- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-523-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21347-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- J. F.
- Kaltinamasis
- O. T.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, gyvena su sugyventiniu, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2017-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams;
2) 2017-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str. viešaisiais darbais 2 mėnesiams, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
3) 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2018-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį ir 2017-10-23 teismo baudžiamąjį įsakymą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, jas dalinai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 25 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant O. T. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą atliekant per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-23 teismo baudžiamąjį įsakymą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-08 teismo baudžiamąjį įsakymą į bausmės atlikimą įskaitytas laikas, bausmė įvykdyta.
Šioje byloje O. T. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:
ji, 2018-05-07 apie 5.00 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešine ranka pastūmė sugyventinio motiną J. F., nuo ko ji nugriuvo nugara ant grindų ir priėjusi prie jos, dešinės rankos pirštais sugriebė J. F. už veido ir apdraskė veido dešinį skruostą, tuo padarydama J. F. paviršinį dešinio skruosto sužalojimą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat O. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent :
ji, 2018-05-22 apie 20.00 val. namo kieme prie buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) durų, žodinio konflikto metu, nemažiau kaip tris kartus rankomis pastūmė sugyventinio motiną J. F. ir vieną kartą su dešine koja spyrė į jos pilvo sritį, tuo padarydama J. F. pilvo poodinę kraujosruvą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji O. T. teismo posėdyje jai pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, jog nukentėjusioji griuvinėjo pati. Kai pradėjo tenai gyventi, nukentėjusioji pradėjo prie jos kabinėtis, sakė, kad ją pasodins, norėjo, kad ji negyventų su jos sūnumi, provokavo konfliktus ir kvietė policiją. JI nuolatos kabinėjosi prie kaltinamosios. Kas vyko 2018-05-07, kaltinamoji neprisiminė. Gegužės 22 d. J. F. išėjo ir rėkė, kad kaltinamoji išeitų. Nukentėjusioji jai apdraskė veidą, į veidą pylė druską. Kaltinamoji nukentėjusiosios nestumdė. Reikėjo važiuoti atlikti ekspertizę, bet J. F. ėjo į polikliniką, kur dirba jos draugės. Nukentėjusioji šaukė visokiais žodžiais ir kaltinamoji išėjo. Kontakto su nukentėjusiąja nebuvo. Tai nukentėjusioji apdraskė kaltinamajai veidą, nubėgo į virtuvę, paėmė druskos ir pylė ją kaltinamajai į veidą. Pirmojo epizodo metu nukentėjusioji taip pat kabinėjosi, šaukė, kad kaltinamoji čia negyvens, tačiau fizinio kontakto su ja nebuvo. Girta kaltinamoji nebuvo, nebuvo tai užfiksuota. Kartais kaltinamoji išgeria, bet tada nebuvo išgėrusi. J. griuvinėjo pati. Brolio žmonai sakė, kad trenks kaltinamajai šaldytuvu, pasodins. Paaiškino, kad su J. F. pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) 2017 metais. Gyveno kaltinamoji, J. F., ir J. F. Gyvena kaip šeima, buvo sugyventiniai. Kai parsidėjo konfliktai, kaltinamoji tuo adresu tai gyveno, tai negyveno. Šiemet visiškai išėjo iš ten ir negyvena. Pernai metais gegužės mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu kaltinamoji gyvena (duomenys neskelbtini) viena, teigė, kad J. jau nėra jos sugyventinis.
Pagarsinus kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65), kaltinamoji parodė, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. J. F. ją apdraskė ne pirmą kartą, pirmą kartą dėl ekspertizės nesikreipė, antrą kartą kreipėsi į ekspertą. Pagarsinus kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamosios parodymus (t. 1, b. l. 113-114), kaltinamoji parodė, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Ji J. F. negyvena ir negyvens, nenori su ja bendrauti. Teigė, kad J. F. apsimeta, kad ketinamoji ją sužaloji. Sutiktų atlikti viešuosius darbu, bet nemato už ką ją reiktų teisti. Teigė, kad bijojo J. F. morališkai ir fizinio skausmo, iš jos galima tikėtis bet ko (t. 1, b. l. 183-184).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji O. T. parodė, kad 2018-05-07 apie 7.00 val. ji nakvojo pas savo sugyventinį J. F., kuris gyvena savo motinos J. F. bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo triukšmą, sklindantį iš virtuvės, kur ginčijosi J. F. ir jos sūnus O. F., dėl pinigų skolinimosi. Ji išėjo iš kambario į virtuvę ir paklausė: ko jie čia rėkia? Tada J. F. jai pasakė, kad čia ne jos reikalas ir su dešinės rankos piršto nagu perdrėskė iš viršaus į apačią per jos kaktos vidurinę dalį. Dėl šio veiksmo ji pajuto fizinį skausmą. J. F. dar pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Ji nenorėdama gilinti konflikto apsisuko ir išėjo iš buto ir išvažiavo pas savo tėvą V. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykstančių policijos pareigūnų ji nesulaukė. Po šio konflikto ji į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių, dėl specialisto išvados gavimo nesikreipė. Nori pastebėti, kad O. F., kai ji pradėjo kalbėtis su J. F., skubiai išėjo iš virtuvės ir J. F. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu nematė. Nuo 2017 metų rugpjūčio ji pradėjo lankytis J. F. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 gruodžio mėnesio pradėjo kilti žodiniai konfliktai tarp jos ir J. F., nes jos sūnus pradėjo gyventi su ja ir pradėjo mažiau rodyti dėmesio jai. Nori pabrėžti, kad 2018-05-07 ji jokių smurtinių veiksmų J. F. atžvilgiu neatliko, o atvirkščiai nuo jos nukentėjo. Ji mano, kad jos pareiškimas neturi realaus pagrindo ir yra melagingas. Savo kaltės nepripažįsta (t.1, b. l. 65). 2018-06-13 apklausta kaip įtariamoji O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-22 apie 19.50 val. ji ir jos sugyventinis J. F. atėjo į jo motinos butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu jiems būnant prie buto durų, jie pastebėjo, kad bute yra J. F. ir girtas jos sūnus O. F. Jos sugyventinis J. savo broliui O. pasakė, kad jis girtas ir eitų į savo kambarį. Tuomet J. F. pamatė juos ir iš druskinės indo paėmė saują druskos ir pribėgusi prie jos sviedė ją į jos akis ir su dešinės rankos pirštais apdraskė jai nosį ir viršutinę lūpą. Po to ji su J. išėjo iš jo motinos buto kiemo ir nuėjo pas J. draugą J. P., kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo gilinti šeimyninio ginčo. Konflikto metu, ji J. mobilaus ryšio telefono nesulaužė. Jis buvo sulaužytas anksčiau, tačiau kadangi J. grasino pareiškimo rašymu, jos sūnus J. jai nupirko tokį patį naują telefono aparatą. Taip pat nori pabrėžti, kad ji jokių smurtinių veiksmų J. F. atžvilgiu neatliko ir mano, kad jos pareiškimas yra jos neapykantos jos atžvilgiu materiali išraiška (jų santykiai yra konfliktiški nuo 2017 gruodžio mėnesio). 2018-05-25 ji nuvyko į VTMT Vilniaus skyrių, kur buvo atlikta jos kūno apžiūra ir jai išduota specialisto išvada Nr. G 1643/2018 (01), kurios nuorašą pateikia policijos tyrėjui. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Šį konfliktą matė sugyventinis J. F. Savo kaltės nepripažįsta ir daugiau nieko parodyti negali (t. 1, b. l. 113).
Apklausta kaip nukentėjusioji J. F. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamoji atėjo namo 5 val. ryto girta. Nukentėjusioji liepė jai eiti miegoti, bet ji nėjo. Kai nukentėjusioji ėjo į tualetą, kaltinamoji trenkė jai į krūtinę, veidą. Iškvietė policiją, bet O. T. pabėgo. Kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją ir ji griuvo. Tada neseniai buvo operuotos kojos, todėl ir nugriuvo. Dėl tokio O. T. elgesio jai blogėjo sveikata. Kaltinamoji skambina po 10 kartų per dieną, ieško jos sūnaus. Tą naktį jis budėjo (duomenys neskelbtini). Ji taip elgiasi visada, kai namie nebūna sūnaus. Kai nukentėjusiąją stumdė, gal ji ir galėjo suduoti O. Liepė jai eiti miegoti, bet ji neklausė. Nežino, iš kur tada parėjo O. Sūnus jai buvo davęs buto raktus, kurių negrąžino iki šiol. Sakė, kad pametė. Į gydytojus kreipėsi tada, kai O. T. spyrė į pilvą. Policija davė siuntimą ir važiavo. Po pirmo karto buvo poliklinikoje. Pasakė gydytojai, kas įvyko. Atliko tyrimus, nes tikriausiai tuo metu pablogėjo sveikata. Serga (duomenys neskelbtini). Tą rytą buvo policija, klausė, ar nereikia iškviesti greitosios medicinos pagalbos. Tuo metu O. T. pabėgo. Nukentėjusiajai buvo pradrėksta lūpa, jėgos nelygios. Teigė, jog neturi nieko prieš O. Su sūnumi buvo išėjusi gyventi į bendrabutį, bet prisigėrė ir buvo išvaryti. Sūnus dažnai išgeria. Nuo 2013 metų 5 metus negėrė, bet pradėjo vėl gerti. Susitaikyti su O. T. nenori. Jos elgesys paveikė morališkai. Iš pradžių neprieštaravo, kad gyventų jos bute, leido į didesnį kambarį. O. T. parėjo išgėrusi, įvyko konfliktas. Liepė eiti miegoti, bet ji pradėjo „šakotis“. Būdama girta, nuolat lenda muštis. Sūnus tada dirbo. Nenori, kad O. T. lįstų prie sūnaus. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 15-16), ši paaiškino, kad antrą kartą, atrodo, sudaužė telefoną. Sūnus vėliau nupirko kitą, šiuose parodymuose nurodytos aplinkybės yra teisingos.
