Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Byla Nr. ATP-832-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
ATP-832-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00648-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-832-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00648-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.3.; 79.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.10 val., P. B., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės alkoholio). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutarimu P. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė 2000,00 Lt (579 euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskiriant P. B. administracinę nuobaudą - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nes P. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Mano, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir neteisėtai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik P. B. parodymais, kur natūralu, kad vengdamas administracines atsakomybės, P. B. pasirinko tokią gynybos taktiką ir teigė jog visko neatsimena, todėl P. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nebuvo pagrindo. Apeliantas teigia, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio skundą P. B. nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas, vykdydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus, galimai formaliai skundžia kiekvieną teismo nutarimą, kai taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir pažeidėjui paskiriama švelnesnė administracinė nuobauda, nei numato įstatymas. Nurodo, kad jam paskirta nuobauda yra pakankamai griežta, todėl ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti. Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. jis yra pensininkas, papildomų pajamų pragyvenimui neturi, tad paskirta administracinė nuobauda - 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui jam yra didžiausia pamoka gyvenime, dėl to jis griežtai laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Už analogiškus pažeidimus niekada nebuvo baustas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, jo padarytą pažeidimą sąlygojo nesusipratimas. 2014 m. rugpjūčio 10 d. jis lankėsi pas gyvenimo draugę, adresu (duomenys neskelbtini), tą vakarą planavo likti pas ją nakvoti, todėl padaugino alkoholinių gėrimų. Draugės namuose kilo konfliktas ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Norėdamas išvengti barnių, nuėjo į automobilį ir atsisėdo. Kas vyko vėliau, nepamena, nes buvo girtas, tačiau yra įsitikinęs, kad automobilio vairuoti neketino ir nebūtų galėjęs to padaryti, nes neturėjo raktelių. Bylos nagrinėjimo metu protokolą surašę policijos pareigūnai J. L. ir E. G., teigė, kad nematė, kad jis valdytų transporto priemonę, liudytojai M. J., Ž. G., taip pat patvirtino, kad nematė, kad jis valdytų transporto priemonę. Niekas nematė ir nepaliudijo, kad transporto priemonės variklis butų užvestas, kad butų įsijungusios galinių automobilio žibintų galinės eigos šviesos. Transporto priemonė, jo manymu, galimai galėjo pajudėti, jam neblaiviam užkliuvus pavaros svirtį ar rankinio stabdžio svirtį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, kaip suprato, remiantis jo paaiškinimais, nors tuo metu buvo labai neblaivus ir aplinkybių nepamena. Jo ranka rašytų paaiškinimų protokole nėra, yra tik pareigūnų atspausdintas neva jo paaiškinimas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad iš jo automobilio galo buvo pastatytas kitas automobilis, priekyje kelio užtvarai - akligatvis, todėl sodo sklypo siauroje gatvelėje jis neturėjo jokios galimybės pajudėti iš vietos. Esant šioms aplinkybėms, jis nesukėlė jokio pavojaus nei aplinkiniams, nei eismo saugumui, nei įstatymo saugomoms vertybėms. Tik susipažinęs su Klaipėdos AVPK administracinio teisės pažeidimo protokolu suvokė, kad susidariusią situaciją pareigūnai įvertino kaip vairavimą esant jam neblaiviam, todėl, negalėdamas prisiminti įvykio detalių, savo kaltės neneigia.

P. B. manymu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisingai įvertino jo pateiktus įrodymus ir teisėtai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nurodo, kad jis yra pensininkas, gyvena vienas, todėl pats savarankiškai privalo rūpintis savo asmeninių poreikių tenkinimu. Lankymuisi pas gydytojus jam reikalinga transporto priemonė, jam yra būtinos medikų konsultacijos dėl diagnozuotos hipertoninė ligos - tai lėtinė liga, kuriai būdingas iš pradžių tik kartais, vėliau ir nuolat padidėjęs arterinis kraujospūdis. Taip pat jam nustatyta diskogeninė lumbopatija - tai sėdimojo nervo neuralgija dėl tarpslankstelinio disko pažeidimo, bei prostatos hiperplazija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

P. B. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. Nors P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, bet pateikdamas įvykio aplinkybes iš esmės neigia vairavęs transporto priemonę neblaivus. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. B. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Kadangi apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl P. B. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl P. B. kaltės plačiau nepasisako. Apeliantas ginčija P. B. paskirtos nuobaudos dydį, prašo panaikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir P. B. paskirti nuobaudą, kuri numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismas, paskirdamas P. B. nuobaudą, nustatė P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau taip pat nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimą padarė pakartotinai per metus už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą dėl konflikto tarp asmenų, tik įvykio vietoje nustatė, kad automobiliu pažeidėjas P. B. pajudėjo labai nedidelį atstumą, jam nebuvo galimybės kur nors važiuoti, kadangi priekyje buvo akligatvis, gale buvo užstatytas kitas automobilis, bei tai, kad jis yra sergantis, pensininkas, charakterizuojamas itin teigiamai. Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo P. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas artimas mažareikšmiui, jis nesukėlė ir negalėjo sukelti visuomenei žalingų pasekmių, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais nusprendė taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Be pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, būtina pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė P. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios P. B. pensijos gavėjo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 22) matyti, kad P. B. yra pensininkas, šiuo metu jam yra 66 metai, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asministracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Įvertinus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas skunde teigia, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta visuma tokių aplinkybių: nustatytos dvi P. B. administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės(ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai), P. B. diagnozuotos hipertoninės ligos, diskogeninė lumbopatija, dėl ligų pobūdžio jis nuolat turi vykti į gydymo įstaigas. Šiuo atveju nors ir yra nustatyta P. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau svarbu yra ir tai, kad anksčiau P. B. nėra baustas už šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, jam nebuvo taikyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta ir dėl jo gailisi, atsakomybės nevengia. Nors P. B. ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, įvertinus tai, kad P. B. pajudėjo labai nedidelį atstumą, jam nebuvo galimybės kur nors važiuoti, kadangi priekyje buvo akligatvis, gale buvo užstatytas kitas automobilis, galima teigti, kad jo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Taigi ATPK 30¹ straipsnis P. B. taikytinas nustačius byloje visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, kad P. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismo P. B. paskirta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui – yra per švelni ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – P. B. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą, ir trumpesnį, negu ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismo vertinimu, 2000 Lt (579 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 (vienerių) metų laikotarpiui būtų teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui, todėl P. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – keičiama į 2000 Lt (579 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, atitinka pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau šiuo atveju pakanka pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti dėl netinkamo nuobaudos dydžio parinkimo, paliekant pirmosios instancijos teismo P. B. paskirtą 2000 Lt dydžio baudą ir paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

P. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 2000 Lt (579 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė