Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. D. 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai D. R. už dešinės rankos riešo ir pasukęs pastūmė, ko pasekmėje nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. R..

Be to, kaltinamasis N. D., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, tai yra, 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo R. P., pakišo jam koją ir pastūmė, ko pasekmėje R. P. nukrito ant žemės, po to, vieną kartą dešine koja spyrė į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruvą kairės akies junginėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimą, kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio išorinės-apatinės-priekinės sienelių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. M. 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau nei vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. R. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, kairės akies viršutiniame voke ir poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. D. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje po visų įrodymų ištyrimo parodė, kad įvykio vakarą nuvažiavo pas V. (duomenys neskelbtini). Kažkada buvo susitikęs su V. ir pasiūlė atvažiuoti, nebeatsimena, bet atrodo, kad tą vakarą V. kvietė, žinojo, kad V. bus namuose, kad bus kažkokia šventė. Pas V. jį nuvežė jo mergina M. D., paleido (duomenys neskelbtini) kaime, o pati išvažiavo. Anksčiau V. namuose neteko būti, bet susitikdavo ir žinojo, kur gyvena. Pas V. kai atvažiavo, jau buvo vėlus vakaras, tiksliai koks buvo laikas neatsimena. Buvo kažkiek išgėręs, bet girtas nebuvo. Pas V. gal kokią „čierką“ ir išgėrė, nebuvo taip apsvaigęs, kad alkoholis suveiktų konfliktuoti. Nuvykus pas V., matė A. Š., V., o ar buvo M. nebeatsimena, atrodo, kad buvo. Atrodo, kad dar buvo P.. Su V. rūkydami prie lango jie pamatė, kad atvažiavo mašina ir iš jos išlipo kažkokie vyrai, jis pažino D. R., M. R. (nes su juo teko dalyvauti krepšinio varžybose), o kitų nepažinojo. D. R. buvusi jo mergina. Prie atvykusio automobilio pirmas nuėjo V. jų raminti, nes jie šūkavo, rėkavo, grasino, sakė, „va jūs, (duomenys neskelbtini), gaidžiai, ateikite suspardysime visus“, todėl V. išėjo jų raminti, kadangi jie buvo tie (duomenys neskelbtini). Nematė, kad kažkuris iš atvykusių būtų atėjęs į kambarį. Jis nuėjęs taip pat bandė juos nuraminti, kad nerėkautų, nešūkautų. Jam pirmą smūgį į krūtinę sudavė kažkuris iš vaikinų, tuo metu jo nepažinojo, taip išeina, kad P. M. R. jam nesudavė, nes buvo žemesnis, o jam sudavė aukštesnis vaikinas. P. jokių pretenzijų jis neturi. Jis ten V. nematė, nes nesidairė į šonus, o gynė save, nes aplink buvo kokie trys vaikinai. Kai tas vaikinas pirmas jam sudavė smūgį, tada jis jam sudavė atgal, o dėl spyrimo, liudytojai sakė, kad suspyrė, gal būdamas labai susijaudinęs, gal iš instinkto ir spyrė, bet jeigu spyrė, tai nenorėdamas. Kaip buvo sakoma, kad R. jis griebė už rankos ir pargriovė, niekada taip nėra daręs, o ypač savo buvusiai merginai. Gal atsitraukdamas, gal iš judesio kai grūmėsi, gal ji bandė skirti, gal netyčia, nenorėdamas. Įvykio metu girdėjo, kad merginos rėkė, žviegė, prašė baigti konfliktuoti, kadangi jie grūmėsi. D. negriebė už rankos, nesuko, nestūmė, gal netyčia iš judesio, atsitraukdamas pastūmė. Jis nematė, kaip R. nukrito ant žemės, negalėjo matyti, kadangi prieš jį stovėjo kokie trys ar keturi vyrai, o kas jie tokie buvo, nematė, tie kurie buvo atvažiavę. P. nieko nedarė, tik gynėsi, nes jis sudavė smūgį jam, o po to jis sudavė. Iš kur P. galėjo atsirasti sužalojimai, gal krisdamas susižalojo, gal iš susijaudinimo jis suspyrė, specialiai nieko nenorėjo daryti. Pripažįsta, kad spyrė, bet turbūt iš susijaudinimo, nenorėdamas, iš instinkto. Jis girdėjo, kad merginos rėkė, žviegė, kad kvies policiją, supykęs paskambino savo merginai, kuri atvažiavo ir su ja išvažiavo į namus. Muštynėse M. nematė, prie mašinos jo nematė, matė tik kambaryje, o kai išėjo iš kambario lauk M. nebematė. Iš kambario jis išėjo vienas. Jis nematė, kad V. būtų kam sudavęs smūgius. Jis P. atsiprašė, atsiskaitė su juo. Ligonių kasos ieškinį atlygins. Duodamas pirmus parodymus, jis sakė, kad nebuvo suspyręs, nes buvo užmiršęs. Jį puolė, todėl gynėsi, sudavė atgal, po to atsitraukė, nuėjo pas V. į antrą aukštą susirinkti savo daiktų, susirinkęs daiktus, paskambino merginai, kuri atvažiavo prie stotelės, pasiėmė jį ir išvažiavo į namus. Dėl D. R. parodymų, kad buvo sugriebęs už rankos gali paaiškinti, kad gal tiesiog labai buvo įaudrintas, jų santykiai visiškai nesusiję, nėjo prie jos, neėmė už rankos, nestūmė, tiesiog gal šonu galėjo užgauti, bet specialiai negriebė už rankos, merginai tokių dalykų nedarytų, nes ji buvusi jo mergina. P. jam pirmas smūgiavo, todėl jis sudavė atgal. P. nugriuvo prie šalia stovėjusio automobilio, gal nuo suduoto smūgio nugriuvo, gal ir suspyrė su koja, nematė, kad P. būtų praradęs sąmonę. Jo veiksmai netyčiniai, nenorėjo sukelti fizinio skausmo nei R., nei sau, nei kam nors kitam, norėjo gražiai išvengti konflikto. Nuo suduoto smūgio jam į krūtinę skaudėjo šonas, bet dėl to niekur nesikreipė, nereikėjo medicininės pagalbos. Muštynių metu P. nepažinojo ir tada jį matė pirmą kartą. Smūgiuodamas P. jam nieko nesakė, tik prieš konfliktą rėkavo, kad juos sudaužys, visokiais negražiais žodžiais. Jis stengėsi išvengti konflikto, pamatęs, jog kyla pavojus, stovėjo savo pozicijoje, atsitraukė vieną žingsnį atgal ir ruošėsi gintis. Jis tiesiog tą vakarą gynėsi, pripažįsta, kad savo spyriu P. padarė sužalojimus. P. atsiprašė, gailisi, atlygins žalą ligonių kasai už P. gydymą. Neturėjo tikslo sumušti, sužaloti žmones, kai sudavė jam, susierzinęs davė atgal, gynėsi, negalvodamas spyrė, spyris buvo neapgalvotas, netyčinis, nes spyrė negalvodamas, tuo metu nepagalvojo, kad kažkas gali nutikti. Supranta, kad nuo spyrio gali būti sužalotas žmogus, bet tuo metu apie tai nepagalvojo. P. parkrito ant žemės gal dėl to, kad buvo tiesiog girtas, gal nuo smūgio kurį jis davė atgal, kojos nekišo, nepastūmė. Jam R. nieko nesakė, kad jai skauda ranką, riešą, tik kažką rėkė, kad baikite. Nematė, kad R. būtų parkritusi, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas nežino, nematė.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje po visų įrodymų ištyrimo parodė, kad tą dieną buvo kažkoks klasiokų spektaklis Linkuvos kultūros namuose, žinojo, kad klasiokai švęs pas R., todėl nusprendė pasimatyti su klasiokais, atvažiuoti kaip į klasiokų susitikimą. Jam atvažiavus jau buvo A., B., S., R.. S. susiskambino su D. ir pasakė, kad į susitikimą atvažiuos D.. Atvažiavo. Jo buvę klasiokai yra R. V., D. R., S. P., A. Š., B. M.. Jis nėra baigęs 12 klasių, bet susitinka kaip buvę klasiokai. Mokyklos tradiciniame spektaklyje nebuvo, žinojo, kad buvę klasiokai susitiks pas R. V.. R. pakvietė jį atvažiuoti, atvažiavo apie 10 ar 11 valandą vakaro, atvežė pažįstamas iš kaimo. Atvažiavus pas R. visi plepėjosi, jis šiek tiek vartojo alaus (atvažiavo blaivus). Atvažiavo D. su bernais, pradėjo šūkauti, neadekvačiai elgtis. Atvažiavus D., jie visi buvo antrame namo aukšte, tokioje palėpėje. Atvažiavusieji buvo girti, rėkavo, grojo muzika visu garsu, jis suprato, kad D. yra girta. Suprato, kad jie girti, nes blaivus žmogus taip nesielgs naktį, girdėjo, kad garsiai rėkavo. Iš namo į lauką jis išėjo pirmesnis ir ėjo į (duomenys neskelbtini), nes buvo negera nuojauta, nenorėjo jokių problemų, nes tui lygtinumą, todėl iš karto išėjo į namus. Jis nepažįsta nei P., nei R., pažįsta tik D.. Jam išėjus iš namo, automobilio jis nematė, muštynių nematė, nes iš namo išėjo pro kitą pusę. Jis nematė, kaip iš namo išėjo D. ir V., jam išeidinėjant, jie dar buvo name. Jau eidamas namo sužinojo apie konfliktą, nes matė atvažiuojančią greitąją pagalbą ir policijos ekipažą. Žinutes jis rašė V., kad prisipažintų. Muštynėse jo nebuvo, nepripažįsta kaltinimo, nieko nedarė. Ikiteisminiame tyrime parodymų nedavė, kam juos duoti, kai esi nekaltas, tyrėjai sakė, kad turėtų būti liudytoju. Įvykio metu su D. R. buvo pažįstami, piktumų vienas ant kito neturėjo. Nežino, kodėl D. duoda tokius parodymus, kodėl kalba netiesą, kad iš namo jie išėjo keturiese. Gal D. ir turi kokį piktumą ant jo, bet jis neturi. D. žino, kad jis turi lygtinumą, gal nori pakenkti, apkalba jį, sako netiesą. Su S. P. jų santykiai jokie, nes jau nuo mokyklos laikų nesutardavo, o tą kartą sėdėjo kartu prie stalo, tiesiog taip išėjo. Nežino, kodėl P. šmeižia jį, gal buvo D. įtaka, nes jos geriausios draugės, gal paprašė. Nežino, kodėl V., duodamas parodymus sakė, kad jie visi kartu išėjo iš namo į lauką. Išeina, kad visi meluoja, o jis sako tiesą. Teisminio nagrinėjimo metu su V. buvo susitikę gal porą kartų. Rašė žinutes V., kad prisipažintų, pinigų jam nesiūlė, neprašė liudyti kitaip, nei buvo. S. P. ir D. R. buvo girtos, buvo naktis, gal joms pasivaideno, visko būna, kad jos jį matė prie automobilio, muštynėse.

Įrodymai

Nukentėjusioji D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes M. – buvęs klasiokas, o D. – buvęs vaikinas. Dabar su jais santykiai jokie. Ji pyksta, kadangi buvo sužalotas jos vaikinas P.. Iki įvykio, gal metai laiko, kaip su D. jie jau buvo išsiskyrę. Su D. ji nebendraudavo, su M. bendraudavo. P. yra jos vaikinas, o R. – draugas ir su jais santykiai labai geri. Po įvykio su D. ir su M. visiškai nebendrauja. Kovo 3 dieną vyko tradicinis dvyliktokų spektaklis ir jie, kaip buvę mokiniai, buvo pakviesti jo pažiūrėti. Po spektaklio nuvažiavo į mokyklą, po mokyklos visi išsiskirstė. Ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugus, visi kiti išvažiavo kitur – kur tiksliai nežino, tik žinojo, kad pas V. (duomenys neskelbtini) buvo P. ir Š.. Visą vakarą ji telefonu bendravo su S. P. ir susitarė, kad kai ji važiuos namo, užsuks į (duomenys neskelbtini) pasisveikinti su ja. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini), mašiną pasistatė prie kiemo, visi išlipo, išskyrus vairuotoją, stovėjo, kalbėjosi. Tada ji nuėjo į namą, užlipo laiptais į antrą aukštą pasisveikinti su V. Po to su S. atėjo prie mašinos, visi stovėjo, kalbėjosi, rūkė. P. stovėjo nugara į kiemą. Ji pamatė, kaip ateina keturi – Š., V., D. ir M. D. ėjo link jų. Jis griebė ją už dešinės rankos ir stūmė į sniegą, pargriovė P., su koja jam trenkė į veidą ir tada R. P. neteko sąmonės. M. ėjo link M. ir ji matė, kaip vieną kartą trenkė. Š. ir V. stovėjo ir nieko nedarė. Iš (duomenys neskelbtini) jie atvyko automobiliu, iš viso buvo šešiese: ji, vairuotojas D. M., A. K., R. P., M. R. ir M. J.. Į namą pasisveikinti ji buvo nuėjusi viena. Iš namo ji išėjo su S. P. ir atėjo prie jų automobilio. Ji stovėjo apsikabinusi P., šalia stovėjo R. su J., buvo P. S. ir dar K., visi stovėjo ratu ir visi nebuvo blaivūs. Neblaiviausias buvo P.. Kai tie keturiese ėjo link jų, lauke užsidegė apšvietimas ir jų mašinos lempos buvo įjungtos bei nukreiptos į kelią. Ji vizualiai atpažino, kas tokie ateina. N. D. priėjo prie jos, griebė už dešinės rankos ir pastūmė. Kodėl jis taip padarė, nežino, nes jis nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Kai ją pastūmė, ji parkrito, juto skausmą. Tuo metu P. dar stovėjo. Kai ji atsistojo, pamatė, kaip D. parvertė P.. P. parkrito už automobilio. Nukritusiam P. D. iš kojos spyrė į veido sritį. P. iki smūgio buvo sąmoningas ir nebuvo sužalotas. Po to smūgio P. neteko sąmonės. Ji matė, kaip P. buvo suduodamas tas smūgis, atrodo kad dešine koja, vieną kartą, į galvos sritį. T. D. pabėgo. M. sudavė smūgį M. R. beveik tuo pačiu metu, kai buvo parverstas P.. R. po gauto smūgio kaip elgėsi ji nepastebėjo. M. taip pat pabėgo. Š. su V. stovėjo ir nieko nedarė. Automobilio vairuotojas sėdėjo mašinoje. M. J. tuo metu buvo prie M. R.. Kur tuo metu buvo S. neatsimena. M. J. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Visi keturi vaikinai pabėgo. Po įvykio pas ją į namus buvo atėjęs G. ir prašė P. telefono numerio. Ji jam numerio nedavė. D. jai rašė žinutes, kad nori susitikti ir viską išsiaiškinti. Jie nebuvo susitikę. Su V. po to įvykio nebendravo. Tik iš S. gavo žinutę, kad V. jai rašė, jog visą kaltę versti ant jo, o ne ant M. Jos asmeniškai niekas neprašė meluoti. Ji šiandien parodymus duoda gera valia ir sako tiesą. P. po smūgio buvo be sąmonės gal porą minučių. Kitą dieną buvo didelė mėlynė akies srityje. Po to jis savaitę laiko gulėjo ligoninėje, nes jam darė operaciją. P. buvo smarkiai sužalotas. Ji matė tą smūgį, kai D. spyrė P. ir tvirtina. Smūgis buvo toks, kad ne spyrė, o tiesiog mynė. D. taip darydamas nieko nesakė. M. tuo momentu buvo prie R.. Kaip tą vakarą buvo apsirengęs M., ir kaip V. – ji nežino. Kad G. M. sudavė R. – ji įsitikinusi. Niekas nesitikėjo, kad tą vakarą gali taip įvykti.

Savo duotus parodymus nukentėjusioji D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 171-188).

Nukentėjusysis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. G. M. buvo sutikęs vasaros viduryje, kuris jam sakė, kad ne jis jam sudavė. Su D. iš viso nebuvo susitikęs. R. yra jo mergina, o R. – draugas, santykiai su jais geri. Tą vakarą, kovo 3 d., jie vakarojo pas V. S. (duomenys neskelbtini), pabuvo kažkiek laiko, tada D. pasakė, kad reikia ją parvežti namo ir sakė sustoti į (duomenys neskelbtini), kad susitiktų su S. kuri pas V. Atvykus į (duomenys neskelbtini), D. išėjo į kambarį pas S., jie tuo tarpu parūkė, pastovėjo. Vėliau D. grįžo atgal prie jų, jis stovėjo apsikabinęs D., tada jį kažkas pargriovė, nematė kas, nes priėjo iš nugaros. Spyrė iš kojos į veidą ir viskas. Tiek ir teprisimena. Paskui jau pabudo ligoninėje. Jam sakė, kad buvo nubudęs anksčiau, kai buvo policija, bet jis nieko neprisimena, daug dalykų neprisimena. Į (duomenys neskelbtini) kaimą jis atvyko su D. M., A. K., M. R., M. J. ir D. R.. Jis nežinojo, kur jie važiuoja, nežinojo adreso, kur gyvena V.. Važiavo, nes D. norėjo susitikti su S. Buvo visi išlipę iš mašinos, išskyrus vairuotoją, ir neatsimena, ar A. buvo išlipęs. Iš namo, prie mašinos D. grįžo kartu su S.. Galėjo būti, kad jie kažkiek tai triukšmavo prie mašinos ir muzika grojo, bet neturėjo groti labai garsiai. Kiek iš to namo atėjo asmenų jis nematė, nes stovėjo nugara į namą. Kaip mušė M. – jis nematė. Įvykio aplinkybes jis sužinojo kitą dieną. Jis pajautė, kad D. R. kažkas pagriebė už rankos ir pastūmė, ir panašiai tuo pačiu metu ir jį parvertė. Kai parkrito, pajautė smūgį į veido sritį. Iki įvykio jis sužalotas nebuvo. Jam buvo sužalota akiduobė ir lūžęs skruostikaulis. Buvo kraujosruvos, patinimai ir nubrozdinimai. Buvo atlikta operacija. Jis nežino, kodėl buvo sužalotas. Kitą dieną jam D. pasakė, kas jį sužalojo. Įvykio metu jis nebuvo blaivus. Iki to įvykio su skruostikauliu jam jokių problemų nebuvo, anksčiau skilęs nebuvo. Šiai dienai skruostikaulis jam nėra sugijęs. Ikiteisminio tyrimo metu tikslių įvykio aplinkybių jis nenurodė, nes suprastėjo atmintis, tik vėliau pradėjo kažką atsiminti iš to įvykio. Su savo mergina D. jis šnekėjosi apie tą įvykį, kas kaip įvyko, nes ji viską prisimena. Šiandien jis duoda teisingus parodymus, nes šiai dienai jis jau prisimena šiek tiek kažką daugiau, negu iš karto po įvykio.

Nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. ir M. nepažįsta. R. ir P. jo draugai, su jais santykiai geri. Įvykio vakarą buvo (duomenys neskelbtini) kaime susirinkę draugai pas S. V., sėdėjo, šnekėjosi. Buvo jis, K., P., R., J. Vėliau D. reikėjo važiuoti namo, paskambino D. M., kuris atvažiavo visų jų paimti ir parvežti namo. Važiuodami dar išgėrinėjo, todėl ir važiavo visi kartu. T. D. paprašė D., kad jis sustotų (duomenys neskelbtini), ji parodė kur, nes ji nori susitikti su S. Jie sustojo toje vietoje, kur parodė D. T. D. išėjo į tą namą ir gal po 10-15 minučių grįžo prie mašinos su S. S jis nepažinojo. Prie mašinos (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoję ratu, šnekėjosi ir rūkė. Prie jo arčiausiai stovėjo J. R nuo jo stovėjo gal 1-2 metrų atstumu, šalia. Tada jis išgirdo, atsisuko ir pamatė, kad iš namo ateina trys ar keturi vaikinai. Toliau buvo smūgiai. Kas, kur ir prie ko priėjo jis nematė. Jis tik atsimena smūgį ir tada kai jau pradėjo viską matyti, kad atsiminti, tai M jau skambino telefonu ir kvietė policiją ir greitąją, R. P. gulėjo, o D buvo šalia jo ir verkė. Jis negali pasakyti, iš ko jis gavo smūgį. Smūgis buvo į veido sritį. Atsimena, kad buvo du smūgiai: vienas į galvą, o kitas į veidą, tai yra, į akį. Gal M matė, kas jam sudavė, nes ji buvo arčiausiai. Dar galėjo matyti D, nes buvo blaivesnė už jį. Kas tokie atėjo nuo namo jis nepažino. Galėjo būti, kad būdami prie mašinos, jie kažkiek triukšmavo. Įvykio metu jis pats buvo gavęs smūgį ir tikrai nematė, kas, kur yra ir ką veikia. Tik atsimena, kad matė gulintį P. Kas jam sudavė negali pasakyti. Kai jam kažkas sudavė smūgį, mano, kad suklupo, negali pasakyti, ar buvo visiškai nugriuvęs. Taip pat negali pasakyti, ar tie du smūgiai, kuriuos gavo, buvo suduoti abu iš karto. Ar po smūgių atsirėmė į mašinos bagažinę, negali pasakyti, nes nepamena tikslių aplinkybių dėl alkoholio ir dėl to, kad praėjo daug laiko po įvykio. Iš anksčiau traumų jis neturėjo. Visas įvykis baigėsi J. skambučiu policijai. Visi išgirdę, kad kviečiama policija, pabėgo. Kur tuo metu buvo K. – neprisimena. Vairuotojas sėdėjo mašinoje. Jis sulaukė greitosios pagalbos, buvo apžiūrėtas vietoje ir viskas. Kitur papildomai nesigydė. Konkrečiai kas ir kaip mušė P. .negali pasakyti, bet kad kažkas spyrė – matė, matė vieną smūgį. Tas smūgis P. buvo suduotas koja. Kaip buvo apsirengęs tas vaikinas, kuris spyrė P., tikrai nepasakys. Kaip buvo apsirengęs D., taip pat neįsidėmėjo.

Savo duotus parodymus nukentėjusysis M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 71-83).

Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. jos buvęs klasiokas, o D. tik pažįstamas. Santykiai su jais normalūs. D. R. jos draugė ir klasiokė. Visi kiti – pažįstami. Viskas jau buvo seniai – neprisimena. Jie susirinko po spektaklio, kaip buvę klasiokai, kartu pasibūti. Juos priėmė V.. Susėdo, pabuvo, išgėrė. R. atvažiavo vėliau. Ji suprato, kad R. atvažiavo su savo vaikinu. Atvažiavo R., P., dar viena mergina ir trys ar keturi vaikinai. R. ji nepažįsta. D. įėjo į namą, pasisveikino ir išėjo. Ji D. laukė lauke. Vėliau abi nuėjo prie mašinos. Kiti vaikinai buvo prie mašinos. Ji pamatė tik tiek, kad ateina D., M. ir dar vienas žmogus. Jie ėjo link jų. Ji kai pamatė, kad vyksta muštynės – paėjo į šoną. Ji pamiršo, kas ir kaip ten vyko, nes praėjo daug laiko, tik prisimena, kad R. prašė, kad jie baigtų muštis. Prisimena, kad R. verkė, nes jos vaikinas gulėjo ant žemės. Dar R. sakė, kad jai išsukta ranka. P. tuo metu nebuvo sąmoningas, jos bandė pabudinti P.. Viskas baigėsi taip, kad kažkas iš atvažiavusių iškvietė policiją. Po įvykio ji bendravo su V., kuris jos prašė nesakyti, ką matė, bet ji nesutiko. Nepasakys tiksliai, ko ir kaip jis prašė, bet prašė. Gali būti, kad tas prašymas buvo dėl M.. R. ji nepažįsta. Viskas buvo taip, kaip ji yra nurodžiusi savo ankstesniuose parodymuose. Papildomai paklausta, S. P. parodė, kad kaip tada buvo apsirengęs G. M., nepamena, atrodo, kad jie visi buvo apsirengę tamsiai.

Savo duotus parodymus liudytoja S. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 20-29).

Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. R. yra jos draugas. D. taip pat jos draugė. Kada tai buvo – tikslios datos nepasakys. Jie buvo pas draugus kaime, jau norėjo išsiskirstyti, tačiau dar sugalvojo užsukti ten, kur buvo S. P.. Važiavo ji, D., M., R., vairuotojas D. ir A. K.. Užsuko ten, nes D. norėjo pasisveikinti su S.. Tiesiog ten užvežė R. Kai ten nuvažiavo, vairuotojas apsuko mašiną ir sustojo ties kiemu. Visi išlipo lauk, vairuotojas liko mašinoje, o jie rūkė. Prie jų atėjo R su S. Jiems berūkant iš kiemo atėjo gal keturi vaikinai. Tada jos draugui R. trenkė pirmiausiai. Vėliau ji pamatė, kad P. nuo smūgio nukrito ant žemės. R. po pirmo smūgio parkrito ant žemės. Vėliau R. tas pats vaikinas trenkė dar kartą. Ji puolė į paniką ir paskambino policijai. Tada vaikinas, sudavęs smūgius nubėgo. R. buvo suduoti du smūgiai. Ji buvo truputį išgėrusi, bet girta nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) kaimą jie atvyko naktį. Buvo tamsu, jos draugas buvo ant žemės, P. gulėjo ant žemės be sąmonės, jai buvo panika. Po muštynių tie vaikinai išgirdę, kad ji kviečia policiją, dingo. R. buvo prakirstas antakis. Iki to įvykio jis nebuvo sužalotas – buvo sveikas žmogus. Jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

Savo duotus parodymus liudytoja M. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 47-55).

Iš parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su foto lentele liudytoja M. J. atpažino G. M., kaip asmenį, sudavusį jos draugui M. R. du kartus kumščiu į galvos sritį (t. 2, b. l. 57-59).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. R., R. ir P. yra jo draugai. Iš to įvykio nelabai ką pamena, nes buvo neblaivus. Tą vakarą jis, M., D., R., V. S. ir M. sėdėjo, šnekėjosi ir gėrė (duomenys neskelbtini) kaime pas V. Vėliau išsikvietė vairuotoją D. M., kad juos parvežtų namo. Tada jis mašinoje užmigo ir nieko nebepamena. Prabudo tik tada, kai jau buvo policija. Jis nenukentėjo ir tikrai nepamena, kad būtų gavęs smūgį. Papildomai paklaustas A. K. parodė, kad neprisimena, gal ir galėjo būti, kad buvo išlipęs iš mašinos, kaip grįžo namo – nepamena.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusieji yra jo draugai. Jam lyg paskambino R., nes buvo susitarę, kad jis juos parveš namo. Iš viso su juo mašinoje buvo šeši žmonės: buvo dvi panelės, viena iš jų, jam buvo mažiau pažįstama, tai M. draugė, dar buvo R. P., A. K. ir R.. Mašinoje, prie jo, atrodo, kad sėdėjo M. R.. Visi kiti sėdėjo gale. Jie važiavo pas D. draugę į (duomenys neskelbtini). Kai ten nuvažiavo, jis apsuko mašiną ir sėdėjo mašinoje. A. taip pat buvo mašinoje – miegojo. D. išėjo pasikviesti draugės. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje ir kalbėjo telefonu. Viskas įvyko labai greitai. Atėjo trys ar keturi vaikinai, susimušė, tada jis išlipo iš mašinos. Pamatė, kad P. guli ant žemės, D. verkia, o R. nosis buvo kruvina. Pradžioje K. miegojo, o vėliau, atrodo, kad išlipo. Kiek prisimena, vienas iš keturių vaikinų buvo apsirengęs ryškiai raudonu džemperiu. Taip pat trys iš vaikinų buvo panašaus ūgio, o vienas – mažesnis. R. gulėjo ant žemės dėl to, kad jį sumušė. Jis tikrai nematė, kas su kuo mušėsi. Juto, kad mašina sujudėjo, bet nežino dėl ko. Buvo chaosas. Kur tada buvo K. nežino. Visa tai galėjo trukti apie 20-30 minučių. Girdėjo tik tiek, kad D. šaukė, jog reikia greitosios ir policijos. Vėliau visi išsiskirstė ir viskas. R. buvo sveikas, tik tiek, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Jis parvežė R. ir jo draugę namo. Atrodo, kad P. išvežė jo tėvas.

Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra geri pažįstami. Nukentėjusioji D. – jo klasiokė. Kitus matė pirmą kartą įvykio metu. Anksčiau su D. jie buvo geri draugai. Tą vakarą jie buvo kultūros namuose, vėliau, po spektaklio, važiavo pas V.. Ten buvo buvę klasiokai. Sėdėjo, kalbėjosi. Buvo jis, S., B., visų nelabai ir prisimena. Po to, pradėjo buvę klasiokai važinėti namo. Tada, atrodo, B. paklausė kaip laikosi N. ir G. T. S. pasakė, gal jie gali atvažiuoti pas V. Tikriausiai jis juos ir pakvietė, gerai neprisimena. Tada pas V. buvo jis, B., S. ir pats V.. Jis negali pasakyti, kaip atvyko N. ir G. ir su kuo jie atvyko. Kai jie atvažiavo jau buvo naktis. Pirmiau, kiek atsimena, atvažiavo G.. Vėliau atvažiavo mašina ir sustojo prie kelio. Jis nežinojo pas ką ta mašina atvažiavo, bet ne pas jį. Atrodo, kad tie, kurie buvo toje mašinoje, atvažiavo pas S.. Jis iš tų atvažiavusių pažinojo tik D.. T. V. R. ėjo aiškintis prie tos mašinos, kad jie pritildytų muziką. Jis, N. ir G. išėjo į lauką. Jis stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. N. iš karto nuėjo prie tos mašinos. Tada jis pamatė, kad N. susilenkė, tikriausiai dėl to, kad jam trenkė į pilvą. Tada jis bėgo prie kito žmogaus, kuriam mėgino sutrenkti, bet tas nuo jo pabėgo. Tada atsisukęs atgal pamatė, kad D. apsikabinusi žmogų verkia ir sako, kad reikia skambinti policijai. Tada jis apsisuko, nuėjo pasiimti daiktų ir išėjo namo. Jis nematė, ar R. buvo atėjusi į namą pas V. Iš namo prie atvažiavusios mašinos pirmas išėjo R. V., paskui ten nuėjo N. D.. Jis matė N. D. susilenkusį. Atstumas tada tarp jo ir D. buvo gal apie 10-15 metrų. Buvo tamsu, bet jis matė, kad D. buvo susilenkęs. Kas buvo toliau – nematė, nes bėgo prie kito žmogaus. Vijosi tą vaikiną, nes pagalvojo, kad reikia padėti draugams. Matė, kad D. buvo apsikabinusi gulintį žmogų. Kitų gulinčių asmenų nematė. Kai tik išgirdo, kad bus kviečiama policija, iš įvykio vietos pasišalino. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, išvyko į užsienį. Kaip tada buvo apsirengę kaltinamieji – nepamena. Vaikino, kurį vijosi, nepažintų. Tam vaikinui jis mėgino sutrenkti. Ar pataikė jam ar ne, nežino.

Liudytojas R. V. 2018 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. ir R. buvę jo klasiokai. Su jais santykiai geri. D. šiaip pažįstamas, su juo ryšių nepalaiko. P. ir R. iki bylos nepažinojo. Tą vakarą vyko dvyliktokų spektaklis. Jie kaip buvę abiturientai susirinko jo pažiūrėti. Paskui D., S. ir dar keletas klasiokų susibėgo pas jį R. Pradžioje jie buvo kokie šeši, vėliau kiti išvažinėjo ir jie liko trys ar keturi, tiksliai nepamena. Jis iš to vakaro sunkiai ką pamena. Kaltinamieji su kažkuo atvažiavo. Lyg ir jis juos pakvietė. Kažkuriai iš merginų pasakė, kad reikia pasikviesti D. su M. Jie atvažiavo atskirai, o kelintą valandą – nepasakys. Toliau visi sėdėjo ir gėrė. Jis buvo jau gerai išgėręs. Pradžioje D. pas jį nebuvo, vėliau ji atvyko su savo draugais. D. užėjo pas juos. Ją atvežė P., R., o kitų jis nepažino. D. su M. stovėjo prie lango ir matė, kaip atvažiavo D. su draugais. Tada jie pasakė „einam“. Jis paskui juos irgi išėjo į lauką. Pamena, kad vyko muštynės. Kas ką mušė, nežino dėl girtumo ir dėl tamsos. Lauke buvo R., P., R., jis, M., D., ar dar kas buvo – nepamena. Po įvykio geriau viską prisiminė ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo taip, kad D. sudavė smūgį, nukentėjusysis nuo smūgio nugriuvo. Gali būti, kad jis nukentėjusiajam ir spyrė – nepamena. M. trenkė R. vieną ar du kartus. R. po gautų smūgių irgi nugriuvo ant žemės. Ką tuo metu veikė R. – nepamena. Jis stovėjo ir žiūrėjo. Kur tuo metu buvo Š. – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo, kad M. jo paprašė prisiimti kaltę, nes jis neturi jokių reikalų su teisėsauga. Pradžioje buvo prisiėmęs M. kaltę. Su M. susirašinėjo per feisbuko programėlę. Bandė gelbėti M., nes yra toks žmogus. Jam sakė, kad jei susitars su nukentėjusiaisiais, sumokės pinigus. Jis yra nekaltas. Juos sumušė M. ir D.. Pagrinde jis susirašinėjo su P.. Parašė jai, kad ji sakytų, jog jis yra kaltas, bet ji buvo prieš. Visas įvykis baigėsi tuo, kad mergina, kurios jis nepažįsta, iškvietė policiją. Tai išgirdę, jie grįžo į namą ir M. su D. išėjo. Realiai namuose jis liko vienas. D. liko prie savo vaikino – P.. Jis nežino, ar R. yra buvusi kurio nors iš kaltinamųjų mergina. Jis davė teisingus parodymus, tokius, kurie yra užrašyti byloje, apklausiant jį liudytoju. Su M. įvykio metu jie kaip ir buvo draugai. Prieš prisiimdamas kaltę, jis suprato, kad jam grės baudžiamoji atsakomybė. Už tai, kad jis būtų prisiėmęs kaltę, kaltinamieji jam būtų atsilyginę. Papildomai paklaustas, R. V. parodė, kad tikrai tą vakarą jis nieko nemušė, kaip tą vakarą buvo apsirengęs M. – nepamena, kas buvo apsirengęs su raudonu džemperiu – nepamena.