Pagarsinus nukentėjusiosios J. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 46), ji nurodė, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. O. T. turėjo grįžti 23 val., o grįžo 5 val. Pagrasinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100), nukentėjusioji nurodė, jog taip ir buvo. Pas O. tik kambarys, virtuvės nėra. Ji nematė konflikto. Tik įsipylė sriubos ir išėjo į savo kambarį. Anūkas A. nematė, tik paskambino, nes O. sudaužė jos telefoną. J. ją išsivedė. Nuo O. smūgio skaudėjo, buvo labai didelė mėlynė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 102), nukentėjusioji nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. Nuo smūgio skaudėjo burną, nosį krūtinę. Tada namie vaikščiojo be lazdos. Kai reikėdavo eiti toliau, eidavo su lazda. Buvo neseniai pakeistas vieno kojos kelio sąnarys, kitoje kojoje buvo problemos dėl Achilo sausgyslės.
2019-04-04 teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog2018-05-07 įvykio metu jai lūpa buvo apdraskyta. Ant veido buvo nedidelis sužalojimas, šašo nebuvo. Čiupo už nosies ir gal įdrėskė.
Po 2018-05-22 įvykio nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją, nes skaudėjo kelį, nuėjo pasitikrinti, nieko nerado. Echoskopiją atliko, nes po spyrio į pilvą atsirado didelė mėlynė. Dėl to kreipėsi į gydytoją. Iki šiol dar paskauda. Pas radiologą ėjau po pirmo sumušimo. Naktį trenkė į krūtinę, nugriuvo. Radiologinis tyrimas buvo atliktas dėl krūtinės sumušimo. Ortopedo konsultacija buvo, nes kitoje kojoje plyšusi sausgyslė. Į polikliniką kreipiausi po pastūmimo (t. 2, b. l. 10, 11).
Šalies argumentai
Ikiteisminio trimo metu J. F. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi J. F., taip pat kartu apie pusę metų gyvena sūnaus sugyventinė O. T., kuri apie 5 val. ryte grįžo namo neblaivi, rėkavo, su kažkuo barėsi telefonu, jai pasakius, kad eitų miegoti ir nusiraminti, ji pradėjo konfliktuoti su ja, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė jai, kad išeitų iš namų, o ji pasakė, kad niekur neis, pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant nugaros ir susimušė dešinę koją. Po to ji pasilenkė virš jos, ji rankomis stūmė ją nuo savęs, o ji sugrėbė rankomis jai už veido ir apdraskė skruostą dešinėje pusėje. Po to, ji iškvietė policiją, o O. T. matydama, kad kviečia policiją pasišalino. O. T. smurtavo prieš ją pirmą kartą, prieš tai buvo keli žodiniai konfliktai į policiją nesikreipdavo (t. 1, b.l. 15).
Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu J. F. parodė, jog 2017 metų spalio mėnesį, jos sūnus J. F. jos bute apgyvendino savo draugę O. T., kuri šiuo metu dirba kavinėje-bare (duomenys neskelbtini). 2017 metų gruodžio mėnesį, tarp jos ir O. prasidėjo žodiniai konfliktai, dėl jos girtavimo ir triukšmavimo naktimis. 2018-05-07 apie 5.00 val. O. T. atėjo į jos butą. Tuo metu ji buvo akivaizdžiai girta. Ji pradėjo garsiai šūkauti, su kažkuo barėsi kalbėdama telefonu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. O. pažadino ją iš miego ir ji nuėjo į virtuvę, kur O. pasiūlė nusiraminti ir eiti miegoti. Ji toliau keikėsi ir nenusiramino. Tada ji jai pasakė, kad ji išeitų ir jos buto, o jai atsisakius, ji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Į tai reaguodama O. su dešinės rankos delnu stipriai ją pastūmė, nuo ko ji griuvo ant grindų, ant nugaros. Po to O. su dešinės rankos pirštų nagais, griebdama jai už veido, apdraskė jai dešinį veido skruostą. Tada ji pajuto fizinį skausmą. Atsikėlusi ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie O. smurtinius veiksmus. Po dešimties minučių į jos butą atvyko policijos pareigūnai, tačiau tuo metu O. buvo jau pabėgusi iš jos buto. Į įvykio vietą GMP paramedikai atvykę nebuvo. Po 3-4 dienų ji nuvyko į Vilniaus Centro poliklinikos Lukiškių filialą, kur ją apžiūrėjo šeimos gydytojas ir chirurgas - traumatologas. Į VTMT Vilniaus skyrių nuvykusi nebuvo, nors turėjo išduotą užduotį atlikti objektų tyrimą, nes jai labai skaudėjo kojas ir ji sunkiai vaikščiojo. Šio konflikto liudytoju nėra, kadangi bute buvo tik ji ir O., o jos sūnus J. dirbo naktinėje pamainoje (t. 1, b. l. 46).
Apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu J. F. parodė, jog 2018-05-22 vakare namo į butą (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivi sūnaus J. F. sugyventinė O. T. Namuose tuo metu buvo ji, jos sūnus J. ir kitas sūnus O. F. Pastarasis buvo taip pat neblaivus. Sūnui O. nuėjus į virtuvę, O. užsipuolė O. ir pradėjo jį varyti iš buto. Ji O. pasakė, kad O. atėjo pas ją, nes butas jos. Tarp jų kilo trumpas žodinis konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitam reiškė įvairaus pobūdžio pretenzijas. O. pasiėmė sriubos iš virtuvės ir nuėjo pas save į kambarį į kitą namo pusę. Jai likus bute su J. sūnumi ir O., žodinis konfliktas tarp jų tęsėsi apie 20 min. Jo metu toliau reiškė vieni kitiems pretenzijas, o konfliktas persikėlė iš buto į lauką, prie buto durų, esančio suoliuko. Konflikto metu O. pradėjo ją stumdyti, todėl sūnus J. ją pradėjo laikyti, kad nesusimuštų. Tuomet O. jai į pilvo sritį, dešinėje pusėje, spyrė kojos pėda. Ji nuo spyrio atsisėdo ant suoliuko. Spyrio metu jai suskaudo tą vietą, į kurią spyrė. Ji atsakė O., kad kvies policiją, paėmė savo mobilaus ryšio telefoną, o O. sugriebė jos telefoną ir jį sulaužė. Tada jos dar šiek tiek apsipyko, sūnus J. pradėjo raginti O., kad paliktų ją ramybėje ir eitų iš namų su juo. Tuo metu į namus parėjo anūkas A. F. Ji paprašė, kad jis dėl šio konflikto iškviestų policiją. Anūkui iškvietus policiją, sūnus J. ir O. iš namų išėjo. Policijos pareigūnams atvykus, jai į pilvo sritį į kurią O. spyrė neskaudėjo, nuo greitosios pagalbos atsisakė. Mobilaus ryšio telefoną jai sūnus J. atpirko, dėl jo pretenzijų neturi. Anksčiau yra buvę tarp jų konfliktų, bet smurto prieš ją nenaudojo. Būdavo žodiniai konfliktai. Šis konfliktas prasidėjo, kai jos sūnui O. paprašius valgyti sriubos, O. jam trenkė delnu per veidą, bet O. nieko nesakęs nuėjo su sriuba pas save į kambarį. Tuomet ji pradėjo bartis ant O., kodėl ji muša jos sūnų O. (t. 1, b. l. 100 -101). Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji J. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-05-22 apie 20.00 val. prie jos buto (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas su jos sūnaus J. drauge O. T., dėl jos netinkamo elgesio. Konflikto metu O. nemažiau tris kartus ją pastūmė ir vieną kartą su dešinės kojos pėdos apatine dalimi spyrė jai į pilvo dešinę pusę, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir suriko iš skausmo. Taip pat nori parodyti, kad 2018-05-30 nuvyko į VTMT Vilniaus skyrių, kur buvo atlikta jos kūno apžiūra ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prieš teismo medicinos ekspertų apžiūrą, ji į gydymo įstaigas nesikreipė. Po konflikto į įvykio vietą GMP paramedikai atvykę nebuvo. Šio konflikto liudytojai yra jos sūnūs J. F. ir O. F., bei anūkas A. F.. Minėto konflikto metu O. T. sulaužė jos mobilaus ryšio telefoną "UNCOMM", juodai - sidabrinės spalvos, jo vertė 40 (keturiasdešimt) eurų, tačiau sekančią dieną mano sūnus J. jai nupirko naują, tokio pačio modelio telefoną (t. 1, b. l. 102).
Liudytojui J. F. išaiškinta teisė, numatyta BPK 82 str. 2 d., jog jis gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo šeimos narį. Liudytojas J. F. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prie kaltinamąją savo sugyventinę.
Apklaustas kaip liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad proceso dalyvius pamena, į tą vietą važiavo 3-4 kartus. Ten vyko keli įvykiai. Kas konkrečiai vyko 2018-05-22, nepamena. Atsimena įvykį, kad moteris kvietė policiją, nes sūnus su sugyventine geria, trukdo gyventi. Kvietimo dėl fizinio smurto neprisiminė. Pagarsinus 2018-05-22 tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje galimo fakto (t. 1, b. l. 88), liudytojas paaiškino, kad juos pasitiko moters anūkas kieme, pasakė, kas atsitiko. Užėjo į butą, pasikalbėjo su nukentėjusiąja. Sūnaus ir jo sugyventinės nebuvo. Paieškojo, bet neradome. Nukentėjusiajai sakė, kad skambintų, jeigu jie grįš. Nukentėjusiosios anūkas buvo blaivus. Suprato, kad jis ten negyvena. Nesulaikė nei nukentėjusios sūnaus, nei jo sugyventinės (t. 2, b. l. 8-9).
Apklausta kaip liudytoja I. G. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena nukentėjusiąją. Ryte gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Moteris namuose buvo viena. Sakė, kad įvyko konfliktas su sūnaus sugyventine, bet ji pabėgo. Sakė, kad, kai sūnus dirba, jo sugyventinė geria. Liepė jai miegoti, bet ji sukėlė konfliktą. Ką pasakojo nukentėjusioji, jau tiksliai nepamena. Sakė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia. Kadangi nukentėjusioji senyvo amžiaus, serganti, pranešė tyrėjai, kad atvyktų paimti pareiškimo. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo sužalota. Jeigu tai buvo smurtas artimoje aplinkoje, turi būti vaizdo įrašas, nuotraukos. Pagarsinus 2018-05-07 tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 9), liudytoj parodė, jog pareiškimo rašymo aplinkybių neprisimena, dėl žando sužalojimo taip pat neprisimena (t. 2, b. l. 9).
Iš 2018-05-07 tarnybinio pranešimo, surašyto patrulės I. G., matyti, kad jame nurodoma, jog 2018-05-07 su patruliu K. B. 06:25 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad marti triukšmauja, puola muštis. Atvykus kreipėsi J. F., kuri paaiškino, kad jos sūnaus sugyventinė O. T. atėjo 05:00 val. girta ir pradėjo triukšmauti, stumdytis, apdraskė dešinės pusės žandą, kai išgirdo, kad kviečiama policija, pabėgo. Pas parnėšėją name O. T. gyvena apie du mėnesius, pareiškėja parašė pareiškimą (t. 1, b. l. 9).
Apklaustas kaip liudytoja O. F. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta O., kuri yra brolio draugė. Žino, kad nagrinėjama byla dėl mamos sumušimo, nesutarimų. Kiekvienas žmogus turi charakterį. Jos nesutaria. Nematė, ar jos mušasi. Barasi, bet sumušimų nematė. Sužaloto mamos veido nematė. Paaiškino, kad jis atėjo pas mamą paimti sriubos. O. gal trenkė mamai. Paėmė sriubą ir viskas. Sriuba buvo virtuvėje. O. ten gal buvo. Neatsimena, nes buvau girtas. Neatsimena, kas dar buvo virtuvėje. Mama davė sriubos, reiškia, ji buvo. O. taip pat buvo, nes mama pasakė, kad O. trenkė jai. Mėlynių pas mamą nematė, barnio negirdėjo.
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55), liudytojas parodė, kad juose viskas surašyta teisingai. Gal ir girdėjo konfliktą, jeigu pasakė. Dabar sako tiesą, bet jau neprisimena, kaip buvo. Užėjo pas mamą, nes norėjo valgyti. Mama davė sriubos. Kitą dieną mama pasakojo, kad O. ją pastūmė, kažkas atsitiko su koja, rodė skaudantį kelį. Neatsimena, ar dar kas nors buvo namie. Mano, negalima konfliktuoti su vyresniu žmogumi. Ar O. konfliktuoja, nežino. Jis ten negyvena. Gyvena tame pačiame name, bet iš gatvės pusės. Tarp mamos ir O. konfliktai kyla nuolat. Pas kiekvieną žmogų yra charakteris, bet vienas turi nutylėti. Jis su niekuo nekonfliktuoja (t. 2, b. l. 10).
Apklaustas kaip liudytojas O. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-05-22 vakare, tikslaus laiko nepamena, buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje jis norėjo iš puodo stovėjusio įsipilti sriubos. Tuo metu buvo apgirtęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl brolio sugyventinė O. T. pradėjo jį vyti iš virtuvės. Tada jo motina J. F. jį užsistojo, sakydama O., kad ji yra buto šeimininkė ir tik ji gali vadovauti virtuvėje. Po to tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau kuo jis baigėsi jis nematė, nes su sriubos lėkšte nuėjo į savo kambarį, kuris yra kitame namo gale. Kaip O. T. jo motinos J. atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus jis nematė ir negirdėjo. Daugiau nieko parodyti negali (t. 1, b. l. 55).
Apklaustas teismo posėdyje kaip specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis parodė, kad tyrėjas pateikė jam J. F. sveikatos istorijas kopijas iš Všį Centro poliklinika Lukiškių filialo. Vertino tai, kas parašyta ir padarė išvadą, kad nukentėjusiajai 2018-05-11 nustatytas dešinio skruosto sužalojimas, kadangi sveikatos istorijoje nurodyta neapibrėžtai, parašu, kad tai nubrozdinimas, padarytas kelių dienų laikotarpyje. Tai paviršinis dešinio skruosto sužalojimas. Tikėtina, kad tai buvo nubrozdinimas. Logiškai mąstant, tai buvo nubrozdinimas, bet tiksliai nežino. Dėl nukentėjusiosios lankymosi gydymo įstaigoje gali paaiškinti, kad nukentėjusioji lankėsi pas radiologą, buvo darytos nuotraukos, traumatologas čia niekuo dėtas. Gal galėtų būti chirurgas, neurologas. Ganartrozė tai kelio destrukciniai pakitimai, susiję su amžiumi. Jie atsiranda ne pas visus žmones vienodai (t. 2, b. l. 10-11).
Apklaustas kaip liudytojas A. F. teismo posėdyje parodė, jog žino, jog nagrinėjama byla dėl šeimyninio konflikto. Tuo metu gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtii). Apie 16 val. močiutė pasakė, kad ją apstumdė ir sumušė O. Močiutė skundėsi, kad nėra ramybės. Pastoviai vyksta konfliktai, vartoja alkoholį, įvedinėja savo taisykles. Manęs pas močiutę taip pat nenorėjo įleisti. Tai buvo seniai, nelabai prisimena. Močiutė skundėsi, kad spyrė į pilvą, važiavo pasidaryti abdukciją. Konfliktus yra matęs ir savo akimis. Dabar kaltinamoji ten negyvena, todėl gyvena taikiai. Kur ji gyvena, nežino. Ten yra nuosavas namas. Liudytojas močiutei patarė kviesti policiją, nes ji nežinojo, kaip elgtis. Policija buvo atvykusi.
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58), jis nurodė, kad apklausą prisimena. Dėl valandos sunku prisiminti. Iš tikrųjų patarė kviesti policiją. Močiutė skambino pati iš kaltinamojo telefono, nes jos telefoną kažkas sudaužė.
Apklaustas kaip liudytojas A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-22 apie 20.00 val. jis atėjo į namo (duomenys neskelbtini) kiemą, kadangi norėjo aplankyti savo tėvą O. F. Kieme jis sutiko savo močiutę J. F., kuri buvo susijaudinusi ir apsiverkusi. Ji paaiškino, kad ją užpuolė ir spyrė jai į pilvą jo dėdės sugyventinė O. Prieš ateinant į kiemą, einant (duomenys neskelbtini) gatve, jis matė kaip jo dėdė J. su savo sugyventine išėjo iš minėto kiemo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino telefonu Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad dėdės sugyventinė apstumdė jo senyvo amžiaus močiutę, panaudojo fizinį smurtą. Po dešimties minučių į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie apklausė jo močiutę ir užsirašė įvykio aplinkybes. Po to jie išvyko. Į įvykio vietą GMP paramedikai atvykę nebuvo. Gali patvirtinti, kad žodiniai konfliktai tarp jo močiutės J. ir dėdės sugyventinės O. vyksta dažnai, dėl O. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, jos vyresnių už ją asmenų negerbimo ir svetimuose namuose nustatytos tvarkos nesilaikymo (t. 1, b. l. 58).
Apklaustas kaip liudytojas Ž. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nieko neprisimena. Faktą, kad toks įvykis buvo, prisimena, vaikino (liudytojo A. F.) neprisimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 88)., liudytojas nurodė, kad šiek tiek prisimena, kad kaltininkė pasišalino. Prieš tai spyrė. Nukentėjusiosios anūkas iškvietė policiją, įformino įvykį. Akivaizdžių nukentėjusiosios sužalojimų nebuvo, tik buvo labai išsigandusi. Tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos teisingos, neturi, kuo papildyti.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-05-07 06:19 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens F. pranešimas, jog pranešėjos sūnaus sugyventinė atėjo girta ir puola muštis, pranešėja yra po operacijos (t. 1, b. l. 7).
2019-03-12 raštu Bendrasis pagalbos centras pateikė teismui garso įrašą, iš kurio matyti, jog į BPC skambina moteris, prašo policijos, nurodo, jog yra po dviejų kojų operacijos, atėjo sūnaus sugyventinė girta ir mušasi, policija reikalinga (duomenys neskelbtini). Sūnus darbe, budi, o jo sugyventinė girta, pradėjo muštis, peštis, visokiais žodžiais ją, stūmė ją, mušasi (t. 1, b. l. 109-191).
Iš 2018-05-07 J. F. pareiškimo matyti, jog jame yra nurodoma, kad 2018-05-07 apie 5 val. (duomenys neskelbtini), atėjo sūnaus sugyventinė O. T. girta ir pradėjo kelti skandalą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į-eidinėjo ir stumdė ją. Apdraskė jai veidą. Pradėjo skambinti telefonu, tada ji pabėgo (t. 1, b. l. 10).
