reali žala, tačiau ir tada, jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų tokios žalos atsiradimo reali grėsmė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas turėjo pateikti duomenis apie konkrečių nuostolių dydį ir jų skaičiavimą bei įrodymus, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose. Apeliantas įrodė, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti ir netgi pagrindė jų galimą dydį.

2. Nuostolių suma – 80 000 Lt per dieną, kurią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti apeliantas, yra didelė, dėl to vėliau gali būti nebeįmanoma arba labai sunku iš ieškovo išreikalauti patirtų nuostolių atlyginimą, jeigu teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas apelianto naudai. O tai, kaip pripažįstama teismų praktikoje, sudaro grėsmę būsimam nuostolių atlyginimui. Be to, asmuo, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi iš anksto suprasti ir įvertinti savo veiksmų pasekmes, tame tarpe ir galimą pareigą pateikti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Apeliantas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, grindžia vykdomo viešojo pirkimo svarba ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ galimai patiriamais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas tikėtinai nepagrindė jo nurodomų nuostolių atsiradimo tikimybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio apelianto prašymo. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Apelianto nurodytų galimų nuostolių (jo teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių krantinės operatorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“, negalėdamas sumontuoti užsakytos pagaminti konteinerių krovos technikos nustatytais terminais, patirs vidutiniškai po 80 000 Lt nuostolių per vieną dieną, dėl ko tikėtina, kad didelė šių nuostolių dalis gali būti pareikalauta atlyginti iš apelianto), atsiradimo tikimybė neturi objektyvaus pagrindo; apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ realiai patiria nurodyto dydžio nuostolius. Iš apelianto nurodomo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2012 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 01/136 nėra aišku iš ko konkrečiai susidaro minėti nuostoliai ir kaip jie yra apskaičiuoti. Įstatyme numatyta teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (pvz. hipotetine galimybe, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ galimai ateityje reikš ieškinį apeliantui dėl patirtų nuostolių atlyginimo) (CPK 146 str. 1 d.). Apeliantas tikėtinai neįrodė nuostolių, kurie galimai atsiras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžios galimybės (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo apelianto teiginių dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ galimo nuostolių atlyginimo reikalavimo nukreipimo į apeliantą sieti išimtinai su ieškovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras apeliantas patiria jo nurodytus nuostolius ir kad jie yra realiai tikėtini.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas įtvirtino šaliai galimybę prašyti teismo įpareigoti asmenį, prašiusį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju viena iš sąlygų, apeliantui reikalauti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo būtų reali tikimybė, kad ieškovas bus finansiškai nepajėgus padengti atsirasiančių nuostolių, neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vengs atlyginti nuostolius ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui tikėtinai neįrodžius šių aplinkybių negalima teigti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog ieškovas vengs atlyginti galimai kilsiančius nuostolius.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atmetus ieškovo ieškinį, kurio nagrinėjimo metu teismas yra paskyręs laikinąją apsaugos priemonę, apeliantas turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 146 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėRimvydas NorkusDalia Vasarienė