Liudytojas R. V. 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje iškviestas ir apklaustas papildomai parodė, kad įvykio vakarą buvo su ta pačia striuke, kuri yra teismo salėje (parodo į striukę, kabančią ant pakabos). Jis nori prisipažinti. Jis pats pasiprašė, kad iškviestų į teismą, nes jo pirmieji parodymai buvo tokie, kokie buvo, po to suprato, kad gali ištraukti savo „uodegą“, nes „sėdi banditas“ (M.) ir ant jo labai lengva viską suversti. Yra jo pirmieji parodymai, kuriuos vėliau pakeitė, supratęs, kad gali išsisukti. Parodymai duoti teismui 2018 metų gruodžio mėnesį yra neteisingi. Teisingi parodymai yra pirmieji, kai buvo apklaustas pas tyrėją, kaip įtariamasis. Šiandien duoda teisingus parodymus, nes prabudo sąžinė. Teismo posėdyje apklausiamas praeitą kartą nedrįso pasakyti tiesos. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Rašytų žinučių nepamena, žino, kad žinutes rašė S., sakė, kad prisiims kaltę už G.. Yra taip, kad iš pradžių gelbėjo savo „uodegą“, pridirbo visokių „čiudų“, galvojo, kad išsisuks, bet sužinojęs, kas gresia G., suprato, kad gal užtenka tų išsisukinėjimų, nesąmonių, reikia pasakyti taip, kaip yra. Jis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau irgi davė melagingus parodymus. Jis padarė tai, kuo yra kaltinamas G., tai yra, sudavęs porą smūgių R.. Tuos smūgius nukentėjusiajam M. R. sudavė jis. Tokie buvo jo pirmieji parodymai. Perskaičius liudytojo duotus parodymus jo įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 130-131), liudytojas patvirtino, kad būtent šitie parodymai yra teisingi, o vėlesni parodymai neteisingi, išgalvoti. Po šitų parodymų jis pasišnekėjo su vienu žmogumi, kuris jam pasiūlė būdą, kaip tai apeiti ir jam puikiai pavyko. Buvo susirašinėjimai žinutėmis su S., jis pasitarė su vienu draugu, kuris irgi yra panašiai pasielgęs, prirašęs tokių žinučių ir išsisukęs. Su G. jie buvo susitikę netyčia gal prieš du ar tris mėnesius, gal ir anksčiau, G. jo prašė prisipažinti tiesą ir pasakė, kas jam gali grėsti, o jis galėjo išsisukti, visą kaltę suversdamas G., tiesiog norėjo pasižiūrėti, kaip veikia teisėsauga. Kai davė kitokius parodymus, juo tikėjo, o G. ne. Nukentėjusieji nelabai ką matė ir nelabai kažką pamena, gal susimokė, nes jie galėjo apsieti be pareiškimo rašymo. Jis pamatė, kad jiems puikiai sekasi ir prisijungė prie jų, kad visą kaltę suversti ant G.. Jo nuomone, nukentėjusieji buvo kaip ir susitarę, melavo, didžiausią įtaką jiems visiems darė D., planuotoja. Pirmą kartą apklaustas pas tyrėją kaip įtariamasis, pripažino, kad sudavė smūgius R.. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausimas kaip įtariamasis, davė jau kitokius parodymus. Pakeitė parodymus, nes žinojo, kad gali taip pasielgti, jautė, kad juo patikės. S. P. rašė SMS žinutes, nes žinojo, kad žinutės anksčiau ar vėliau bus perskaitytos ir jomis bus patikėta. S. žinutes rašė specialiai, kad ji jas gautų. Buvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir davė parodymus, kad R.i smūgius sudavė M., nes jau buvo liudytojas, buvo išsukęs savo „užpakalį“. Kodėl kitas aplinkybes nurodo liudytojai, nežino, su liudytojais buvo susitikę, apšnekėjo visą šitą gal su pora žmonių. Kalbėjosi su S. P. (duomenys neskelbtini), kada nepasakys, nusprendė, kad galima jį ištraukti ir „skandinti“ G., nes tai buvo lengviausias variantas. Teisiamajame posėdyje jis liudijo, kad nieko nedarė, S. P. liudijo irgi, kad jis nieko nedarė. Jis negali pasakyti, ar S. davė neteisingus parodymus. Su liudytoja M. J. nebuvo susitikęs. Vykstant teismo procesui buvo susitikęs vieną kartą netyčia su G. ir su S., bet tai nebuvo planuotas susitikimas. G. M. neprašė šiandien jo taip liudyti, prašė prisipažinti. Jis trenkė su kumščiu nukentėjusiajam M. R. į galvos sritį, nes šis jam nepatiko, pats buvo išgėręs, apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai gali paaiškinti savo veiksmus. Ką tuo metu veikė G. M. nežino. Nežino, ką tuo metu veikė D., buvo šalia jo, trenkė P.. Jis nematė, kaip D. trenkė P., būtent paties trenkimo veiksmo nematė. Perskaičius visus liudytojo R. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 2, b. l. 130-131, 139-140, 194-196; t. 3, b. l. 6-8, 28-29; t. 4, b. l. 121-127), liudytojas patvirtino, jog teisingi yra parodymai tik pirmieji, jį apklausiant įtariamuoju, ir iš dalies teisingi įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje parodymai, kadangi jis parodė, kur kas stovėjo, tačiau neteisingi dėl to, kad M. sudavė smūgius R.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 33-37) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 326/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam M. R. nustatyti odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku mažiausiai 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu, kad sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir kad visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 889/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio išorinės-apatinės-priekinės sienelių lūžiai. Neatmetama galimybė, kad R. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir papildomoje užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku, ir užduotyje nurodytu laiku. R. P. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio išorinės-apatinės-priekinės sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 129-130).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedais matyti, kad nukentėjusioji D. R. pateikė S. P. jai persiųstos trumposios žinutės nuotrauką, kurią S. P. atsiuntė R. V. (t. 1, b. l. 165-168).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedais matyti, kad liudytoja S. P. pateikė susirašinėjimo su R. V. trumpųjų žinučių nuotraukas (t. 2, b. l. 11-18).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo paimtas R. V. mobilaus ryšio telefonas „Sony“ ir apžiūrėtas bei jame užfiksuotas R. V. ir G. M. susirašinėjimas žinutėmis per programą „Messenger“ (t. 2, b. l. 143-145, 146-183).