Iš 2018-05-07 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. F. pranešė apie įvykį – 2018-05-07 apie 5 val. namuose (duomenys neskelbtini), sūnaus sugyventinė O. T. sukėlė konfliktą, kurio metu pastūmė pareiškėją J. F. į krūtinę, pargriovė ant grindų, rankomis apdraskė veidą ir sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15-20).
Iš 2018-10-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėta J. F. ambulatorinė asmens sveikatos istorijos kopija ir apžiūros metu ekspertas pateikė išvadą, jog J. F. gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Centro poliklinikoje 2018-05-11 nustatytas paviršinis dešinio skruosto sužalojimas, tikėtina nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu, briauną turinčiu daiktu, prieš keletą dienų iki kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 26-31).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-05-22 19:58 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens A. F., kuriame nurodoma, jog dėdės sugyventinė apstumdė jų senyvo amžiaus močiutę, panaudojo fizinį smurtą, GMP atsisakė, mažamečių vaikų nėra, laukia (t. 1, b. l. 84).
Iš 2018-05-22 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018-05-22 apie 20:00 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), dėdės sugyventinė apstumdė senyvo amžiaus močiutę, panaudojo fizinį smurtą. . Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. F. 2018-05-22 apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini), J. F. paaiškino, kad sūnaus sugyventinė O. T. konfliktuoja su J. F. Konflikto metu O. T. apstumdė ir spyrė iš kojos į pilvą J. F., po ko ji patyrė fizinį skausmą. Iki policijos pareigūnams atvykstant T. su sugyventiniu pasišalino. J. F. paaiškino, kad konflikto metu norėjo kviesti policiją, bet O. T. atėmė jos telefoną ir jį sudaužė (sugadino). Smurtas pasireiškė tuo, kad stumdė, spyrė į pilvą iš kojos, patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 88-89).
Iš 2018-05-24 pareiškimo matyti, jog jame J. F. nurodė, kad 2018-05-22 vakare jo sūnaus J. F. sugyventinė O. T., buitinio konflikto metu, jai sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, spyrė jai savo dešine koja, jos pėda, jai į pilvo srities dešinį šoną. Atvykus pareigūnams O. T. su sūnumi J. išėjo, o skausmas jai nurimo (t. 1, b. l. 90-91).
Iš 2018-05-30 specialisto išvados Nr. G 1728/2018 (01) matyti, kad J. F. nustatyta pilvo poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t.y. 2018-05-24. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. F. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusios ranka. Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą J. F. galėjo pasidaryti griūdama ir sužalota sritimi kontaktuodama su kietu buku daiktu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 98).
Iš 2018-05-25 specialisto išvados Nr. G 1643/2018 (01), matyti, kad O. T. padarytas nosies ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimas, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 paras iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2018-05-24. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 115-116).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios O. T. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. iš dalie pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojais apklaustų R. S., I. G., O. F., A. F., Ž. J. parodymais, policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, pranešimais Bendrajam pagalbos centrui, garso įrašu iš BPC, specialisto išvada, apžiūros protokolu ir specialisto išvada, specialisto paaiškinimais teismo posėdyje ir kitais byloje esančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Kaltinamoji su jai pareikštais kaltinimais nesutiko. Nurodė, kad 2018-05-22 nukentėjusioji pati griuvinėjo, šaukė ant kaltinamosios, kad ji ten negyvens, tačiau tarp jų fizinio kontakto nebuvo. Daugiau detalių neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji apie 7 val. ryto nakvojo pas savo sugyventinį, išgirdo triukšmą virtuvėje, kur vyko konfliktas tarp J. F. ir jos sūnaus O. dėl pinigų. Išjusi paprašė nusiraminti, tačiau J. F. pasakė, kad tai ne jos reikalas ir dešinės rankos pirštu perdrėskė jai kaktą. Nenorėdama konfliktuoti kaltinamoji išėjo pas tėvą. Dėl 2018 m. gegužės 22 d. įvykio teisme teigė, kad nukentėjusioji išėjo, šaukė ant kaltinamosios, kad ši išeitų. Apdraskė kaltinamajai veidą, druska pylė į veidą, tačiau kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, jos nestumdė. Iš nukentėjusiosios nuoseklių parodymų seka, kad 2018-05-07 apie 5:00 val. ryto kaltinamoji grįžo neblaivi namo ir tarp jos ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, nes nukentėjusioji paprašė, kad kaltinamoji eitų miegoti ir netriukšmautų. Nukentėjusioji nuolatos teigė, kad kaltinamoji ją stūmė, dėl to ji nugriuvo, tada griebė už veido ir jį apdraskė. Šias aplinkybes patvirtina pranešimas, užfiksuotas BPC, garso įrašas, kuriame matyti, kad F. F. teigia, kad sūnaus sugyventinė stūmė ją, girta pradėjo muštis. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir atvykusiems į vietą policijos pareigūnams. Jas patvirtino I. G. parodymai ir jos rašytas tarnybinis pranešimas, taip pat į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Nukentėjusioji dėl 2018-05-07 įvykio kreipėsi į gydytojus, apžiūrėjus jo ligos istorijos įrašus specialistas davė išvadą, jog jai buvo padaryta paviršinis dešinio skruosto sužalojimas, tikėtina nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu, briauną turinčiu daiktu, prieš keletą dienų iki kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, šią išvadą specialistas patvirtino teismo posėdyje. Taigi ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad O. T. 2018-05-07 apie 5.00 val., bute (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, dešine ranka pastūmė sugyventinio motiną J. F., nuo ko ji nugriuvo nugara ant grindų ir priėjusi prie jos, dešinės rankos pirštais sugriebė J. F. už veido ir apdraskė veido dešinį skruostą, tuo padarydama J. F. paviršinį dešinio skruosto sužalojimą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji, nukentėjusioji ir kiti liudytojai nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį O. T. ir J. F. gyveno kartu kaip sugyventiniai. Ten pat su jais gyveno ir nukentėjusioji J. F., taigi kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo šeimos nariai, todėl kaltinamosios O. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui.
