Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti atsakovo 7953,07 Lt už jam suteiktas, tačiau ieškovės lėšomis apmokėtas komunalines paslaugas, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal jos ir atsakovo motinos V. M. , mirusios 1999 m. spalio 10 d., testamentą 0,69 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Birštone, paveldėjo atsakovas J. M. , o 0,31 dalis – ieškovė. Neatsižvelgiant į paveldėtų dalių dydį, testamentu broliui paliktą „namo šildymo sistemą ir jos aptarnavimą“, šalys naudojasi paveldėtomis namo dalimis, tačiau mokesčius už visam namui šildyti sunaudotas gamtines dujas, už suteiktas elektros energijos, telekomunikacijų, vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas mokėjo viena ieškovė. Atsakovas paveldėta turtą yra priėmęs ir juo naudojasi gyvendamas jame vidutiniškai apie šimtą dienų per metus, todėl privalo turtu rūpintis ir jį išlaikyti. Ieškovė įvykdė atsakovo prievoles kreditoriams, todėl turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad jai iš atsakovo būtų priteistos šios sumos: 793 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, 6062,62 Lt už suteiktas gamtines dujas gyvenamojo namo patalpoms šildyti, 814,83 Lt už telekomunikacijų paslaugas ir 282,62 Lt už elektros energiją, iš viso – 7953,07 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G.M. B. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo ieškovei priteistą išlaidų dydį nuostoliams atlyginti padidinti iki 7953,07 Lt. Likusios sprendimo dalies nekeisti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Teismas teisingai nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Birštone, bendraturčiai, tačiau neteisingai paskaičiavo atsakovui tenkančių išlaidų, skirtų namui išsaugoti ir išlaikyti, dydį. Teismas nepagrįstai mažino atsakovui skirtinų išlaidų dalį, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2001 m. lapkričio mėn. atsakovui priklausančiose patalpose, pažymėtose indeksais I-9, I-10, I-11, kurių bendras plotas 42,03 m², šildymas buvo atjungtas, o nuo 2003 m. lapkričio mėn. šildymas buvo atjungtas ir atsakovui priklausančioje patalpoje I-7, kurios plotas 4,09 m². Apeliantė nurodo, kad dujomis yra šildomas visas namas ir jame yra vienintelė šildymo sistema. Atsakovas nėra izoliavęs savų patalpų ir naudojasi ta pačia šildymo sistema. Šildymo išlaidos yra būtinos norint išlaikyti namą ir jį išsaugoti. Atjungdamas dujas, atsakovas pažeidė 2000 m. sausio 12 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr.20 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 14.3 punktą. Jis nėra apšiltinęs atitvarinių konstrukcijų, todėl patalpų šildymo įrenginiai laikomi neatjungtais. Be to, 1997 m. balandžio 18 d. testamentu atsakovui yra palikta testamentinė išskirtinė, ja palikta gyvenamojo namo dalis bei namo šildymo sistema ir jos aptarnavimas. Todėl atsakovas privalėjo renovuoti namo šildymo sistemą ir ją tinkamai prižiūrėti, eksploatuoti bei mokėti mokesčius už šildymą. Tuo tarpu šildymo sistemą renovavo ieškovė tikslu padaryti ją taupesnę, katilą pastatė atsakovui priklausančiose patalpose. 2001 m. kovo 23 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime Nr. 1438 nurodyta, kad J. M. paveldėjo pagal testamentą. Testamentinė išskirtinė yra nurodyta testamente. Todėl atsakovui apie ją buvo žinoma, kaip ir buvo žinoma palikimo atsiradimo vietos notarui, išdavusiam paveldėjimo teisės liudijimą testamento pagrindu.

2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas naudojosi telekomunikacijų, elektros energijos bei šalto vandens tiekimo paslaugomis. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šalto vandens bei nuotekų skaitliuko nėra ir už vandenį yra mokama ne pagal sunaudojimą. Norma skaičiuojama vienam žmogui – mirusiajai V. M. , sutartys su naujais ginčo namo bendraturčiais nėra sudarytos. Atsakovas, būdamas name, vandeniu naudojosi, taip pat jis privalo atlyginti mokesčius už vandens nuotekas, nes jos yra bendros. Atsakovas naudojosi ir telekomunikacijų paslaugomis, todėl jis privalo atlyginti ir už šias suteiktas paslaugas. ieškovė prašė atlyginti už tiektą elektros energiją iki 2004 m. liepos 24 d. Vakarų skirstomųjų tinklų 2006 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr.25000-105 nurodoma, kad atsakovas elektros energijos suvartojo už 1403,78 Lt sumą, tačiau ieškovė prašo atsakovo už suvartotą elektros energiją sumokėti tik 656,14 Lt. Pagal savo poreikius ieškovė prisiima prievolę mokėti po 100 kW per mėnesį, todėl likusi už atsakovą sumokėta 282,62 Lt suma priteistina iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, todėl sprendimo dalis keistina dėl šių motyvų:

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2001 m. spalio mėn. atsakovas ieškovei turi atlyginti 2273,87 Lt. Minėtu laikotarpiu tarp šalių nebuvo susiklostę bendraturčių santykiai, o ieškovė naudojosi visu gyvenamuoju namu, todėl ir pareiga išlaikyti bei tvarkyti gyvenamąjį namą tenka ieškovei. Sutinkamai su CK 5.50 str., atsakovo nuosavybės teisės atsirado tik nuo 2001 m. kovo 23 d., t.y. nuo palikimo priėmimo momento, o ieškovei, kuri mirus V.M., palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti ir naudoti, nuo 1999 m. spalio 10 d., todėl CK 4.76 str. šalims taikomas nuo bendraturčių nuosavybės teisės atsiradimo momento. Be to, teismas neatsižvelgė į byloje esantį Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą (t.1, b.l.10), kuriame nustatyta, kad atsakovas pagal laikinąją sutartį Nr.165539-9, sudarytą su AB „Lietuvos dujos“, už laikotarpį nuo 2000 m. gegužės 19 d. iki 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo skolingas 1312,49 Lt. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Prienų skyriaus 2004 m. rugpjūčio 18 d. pažyma (t.1, b.l.13-14) patvirtina, kad atsakovas šią skolą sumokėjo, todėl teismas privalėjo sumažinti priteistinos sumos dydį už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2001 m. spalio mėn. 1312,49 Lt suma.

2. Teismas nediferencijavo ieškovės patirtų išlaidų namo šildymui dujomis ir išleistų vandens šildymui, maisto ruošimui ir kitų poreikių tenkinimui, tuo pažeisdamas CK 4.76 str. bei nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų išlaidų, skirtų turtui išlaikyti ir išsaugoti, sąvokų aiškinimo. Be to, teismui privalu buvo iš priteistinos sumos minusuoti atsakovo naudai visų kalendorinių metų laikotarpius nuo balandžio iki spalio mėnesio įskaitytinai, kai gyvenamojo namo šildymas nėra būtinas. Tai įrodo ir faktas, kad ieškovės 2003 m. spalio 21 d. pasirašytoje sutartyje Nr.165539-9 (t.1, b.l.25) numatyta, jog už dujas reikalingas šildymui ieškovė privalo apmokėti pagal pateiktą sąskaitą, o kitiems poreikiams naudojamas dujas ieškovė privalo apmokėti pati. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą sąskaitų ir apskaičiavimų, pagrindžiančių suvartotų dujų kiekio namo šildymui, taip neištaisydama trūkumo, kurį privalėjo ištaisyti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus reikalavimus.

3. Teismas neteisingai nustatė šalims tenkančio bendro šildomo ploto dalį ir atitinkamai neteisingai paskirstė šalims tenkančias išlaidas namo šildymui. Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nustatyta, kad pagal atsakovo pareiškimą dujos namui buvo atjungtos nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas Mikulskis bei AB „Lietuvos dujos“ atstovė (t.1, b.l.120, t.2, b.l.53, 55, 68). Todėl teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovui priklausančios patalpos, tame tarpe ir pažymėtos indeksais I-7, I-9, I-10, I-11, yra nešildomos nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. L. K. paliudijo, kad garažas (plane pažymėtas indeksu G-1) nebuvo šildomas (t.2, b.l.81), o ieškovė pripažino, kad rūsyje, kuriame atsakovui priklauso patalpos, pažymėtos indeksais R-2, R-3, R-4, R-6, bei patalpoje, pažymėtoje indeksu I-1, radiatorių nėra (t.2, b.l.82), todėl teismas nepagrįstai priskyrė šias patalpas prie atsakovui priklausančio šildomo ploto. Atsakovo paaiškinimus, kad ne visose jam priklausančiose patalpose yra įrengti radiatoriai, todėl negalima laikyti, kad jos buvo šildomos, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes per šias patalpas eina vamzdžiai, kuriais tiekiamas šildymas. Tačiau pagal LR Aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymo Nr.19 „Dėl STR 2.09.02:1998“Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ 5.2 ir 5.3 skirsnių normas, šilumos tiekimas vamzdis nėra laikomas šildymo prietaisu ir jo paskirtis yra ne šildyti patalpą, o perduoti šilumą į šildymo prietaisą, todėl minėtas teismas vertinimas yra nepagrįstas. Be to, AB „Lietuvos dujos“ atstovas patvirtino, kad ieškovei pasirašius dujų tiekimo sutartį, į atsakovui priklausančią namo dalį dujos netiekiamos nuo 2003 m. spalio 31 d. (t.1, b.l.51,105). Atsakovas pripažino, jog patalpa I-2 yra šildoma nuo 2003 m. spalio 31 d., kadangi ieškovė šioje patalpoje neteisėtai, be atsakovo sutikimo, įsirengė šildymo sistemą. Todėl toks atsakovui priklausančios patalpos priverstinis šildymas pažeidžia jo interesus, ir visi nuostoliai, patirti dėl šios patalpos šildymo, tenka pačiai ieškovei.