Kaltinamojo N. D. parodymai, kad jis nenaudojo jokio smurto nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu, gal netyčia iš judesio, atsitraukdamas pastūmė, bei kad tyčia pirmas neužsipuolė ir nemušė nukentėjusiojo R. P., o tik nuo jo gynėsi, ir kaltinamojo G. M. parodymai, kad jis iš viso nebuvo muštynių vietoje, nes iš karto išėjo į namus, ir nesumušė nukentėjusiojo M. R., yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios D. R. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad nuo R. V. namo atėjo keturi vaikinai: R. V., A. Š., N. D. ir G. M., iš kurių N. D. iš karto priėjęs prie jos su R. P., kaire ranka sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir pasukęs nustūmė ją į sniegą, po ko ji nukrito ant žemės, ji juto fizinį skausmą ir riešą jai skaudėjo apie dvi savaites. N. D. priėjęs ir ją nustūmęs, puolė prie R. P., kurį pargriovė, pakišdamas koją ir pastumdamas, po ko R. P. krito ant žemės šalia automobilio ir buvo sąmoningas, bet tuo metu N. D. gulinčiam ant žemės P. dešine koja vieną kartą spyrė į galvos sritį, po spyrio R. P. prarado sąmonę. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo pačiu metu, kai N. D. pargriovė ir koja spyrė gulinčiam ant žemės R. P., G. M. sudavė smūgį kumščiu M. R. į galvos sritį, kiek dar kartų sudavė, negali pasakyti, nes matė tik vieną smūgį. Šalia M. R. stovėjo jo draugė M.. Viskas vyko labai greitai ir smūgiai R. P. bei M. R. buvo suduoti beveik vienu metu. Kol kaltinamieji sudavė smūgius R. P. ir M. R., R. V. ir A. Š. stovėjo netoliese ir nieko nedarė. Nukentėjusiosios D. R. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų R. P., M. R., liudytojų S. P., M. J. parodymai ir liudytojo R. V. parodymai, kuriuos jis davė 2018-12-17 teisiamajame posėdyje, 2018-05-18 ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2018-08-17 ikiteisminio tyrimo metu, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiosios D. R. parodymai yra patikimi ir juos galima laikyti objektyviu įrodymu. Nukentėjusieji R. P. ir M. R., duodami parodymus, nurodė, kad jie nematė, kas jiems sudavė smūgius, tačiau jie jokių puolamųjų veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko, jokios grėsmės iš visų atvykusiųjų prie V. namo kaltinamiesiems nebuvo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino liudytoja M. J. ir nukentėjusioji D. R.. Liudytojas R. V. aukščiau nurodytų datų apklausų metu patvirtino, kad G. M. trenkė M. R. vieną ar du kartus, kad po gautų smūgių R. nugriuvo ant žemės. Šie parodymai yra patvirtinti kitų liudytojų parodymais, todėl laikytina, kad jie yra teisingi. Be to, kad liudytojo R. V. parodymai, duoti aukščiau nurodytų datų apklausų metu yra teisingi įrodo ir tai, kad liudytojas R. V. per „Messenger“ programą žinutėmis (kurių nuotraukos yra baudžiamojoje byloje) bendravo su S. P., su G. M., derindamas parodymus, kad reikia padėti G. M.. Liudytojo R. V. parodymai, duoti 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje, vertintini kaip galimai melagingi, kaip siekis padėti kaltinamajam G. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja M. J. savo duotais parodymais patvirtino, kad jiems prie automobilio berūkant, iš kiemo atėjo gal keturi vaikinai, vienas iš jų trenkė jos draugui R., R. po pirmo smūgio parkrito ant žemės, vėliau tas pats vaikinas R. trenkė dar kartą, ji puolė į paniką ir paskambino policijai ir tada tas smūgius sudavęs vaikinas nubėgo. R. buvo suduoti du smūgiai. Taip pat liudytoja patvirtino, kad matė smūgio sudavimą P., kuris po smūgio nukrito ant žemės ir vėliau gulėjo ant žemės be sąmonės. Teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, kad ji negali tvirtinti, kad muštynėse dalyvavo D. su M., tačiau patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Liudytoja M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotrauką, atpažino kaltinamąjį G. M., kaip asmenį, (duomenys neskelbtini) kaime, muštynių metu vilkėjusį tamsios spalvos ,,Adidas" firmos džemperį ir tokios pat firmos kelnes ir sudavusį jos draugui M. R. du kartus kumščiu į galvos sritį. Liudytoja S. P. duotais parodymais taip pat patvirtino, kad ji matė kaip nuo namo link jų atėjo A. Š., N. D. ir G. M. ir suprato, kad bus muštynės, todėl pasitraukė atokiau ir nematė, kas, kam ir kiek kartų sudavė, tačiau pasibaigus muštynėms, atėjusi arčiau, pamatė gulintį ant žemės be sąmonės R. P., prie jo verkiančią D. R., kad prie automobilio grįžo vaikinas, kurį vijosi Šilėnas, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio gavo žinutę iš R. V., kuria jis prašė jos iš viso neliudyti arba sakyti, kad muštynių metu nebuvo G. M., siūlė už tai pinigų. Liudytojas D. M. patvirtino, kad jis visą laiką sėdėjo mašinoje ir kalbėjo telefonu, kad viskas įvyko labai greitai, kad atėjo trys ar keturi vaikinai, susimušė, po to jis išlipo iš mašinos ir pamatė ant žemės gulintį sumuštą R. P., verkiančią D. bei R. kruvina nosimi. Liudytojas A. Š. nurodė, kad su kaltinamaisiais N. D. ir G. M. yra draugai, kad jis matė iš už 10-15 metrų, kaip N. D. buvo susilenkęs ir jo manymu, kad nuo smūgio, tačiau nenurodė, kad būtų matęs suduodamą smūgį ir kas jį sudavė, todėl tokie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi jie yra paneigti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Pats kaltinamasis N. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, pripažino sudavęs smūgį ir spyręs nukentėjusiajam R. P., pripažino nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų, sutinka atlyginti žalą ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, tačiau teigė, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko, gindamasis, nes nukentėjusysis R. P. sudavė smūgį jam pirmas, po to susierzinęs ir negalvodamas jis spyrė, neturėjo tikslo sumušti, sužaloti ir jo veiksmai buvo netyčiniai tiek nukentėjusiojo R. P., tiek nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir vertinami tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados dėl nukentėjusiesiems R. P. ir M. R. įvykio aplinkybėmis ir laiku padarytų nustatytų sužalojimų, nebūdingų griuviminėms traumoms, ir padarytų sveikatos sutrikdymų. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų D. R., R. P. ir M. R. parodymais, liudytojų M. J., S. P., R. V. (kuriuos teismas vertino, kaip pagrįstus), D. M. parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamuosius, bei jų parodymus patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo G. M. asmenybę, jo jauną amžių, galimybę dirbti, į jo socialinius ryšius, turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.