Kaltinimą dėl 2018-05-22 epizodo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, jog kaltinamoji jos namuose sukonfliktavo su jos sūnumi O. F., konfliktas persikėlė į lauką, kur O. T. pradėjo stumdyti nukentėjusią, dešine koja spyrė jai į pilvą, nuo spyrio ji atsisėdo ant suoliuko, jautė stiprų fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti O. F., R. S., A. F., Ž. J. specialisto išvada ir tarnybinis parnešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. O. F. konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios nematė, tačiau jis patvirtino, kad buvo užėjęs pas motiną į namus, prašė sriubos, jį iš namų vijo O. T. ir vėliau, kitą dieną, motina skundėsi, kad ją O. pastūmė, kad jai skauda kelį. A. F. patvirtino, kad jis atėjo pas močiutę aplankyti savo tėvo ir močiutė skundėsi, kad ją apstumdė O. T. ir sumušė. Skundėsi, kad spyrė jai į pilvą, važiavo pasidaryti abdukcijos. R. S. patvirtino tarnybiniame parnešime nurodytas aplinkybes, kad atvykus į vietą, juos pasitiko moters anūkas, kaltinamosios su sugyventiniu nebuvo, nukentėjusioji skundėsi, kad ją stūmė, spyrė į pilvą koja sūnaus sugyventinė. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta pilvo poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t.y. 2018-05-24. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2018-05-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog J. F. skundėsi, jog O. T. ją stumdė, spyrė iš kojos į pilvą, dėl to patyrė fizinį skausmą. Visų šių įrodymų pagrindu teismas neabejotinai konstatuoja, kad O. T. 2018-05-22 apie 20.00 val. namo kieme prie buto (duomenys neskelbtini) durų, žodinio konflikto metu, nemažiau kaip tris kartus rankomis pastūmė sugyventinio motiną J. F. ir vieną kartą su dešine koja spyrė į jos pilvo sritį, tuo padarė J. F. pilvo poodinę kraujosruvą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį O. T. ir J. F. gyveno kartu kaip sugyventiniai. Ten pat su jais gyveno ir nukentėjusioji J. F., taigi kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo šeimos nariai, todėl kaltinamosios O. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui.
Bausmės skyrimas
O. T. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 74),
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji O. T. yra teista 3 kartus, du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus. Kaltinamoji yra nedirbanti, teigia, kad registruota darbo biržoje, administracine tvarka bausta, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas ir BK 55 straipsnio nuostata, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių atsakomybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamoji šiuo metu teisiama 3 kartą, teisiama už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, antrasis nusikaltimas padarytas tuoj po pirmojo ir to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kaltinamajai taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 69,52 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji po 2019-05-07 įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą. Dėl suduoto į krūtinę smūgio ji buvo tiriama radiologiškai (paslauga teikta 2018-05-11), taip pat buvo po abiejų kojų operacijos, įvykio metu buvo pargriauta, todėl tirta ortopedo traumatologo (paslaugos teigimo data 2018-05-16). Po 2018-05-22 įvykio nukentėjusioji taip pat kreipėsi į gydymo įstaigą, jai atliktas tyrimas echoskopija (tyrimo data 2018-06-24) ir teikta ortopedo traumatologo konsultacija (tyrimo data 2018-07-04). Kadangi kaltinamoji pripažintina kalta padarius nusikalstamas veikas, kurių metu ji fiziškai smurtavo nukentėjusiosios J. F. atžvilgiu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamoji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuketėjusiosios J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo laikotarpiu.
O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamoji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuketėjusiosios J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo laikotarpiu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirtis O. T. galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose
Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamoji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuketėjusiosios J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo laikotarpiu.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios O. T. 69,52 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. K. 188783796, naudai.
Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.